Sutarimas buvo pasiektas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bloką paragino neleisti vidaus ginčams sutrukdyti remti Kyjivą.
„Labai jūsų prašau užtikrinti, kad mūsų kova už taiką Ukrainoje ir visoje Europoje nepriklausytų nuo nesusipratimų ir nesutarimų tarp kai kurių ES valstybių narių“, – pareiškė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi į Briuselyje susitinkančius ES lyderius.
Dvidešimt septynios valstybės narės pirmadienį sudarė sudėtingą susitarimą, kuriuo pritarė ir pagalbai Ukrainai, ir minimaliam pasauliniam pelno mokesčio 15 proc. tarifui.
Buvo tikimasi, kad šis neeilinis sandoris, į kurį įtrauktas kompromisas su Vengrija, atlaisvinantis dalį įšaldytų ES lėšų, bus oficialiai patvirtintas trečiadienio vakarą.
Tačiau Varšuvai išreiškus prieštaravimų dėl mokesčių paketo, jo ratifikavimo terminas nusikėlė.
Dėl vėlavimo nesutarimai persikėlė į ketvirtadienį Briuselyje vykstantį ES vadovų aukščiausiojo lygio sutikimą ir, kaip tikėtasi, sukėlė įtemptą priešpriešą.
Diplomatai pareiškė, kad, Lenkijai sutikus leisti įgyvendinti iniciatyvas, susitarimas galiausiai buvo pasiektas.
Lenkija – viena tvirčiausių Ukrainos rėmėjų ES – tvirtino neprieštaraujanti 2023 metų finansinei pagalbai Kyjivui.
Tačiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigė, jog tai yra „šantažas“, kai kitos šalys tvirtina, kad dėl pinigų Ukrainai gali būti susitarta tik tuo atveju, jei bus sudarytas susitarimas dėl pelno mokesčio.
