Karas Ukrainoje

Rusijos gynybos ministerija kaip įmanydama bando įrodyti savo kariuomenės efektyvumą. Ypač daug dėmesio skiriama tam, kas patiems rusams kelia didžiausią siaubą – Ukrainos naudojamoms amerikiečių raketų paleidimo sistemoms HIMARS. Pasirodo, kad oficialiais Rusijos duomenimis jie jau „sunaikino“ daugiau šių sistemų negu Ukraina apskritai jų kada nors turėjo.

Okupuotoje Zaporižios srities dalyje esančiame Vasiljevkos mieste apšaudyta Rusijos karinė komendantūra. Vietos valdžios statytiniai tvirtina, kad karinės vadovybės pastatą atakavo Ukrainos artilerija, ukrainiečiai sako, kad tai pačių rusų išpuolis. Ataką patvirtino tiek Ukrainos kariuomenė, tiek kolaborantų judėjimo „Mes kartu su Rusija“ atstovas Vladimiras Rogovas. Tačiau abiejų pusių versijos skiriasi savo detalėmis.

Rusams, kurie nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, kovoja Ukrainos pusėje „Rusijos laisvės“ legiono sudėtyje, slaptumas yra itin svarbus. Tikslus jų personalo skaičius yra griežtai konfidencialus, jų pareigos niekada neatskleidžiamos, o jų pareiškimai kruopščiai formuluojami. Jų atstovas, pasivadinęs Cezario vardu, vaikšto po stačiatikių vienuolyno liekanas Dolinoje, Rytų Ukrainos Donecko regiono kaime, kuris rudenį buvo atkovotas iš Rusijos pajėgų.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos atstovai paskelbė, kad Rusija stiprina savo pajėgas Krymo šiaurėje ir siekia išsaugoti vadinamąjį „sausumos koridorių“ į 2014-aisiais okupuotą pusiasalį. Nauji daliniai skubiai perkeliami į Krymo pusiasalio šiaurinę dalį siekiant išlaikyti okupuotas teritorijas, rašoma UNIAN.

Baltarusijos stebėtojų grupė „Beraluski Hajun“ skelbia, kad trečiadienį Rusijos pajėgos į dangų virš Baltarusijos pakėlė du savo karinius lėktuvus. Tuo metu visoje Ukrainos teritorijoje aidi oro pavojaus sirenos. Vienas iš rusų virš Baltarusijos pakeltų lėktuvų – žvalgybinis A-50U, antradienį atvykęs į Mačiuliščių aerodromą Baltarusijoje. Antrasis – 10:38 val. pakeltas naikintuvas MiG-31K.  Atsižvelgus į Rusijos aviacijos veiklą, Ukrainoje paskelbtas oro pavojaus signalas.

Buvęs Rusijos kosmoso agentūros vadas Dmitrijus Rogozinas, kurio gimtadienio šventę viename iš okupuoto Donecko restoranų apkartino ukrainiečių artilerijos pabūklų apšaudymas. Jo metu žuvo du šventės svečiai, o pats D. Rogozinas buvo sužeistas į nugarą ir sėdmenis. Neseniai Maskvoje operuotas odiozinis Kremliaus atstovas tęsia savo ilgametės neapykantos NATO šalims tradicijas.

Antradienį, sausio 3 d., Ukraina patyrė pirmąjį šių metų žemės drebėjimą, skelbia UNIAN. Pagrindinio specialiosios kontrolės centro duomenimis, žemės drebėjimo stiprumas buvo 3,8 balo pagal Richterio skalę (stiprumas matuojamas nuo 1 iki 10). Kaip pranešama, drebėjimai užfiksuoti netoli Iršavos miesto, Užkarpatės srityje, pietvakarių Ukrainoje. „Pagal klasifikaciją, [tokio stiprumo] žemės drebėjimą pastato viduje jaučia daug žmonių, lauke – keli. Žmonės pabunda, bet niekas neišsigąsta.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas ir vadovas Jevgenijus Prigožinas atsakomybę už nesėkmes Bachmute bando permesti Rusijos gynybos ministerijai, teigia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Naujausioje savo apžvalgoje instituto analitikai rašo, kad J. Prigožinas bando pateisinti „Wagner“ samdinių pažangos stoką Bachmute, Rytų Ukrainoje, taip patvirtindamas ankstesnius ISW vertinimus, kad Rusijos puolimas Bachmute jau pasiekė kulminaciją.

Vietos gyventojai ir liudininkai praneša apie antradienį, sausio 3 dieną, Rusijos miestuose Rostove prie Dono ir Kurske nuaidėjusius sprogimus. Taip pat skelbiama apie trečiadienio naktį Kryme netoli karinės bazės girdėtus sprogimus. Platformoje „Telegram“ vietos gyventojai skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose matyti sprogimai Rusijos miestuose, rašo „Ukrainska Pravda“. Paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti blyksniai danguje ir girdimi sprogimų garsai.

Rusija vargu ar sugebės surengti naują plataus masto puolimą prieš Ukrainą, sako karinis ir politinis apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko. Anot jo, per mėnesį rusams reikia mažiausiai 50 tūkst. karių, o rudeninės mobilizacijos resursus Rusija jau išnaudojo. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:53 | Zelenskis: šiais metais reikia nutraukti Rusijos agresiją Šiais metais reikia nutraukti Rusijos agresiją, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija yra pasiryžusi į karą mesti viską, kad tik atitolintų savo pralaimėjimą kare prieš Ukrainą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis antradienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. „Neabejojame, kad dabartiniai Rusijos vadovai mestų viską, ką turi, ir visus, kuriuos gali sutelkti, kad pabandytų pakreipti karą kita linkme ir bent jau atitolinti savo pralaimėjimą“, – pabrėžia jis. Vis dėlto V. Zelenskio manymu, būtina užkirsti kelią tokiam scenarijui.

Rusijos medikai bėga iš laikinai okupuoto Melitopolio, rašo UNIAN. Anot miesto mero Ivano Fiodorovo, rusai dėl to ėmė panikuoti ir bando papirkti Ukrainos medikus, kad šie tarnautų rusams. I. Fiodorovas mano, kad rusų medikai bėga dėl kelių priežasčių. Viena jų – yra daug sužeistų rusų, kuriems nepakanka nei medicinos personalo, nei lovų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas suplanavo pokalbius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo UNIAN. Pokalbiai turėtų vykti sausio 4 d., šį trečiadienį. Derybas su Turkijos lyderiu Kremlius patvirtino. Išsamesnės informacijos apie derybų temas nepateikiama. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama galimoms Ukrainos ir Rusijos deryboms.

Kruvinos rusų agresijos sukelti nuostoliai Ukrainai jau viršijo 700 mlrd. dolerių, sako šalies premjeras Denysas Šmyhalis. Anot jo, dar pernai metų birželį ši suma buvo perpus mažesnė. „Kartu su Pasaulio banku planuojame dar kartą patikrinti, kokie yra Ukrainos poreikiai, kad ji galėtų greitai atsigauti. Norėčiau jums priminti, kad birželio pradžioje yra tokia fiksacija. Tuo metu žala siekė 350 mlrd. dolerių.

Sudėtingiausia padėtis šiuo metu išlieka prie Bachmuto, sako Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas. Situaciją fronte jis komentavo kalbėdamas su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku Marku Milley, rašo UNIAN. „Vyksta smarkūs mūšiai ties Svatovės-Kreminos linija, taip pat Lysyčansko kryptimi. Sudėtingiausia padėtis išlieka Soledaro-Bachmuto-Majorsko ruože.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį nurodė savo vyriausybei iki vasario užtikrinti, kad kino teatruose būtų rodomi dokumentiniai filmai, skirti jo puolimui Ukrainoje ir kovai su „neonacių“ ideologija. Kremlius savo pareiškime nurodė, kad kultūros ministerija šį įsakymą turi įgyvendinti iki vasario 1-osios.

Pietų Ukrainoje aptiktas dar vienas kankinimo kambarys, rašo „Sky news“. Anot Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), kambarys rastas išlaisvintame Mykolajivo mieste. Patalpoje rusai „laikė ir žiauriai kankino vietos gyventojus, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu“, ir bandė išgauti Ukrainos patriotų adresus. „Aukos buvo dusinamos plastikiniais maišais, mušamos sunkiais daiktais, naudotas elektrošokas“, – cituojama tarnyba.

Ukrainos kariuomenė išplatino vaizdo įrašą, kuriame „kapitonas haimarsas“ kreipiasi į rusų karius ir pateikia siūlymą – mainais į jų pačių gyvybių išsaugojimą perduoti nurodytu kontaktu Rusijos kariuomenės karinės technikos dislokavimo vietas. Triuškinantį smūgį Rusijos pajėgoms Naujųjų metų naktį sudavusi Ukrainos kariuomenė aktyviai dirba ir informaciniame lauke.

Naujametę naktį Ukrainos pajėgoms sunaikinus Rusijos mobilizuotųjų karių dalinį Makijivkoje pačioje Rusijoje iš pradžių suskubta kaltinti šalies karinę vadovybę, tačiau pastaroji kaltinimus iš pradžių „permetė“ patiems kariams, o vėliau atrado ir „tradicinį“ kaltininką – Vakarus. Rusijos propaganda užtruko tris dienas, kad susigaudytų, ką reikia apkaltinti dėl šimtus rusų karių gyvybių nusinešusio Makijivkos profesinio rengimo mokyklos pastato apšaudymo.

Prašymas į apsikeitimą belaisviais su Ukraina įtraukti Viktorą Medvedčuką – buvusį ukrainiečių įstatymų leidėją ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką, kaltinamą valstybės išdavyste, – atėjo iš Maskvos pusės, antradienį skelbia turkų žiniasklaida. „Prašymą iškeisti Medvedčuką pateikė rusai, o kai ukrainiečiai sutiko, derybos vyko Ankaroje, Nacionalinėje žvalgybos organizacijoje.

Internautus pakerėjo vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos karys Olehas Berestovijus dainuoja lopšinę savo naujagimiui sūnui, miegančiam tiesiog ant kario gitaros. Šiuo įrašu O. Berestovijus pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje, skelbia UNIAN. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip gynėjas atlieka lopšinę ir groja gitara, o jo gruodžio 1-ąją gimęs sūnus Teodoras ramiai miega ant muzikos instrumento.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad Rusijos pajėgos, lapkritį atsitraukdamos iš pietuose esančio Chersono srities miesto Beryslavo, susprogdino elektrinę. Ministras tai vadina teroro aktu. „Beryslave (Chersono sritis) rusai atsitraukė ir tyčia susprogdino elektrinę“, – „Twitter“ rašė O. Reznikovas, pridurdamas, kad Ženevos konvencija tokius veiksmus prilygina teroro aktui.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) antradienį paskelbė pirmuosius įtarimus Rusijos generolui ir Rusijos karinio laivyno admirolui dėl civilių objektų apšaudymo šalies teritorijoje.  „Saugumo tarnybos tyrėjai surinko aukštos kokybės įrodymų apie du Rusijos aukščiausios vadovybės atstovus, atsakingus už civilių objektų apšaudymą Ukrainoje. Vienas iš jų – oro ir kosmoso pajėgų tolimosios aviacijos vadas, Rusijos ginkluotojų pajėgų pulkininkas Sergejus Kobylašas.

Į Makijivką išsiųstų rusų žmonos patvirtino faktą, kad ukrainiečiai HIMARS raketomis apšaudė improvizuotą dalinį buvusiame profesinio rengimo mokyklos pastate ir paneigė Rusijos gynybos ministerijos pranešimą apie 63 žuvusius. Jų teigimu, netektys yra daug didesnės, o karinė vadovybė nutyli tikruosius nuostolius. Viena iš „Važnyje istoriji“ pašnekovių, kurios vyras buvo tame pastate paaiškino, kad jam pavyko išsprukti į lauką jau po pirmojo smūgio, iš viso jų buvo keturi.

Kremliui ištikimas privačios karinės bendrovės „Wagner“ steigėjas Jevgenijus Prigožinas sureagavo į Naujųjų metų išvakarėse ukrainiečių surengtą smūgį okupuotoje Makijivkoje dislokuotiems rusams. Vienas Rusijos žurnalistų J. Prigožinui apie išpuolį uždavė keletą klausimų, kuriuos jis pavadino „teisingais“, tačiau atsakyti atsisakė, skelbia UNIAN.

Krašto apsaugos ministerija žada nuoseklią tolesnę karinę paramą Ukrainai 2023-iaisiais, tam nustatytos šešios pagrindinės nuoseklios paramos kryptys, antradienį pranešė ministerija. Pasak KAM, svarbi Lietuvos karinės paramos Ukrainai dalis šiemet bus įsigijimai, įskaitant ir įnašą į tarptautinį paramos Ukrainai fondą, skirtą sunkiosios ginkluotės pirkimams finansuoti.

Ukrainos pasiuntinys Vokietijoje Oleksijus Makejevas pareiškė, kad Rusija privalo praeiti denacifikacijos procesą. Tai būtų karo nutraukimo pagrindu, tačiau negarantuotų taikos. „Obozrevatel“ cituojamas Ukrainos diplomatas pažymėjo, kad Rusijai yra būtina atgailauti vokiečių pagrindu – ji turi įrodyti savo pačios civilizuotumą ir demokratines vertybes.

Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Rusijos pajėgas netoli Čulanivkos kaimo, Chersono srityje, ir skelbia nukovusios apie 500 rusų karių. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo kasdienėje ataskaitoje skelbia, kad išpuolio metu iš viso buvo nukauta 500 rusų karių, skaičiuojant žuvusius ir sužeistus. „Gruodžio 31 d. Ukrainos gynybos pajėgų daliniai patvirtino apšaudymu padarytą žalą priešo darbo jėgai ir karinei technikai Čulanivkos gyvenvietės rajone, Chersono srityje.

Prancūzijos televizijos TMS korespondentas Paulis Gasnier tiesioginio eterio metu tapo rusų surengtos atakos Kramatorske, Rytų Ukrainoje, liudininku. Vėlų pirmadienio vakarą Rusijos karinės pajėgos raketomis atakavo Donecko srityje esantį Kramatorsko miestą. Miesto meras Oleksandras Hončarenka „Telegram“ skelbė: „Kramatorskas puolamas. Likite slėptuvėse, naktis nerami“. Prancūzų žurnalistas P. Gasnier viešėjo Kramatorske būtent išpuolio dieną ir jis netikėtai tapo apšaudymo liudininku.

Ukrainos pajėgos iš rusų okupacijos išvadavo Didžiojo Potiomkino salą, esančią tarp kairiojo ir dešiniojo Dniepro krantų netoli Chersono. Apie tai skelbia Ukrainos leidinio „Ukrainska Pravda“ šaltiniai, taip pat Ukrainos deputato Oleksijaus Hončarenkos „Telegram“ išplatintas vaizdo įrašas. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Didžiojo Potiomkino salą. Tai sala tarp kairiojo ir dešiniojo Dniepro krantų netoli Chersono“, – savo „Telegram“ įraše skelbia deputatas.

Nepaisant milžiniškų nuostolių Ukrainoje Rusija netrukus gali bandyti vėl žengti į Charkivą, sako ukrainiečių kariškis Serhijus Melnykas. Anot jo, rusai tam pasitelks neapmokytus karius ir bandys atkirsti Charkivą nuo Kyjivo. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:47 | Zelenskis: Rusiją į karą yra pasiryžusi mesti viską Rusija yra pasiryžusi į karą mesti viską, kad tik atitolintų savo pralaimėjimą kare prieš Ukrainą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kyjive vasario 3 dieną įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kuriame bus aptarta finansinė ir karinė parama, teigiama pirmadienį išplatintame prezidento Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.  Vis dėlto blokas antradienį nepatvirtino, kad toks susitikimas vyks būtent Ukrainos sostinėje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas palaiko tiesioginius ryšius su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, o kiti ES politikai taip pat palaiko diplomatinius ryšius su Rusija. Tai pirmadienį DW pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann. Apie tai ji kalbėjo leidinio paklausta apie Maskvos derybas su Ukraina. „Būtų klaidinga manyti, kad nėra jokių kontaktų ir pokalbių su Rusija.

Visų okupuotų Ukrainos teritorijų išlaisvinimas tęsis ir 2023-iesiems pasibaigus, mano karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko, rašo UNIAN. Anot jo, okupuotų teritorijų išlaisvinimui įtakos turi ne tik priešo išsekimas, bet ir daugybė kitų dalykų. „Iki šiol labai dažnai girdžiu apie Ukrainos išlaisvinimą iki 2023 m. vasaros, iki 2023 m. pabaigos ir kitus variantus.

Karas Ukrainoje tęsis, sako vienos didžiausių Ukrainą remiančių organizacijų „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas. Anot jo, nors rusai jau išnaudojo didžiąją dalį savo raketų, jų dar turi tiek, kad galėtų surengti naujus smūgius Ukrainai. Apie tai jis pirmadienį diskutavo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Kalbėdamas apie prognozes fronte Ukrainoje, J. Ohmanas pabrėžė, kad šiuo metu daug vilties išreikšti negalima. „Nebus gerai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas apibendrino 2022-uosius, rašo „Kanal 24“. Praėję metai Ukrainai pažėrė didžiulių iššūkių, tačiau atskleidė ukrainiečių herojiškumą. Metų apžvalga V. Zalužnas pasidalijo savo „Telegram“ kanale. Ukrainiečių laimėjimai ir rusų nuostoliai Per praėjusius metus ukrainiečiai atgavo 40 proc. teritorijų, kurias rusai buvo užgrobę nuo vasario 24-osios arba 28 proc. visų nuo 2014 m. agresorės užgrobtų teritorijų.

Naujųjų naktį priefrontės Makijivkoje susprogdintas profesinės mokyklos pastatas, kuriame buvo apgyvendinti Rusijos mobilizuotieji. Rusijos kariuomenė oficialiai iš pradžių skelbė apie 15 „nukentėjusiųjų“, vėliau patikslino informaciją – 65 žuvę. Tačiau rusų karo žurnalistai ir kiti informacijos šaltiniai praneša apie „šimtus žuvusiųjų“. 2023-ieji Rusijai prasidėjo rekordiniais nuostoliais – manoma, kad per vieną ataką ukrainiečiai dar nebuvo nukovę daugiau rusų karių.

Buvusio NATO generolo, NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vado Hanso Lotharo Domrose teigimu, Rusija ir Ukraina dar bandys iki vasaros užsitikrinti savus tikslus, tačiau vėliau bus priverstos eiti į kompromisus ir skelbti paliaubas. Lietuvoje 2015-aisiais lankęsis ir tuomet NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadovo pareigas užėmęs H. L. Domrose mano, jog jau šių metų vasarą galima Rusijos ir Ukrainos kare galima tikėtis paliaubų.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN dalijasi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas ukrainiečių karys, kaip teigiama, išgyvenęs po to, kai kulka pataikė į jo šalmą. „Štai ką reiškia Fortūnos numylėtinis. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojas stebuklingai išgyveno, kai kulka prakirto jo šalmą. Be to, po tokio šūvio karys beveik nebuvo sužeistas. Gimė su marškiniais, keturlapiu dobilu ir triušio koja rankose“, – prie vaizdo įrašo rašo UNIAN.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų tankas pirmadienį apšaudė Beryslavo miesto centrą dešiniajame Dnipro krante Chersono srityje, penki žmonės buvo sužeisti.  Apie tai pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius. „Šį rytą rusai puolė Beryslavo centrą – apšaudė miesto turgų. Ugnis tikriausiai buvo paleista iš tanko iš laikinai okupuotos Kachovkos pusės“, – sakė jis platformoje „Telegram“.  Pasak pareigūnų, per apšaudymus buvo sužeisti penki žmonės.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas perspėja, kad Rusija gali tapti vienos iš savo kaimyninių šalių „kolonija“, o ši situacija gali būti labai pavojinga. „Jei kas nors mano, kad 2023-ieji bus lengvi, kad rusams viskas baigėsi ir viskas bus gerai, aš nepritariu šiam požiūriui. Faktas yra tas, kad Rusija gali turėti šeimininką. Šiandien pastebime, kad tam tikra kaimyninė šalis jau glaudžia Rusiją po savo sparnu, nes ten turi savų interesų.

Savo naujametėje kalboje Suomijos prezidentas Saulis Niinisto pažymėjo, kad ryžtingas Ukrainos palaikymas, kurį pademonstravo Suomija, kitos Europos ir Vakarų šalys, tęsis ir šiais metais. S. Niinisto taip pat pastebėjo sutapimų tarp Sovietų Sąjungos įvykdyto Suomijos puolimo Žiemos karo metu ir dabartinio Rusijos puolimo Ukrainoje. Ir Rusija, ir Sovietų Sąjunga darė grubią klaidą, manydami, kad lengvai paklupdys Ukrainą ar Suomiją ant kelių, aiškino suomių lyderis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusijos pajėgos apšaudo užimtas Chersono srities gyvenvietes, siekdamos destabilizuoti humanitarinę situaciją ir priversti vietos gyventojus atlikti „savanorišką evakuaciją“. „Siekdamos destabilizuoti humanitarinę situaciją laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose ir priversti vietinius gyventojus atlikti vadinamąją „savanorišką evakuaciją“, Rusijos okupacinės pajėgos apšaudo Oleškus, Golu Pristanę, Plavnus ir kt.

Rusijos ir Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Naujųjų metų išvakarėse Ukrainos pajėgos apšaudė profesinę mokyklą Donecke, Makijivkoje, kur buvo dislokuoti rusų kariai.  Kaip skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, per smūgį žuvo 400 karių, dar 300 buvo sužeisti. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamento, smūgis buvo suduotas mobilizuotųjų būriui laikinai užimtoje Makijivkoje.

Rusijos Briansko mieste, esančiame netoli pasienio su Ukraina, pirmadienio paryčiais užfiksuotas sprogimas, po kurio kilo gaisras. Pranešama, kad per sprogimą apgadintas elektros paskirstymo įrenginys. Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas tvirtina, kad tai – Ukrainos bepiločio orlaivio ataka. „Šį rytą Ukrainos bepilotis orlaivis atakavo Klimovskio rajoną. Aukų nebuvo. Visos operatyvinės tarnybos dirba vietoje.

Per pirmas dvi 2023-ųjų dienas virš Ukrainos buvo numušta daugiau nei 80 Irano gamybos dronų-kamikadzių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, Rusija galimai ruošiasi surengti dar vieną dronų smūgį Ukrainai. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:54 | Chersone liko tik apie 60–70 tūkst. gyventojų Deokupuotame Chersone liko mažiau nei 20 proc. gyventojų, sako Chersono gynybos komendantūros atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas, rašo UNIAN.

Karo nuniokotame Ukrainos Bachmuto mieste nedidelės ugniagesių gelbėtojų grupės vadas išrikiavo savo komandą priešais nacionalinę vėliavą ir palinkėjo jos nariams laimingų Naujųjų metų. Devyniems miesto centre esančios gaisrinės nuolatiniams darbuotojams tai buvo karo ir gaisrų metai. Jie yra komandiruoti į rytinį Donecko regioną, kur Bachmutas tapo kovų epicentru. Tačiau jų vadas Oleksijus Migrinas, linksmas ir geranoriškas, dažnai nesiskundžia.

Į Ukrainą atėjo žiema, kuria Kremlius taip ilgai gąsdino ukrainiečius. Rusijos propaganda „generolą šaltį“ pristato kaip ištikimą Rusijos kariuomenės sąjungininką, padėjusią jai per karus prieš Napoleoną ir Hitlerį.

Rusijos invazija į Ukrainą buvo takoskyros momentas žvalgybos pasauliui. Kelias savaites iki karo pradžios Vašingtonas viešai paskelbė srautą nepaprastai išsamios informacijos apie viską – nuo ​​Rusijos kariuomenės judėjimo iki provokacijų galimybės, kurias Kremlius panaudotų invazijai pateisinti. Ši strategija buvo nauja: šnipų agentūros yra įpratusios slėpti žvalgybos informaciją, o ne ją atskleisti.