Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:47 | Zelenskis: Rusiją į karą yra pasiryžusi mesti viską
Rusija yra pasiryžusi į karą mesti viską, kad tik atitolintų savo pralaimėjimą kare prieš Ukrainą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis antradienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN.
„Neabejojame, kad dabartiniai Rusijos vadovai mestų viską, ką turi, ir visus, kuriuos gali sutelkti, kad pabandytų pakreipti karą kita linkme ir bent jau atitolinti savo pralaimėjimą“, – pabrėžia jis.
Vis dėlto V. Zelenskio manymu, būtina užkirsti kelią tokiam scenarijui.
„Mes tam ruošiamės. Teroristai turi pralaimėti. Bet kokie jų naujojo puolimo bandymai turi žlugti. Tai bus galutinis teroristinės valstybės pralaimėjimas. Dėkoju visiems partneriams, kurie tai supranta“, – kalba jis.
Prezidentas taip pat pridūrė, kad Rusija mobilizuoja karius, kuriuos paliks mirti, o Ukraina mobilizuoja „civilizuotą pasaulį“.
23:22 | Rusai panikuoja: iš Melitopolio pradėjo bėgti medikai
Rusijos medikai bėga iš laikinai okupuoto Melitopolio, rašo UNIAN. Anot miesto mero Ivano Fiodorovo, rusai dėl to ėmė panikuoti ir bando papirkti Ukrainos medikus, kad šie tarnautų rusams.
I. Fiodorovas mano, kad rusų medikai bėga dėl kelių priežasčių. Viena jų – yra daug sužeistų rusų, kuriems nepakanka nei medicinos personalo, nei lovų.
Manoma, kad rusų medikų taip pat netenkina atvežamų sužeistųjų elgesys – dažnai rusai į ligonines patenka apsvaigę ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo narkotikų.
„Okupantai, apimti panikos dėl visiško medicinos personalo trūkumo, grasina ir papirkinėja mūsų medicinos darbuotojus, kad šie „tarnautų“ Rusijos kariuomenei“, – cituojamas meras.
I. Fiodorovas taip pat pažymėjo, kad, nepaisant rusų teroro, Ukrainos medikai atsisako bendradarbiauti su okupantais.
Dar pernai metų pabaigoje I. Fiodorovas teigė, kad po ukrainiečių suduotų smūgių rusų kariai ėmė panikuoti ir pradėjo pajėgų perdislokavimą.
Melitopolis buvo vienas pirmųjų rusų užgrobtų miestų. Jį rusai okupavo dar karo pradžioje.
Šis miestas yra Ukrainos pietuose, priklauso Zaporižios sričiai.
22:38 | Erdoganas kalbėsis su Zelenskiu ir Putinu
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas suplanavo pokalbius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo UNIAN.
Pokalbiai turėtų vykti sausio 4 d., šį trečiadienį. Derybas su Turkijos lyderiu Kremlius patvirtino.
Išsamesnės informacijos apie derybų temas nepateikiama.
22:09 | Dar vienas smūgis rusams: Luhanske sunaikintas sandėlis
Luhansko mieste buvo sunaikintas Rusijos amunicijos sandėlis, srities karinės administracijos vadovą Serhijų Haidajų cituoja CNN.
Anot pareigūno, rusai dvi savaites į okupuotą Svatovę gabeno šaudmenis.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos stebėjo, fiksavo į bazę atvykusių „Ural“ automobilių skaičių... ir laukė... „BAM“ – ir nebėra priešo sandėlio“, – informuoja S. Haidajus.
Nenurodoma, kurią dieną sandėlis buvo sunaikintas.
21:53 | Ukrainos premjeras įvardijo, kiek žalos rusai padarė Ukrainai
Kruvinos rusų agresijos sukelti nuostoliai Ukrainai jau viršijo 700 mlrd. dolerių, sako šalies premjeras Denysas Šmyhalis.
Anot jo, dar pernai metų birželį ši suma buvo perpus mažesnė.
„Kartu su Pasaulio banku planuojame dar kartą patikrinti, kokie yra Ukrainos poreikiai, kad ji galėtų greitai atsigauti. Norėčiau jums priminti, kad birželio pradžioje yra tokia fiksacija. Tuo metu žala siekė 350 mlrd. dolerių. Atsižvelgiant į neseniai įvykdytus išpuolius prieš mūsų infrastruktūrą, šiandien ši suma siekia daugiau kaip 700 mlrd. dolerių“, – UNIAN cituoja jį.
Nuo pernai metų rudens rusai intensyviai taikosi į Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Dėl to iki šiol Ukrainoje susiduriama su elektros energijos, vandens, šilumos tiekimo problemomis.
Ukraina ir Vakarų lyderiai kaltina Rusiją siekiant žiemą išnaudoti kaip ginklą prieš ukrainiečius ir šaltuoju metų laikotarpiu palikti žmones šalti.
Šalys partnerės Ukrainai siunčia elektros generatorių, ukrainiečiai raginami taupyti elektros energiją, kai kuriuose regionuose įvedami tiekimo nutraukimo tvarkaraščiai.
20:59 | Zalužnas įvardijo, kur padėtis sudėtingiausia
Sudėtingiausia padėtis šiuo metu išlieka prie Bachmuto, sako Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas. Situaciją fronte jis komentavo kalbėdamas su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku Marku Milley, rašo UNIAN.
„Vyksta smarkūs mūšiai ties Svatovės-Kreminos linija, taip pat Lysyčansko kryptimi. Sudėtingiausia padėtis išlieka Soledaro-Bachmuto-Majorsko ruože. Ten priešas iš tikrųjų bando judėti į priekį per savo lavonus, tačiau gynybos pajėgų daliniai didele kaina stabdo priešo puolimą“, – cituojamas V. Zalužnas.
Anot jo, ukrainiečiams pavyksta išlaikyti pozicijas Avdijivkos apylinkėse ir tęsti kontrpuolimą Donecko kryptimi.
„Patikimai laikome gynybines linijas Zaporižios kryptimi ir stengiamės apsaugoti Chersoną nuo priešo apšaudymo, pirmiausia civilius gyventojus ir svarbiausius miesto infrastruktūros objektus“, – teigia jis.
V. Zalužnas taip pat pridūrė, kad situacija pasienyje su Baltarusija išlieka kontroliuojama.
„Padėkojau generolui Milley už užsienio gamybos priešlėktuvinių raketų sistemas, perduotas aktyviai bendradarbiaujant su juo. Šiandien jos pirmiausia gelbsti Ukrainos civilių gyventojų gyvybes. Taip pat aptarėme gynybos pajėgų poreikius tęsti kovą su agresoriumi. Vertinu generolo Milley vadovavimą teikiant karinę pagalbą Ukrainai. Abipusis pasitikėjimas ir bendra vizija padeda gerinti Ukrainos pajėgų gebėjimą ginti taikius mūsų šalies miestus ir kaimus, o tai yra visos Europos saugumo garantas“, – pabrėžia jis.
19:37 | Putinas įsakė rodyti dokumentinius filmus apie karą Ukrainoje
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas antradienį nurodė savo vyriausybei iki vasario užtikrinti, kad kino teatruose būtų rodomi dokumentiniai filmai, skirti jo puolimui Ukrainoje ir kovai su „neonacių“ ideologija.
Kremlius savo pareiškime nurodė, kad kultūros ministerija šį įsakymą turi įgyvendinti iki vasario 1-osios.
Praėjusių metų vasario 24 dieną V. Putinas šokiravo pasaulį pasiųsdamas karius į Ukrainą, sakydamas, kad šią provakarietišką šalį reikia „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“.
Rusijos lyderis įsakė gynybos ministerijai suteikti pagalbą šalies kino kūrėjams, kursiantiems dokumentinius filmus, dedikuotus „specialiosios karinės operacijos dalyvių didvyriškumui“, pranešė Kremlius, vartodamas oficialų savo terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Gynybos ministrui Sergejui Šoigu nurodyta iki kovo 1 dienos pateikti prezidentui ataskaitą apie šias pastangas.
Nuo Maskvos karinės kampanijos pradžios valstybinės televizijos kanalai sustiprino propagandą, liaupsinančią Ukrainoje kovojančius rusų karius kaip didvyrius.
Rusijoje sustabdyta arba uždaryta nepriklausoma žiniasklaida, daug žurnalistų išvyko iš šalies.
Už puolimo Ukrainoje kritiką dabar baudžiama kalėjimu, o tokie žodžiai kaip „karas“ ir „invazija“ uždrausti.
19:06 | Ukrainos kariškis: rusai gali bandyti atkirsti Charkivą
Rusijos nuostoliai kare ir toliau auga – antradienio duomenimis, Ukrainoje žuvo virš 108 tūkst. rusų. Tačiau Rusija yra pasiryžusi toliau kautis, rašo „Kanal 24“.
Kariškis Serhijus Melnykas užsimena, kad rusai vėl bandys žygiuoti į Charkivą, tai gali įvykti jei žemė įšals.
Manoma, kad rusai atakai pasitelks neapmokytus karius ir bandys atskirti Charkivą nuo Kyjivo. Rusai taip pat gali rengti atakas Rivnės link. To tikslas – stabdyti Vakarų ginkluotės tiekimą Ukrainai.
Dar pernai metų pabaigoje Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad Rusija ruošia apie 200 tūkst. karių, kad pradėtų naują puolimą 2023-ųjų pirmojoje pusėje.
„Neabejoju, kad jie vėl puls Kyjivą“, – tuo metu sakė jis.
Rusai dar rugsėjį paskelbė besitraukiantys iš Charkivo.
18:01 | Bulgarija pasirašė sutartį dėl apsirūpinimo dujomis per Turkiją
Bulgarija antradienį pasirašė ilgalaikę sutartį dėl prieigos prie Turkijos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų bei dujotiekių tinklo, siekdama užsitikrinti alternatyvų apsirūpinimą, Rusijai pernai balandį nutraukus jų tiekimą.
Bulgarijos valstybinės dujotiekių operatorės „Bulgargaz“ ir Turkijos valstybinės dujų įmonės BOTAS susitarimas leis Europos Sąjungos narei gauti SGD per pietinės kaimynės penkis terminalus ir naudotis magistralinių dujotiekių sistema.
„Šio susitarimo dėka užsitikriname galimybę pirkti dujas iš visų pasaulio tiekėjų, iškrauti jas Turkijoje, kur mums patogiausia logistiniu požiūriu“, – po sutarties pasirašymo pareiškė Bulgarijos laikinasis energetikos ministras Rosenas Hristovas, ją pavadinęs istorine.
„Sutartis svarbo siekiant sustiprinti tiekimo Balkanų regionui saugumą“, – sakė Turkijos energetikos ministras Fatihas Donmezas.
Jis pridūrė, kad pagal šią 13 metų trukmės sutartį Bulgarija galės kasmet priimti iki 1,5 mlrd. kubinių metrų dujų.
Dešimtmečius Bulgarija beveik visiškai priklausė nuo Rusijos, kad patenkintų savo gamtinių dujų poreikį, kuris per metus siekia maždaug 3 mlrd. kubinių metrų.
Dabar Bulgarijos apsirūpinimas gamtinėmis dujomis siekia apie 1 mlrd. kubų per metus vamzdynais per Turkiją iš Azerbaidžano, be to, užsitikrinta prieiga prie SGD terminalo kaimyninėje Graikijoje.
Tikimasi, kad vėliau antradienį Sofijoje vyksiančiuose susitikimuose bus aptartas Bulgarijos ir Turkijos bendradarbiavimo energetikoje stiprinimas.
17:42 | Ukrainos pietuose rastas dar vienas kankinimo kambarys
Pietų Ukrainoje aptiktas kankinimo kambarys, rašo „Sky news“. Anot Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), kambarys rastas išlaisvintame Mykolajivo mieste.
Patalpoje rusai „laikė ir žiauriai kankino vietos gyventojus, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu“, ir bandė išgauti Ukrainos patriotų adresus.
„Aukos buvo dusinamos plastikiniais maišais, mušamos sunkiais daiktais, naudotas elektrošokas“, – cituojama tarnyba.
„Per kankinimų kameros apžiūrą teisėsaugos pareigūnai aptiko kankinimo „įrankių“, – priduria SBU.
Tai nėra pirmas kartas, kai ukrainiečiai aptinka rusų įrengtas kankinimo kameras. Pernai spalį dar viena kankinimo kamera buvo aptikta netoli Iziumo.
Ukraina kaltina Rusiją įvykdžius daugybę karo nusikaltimų, ne tik kankinant, bet ir žudant civilius.
17:18 | „Kapitonas HIMARS“: Ukrainos kariuomenės perspėjimas rusams – gelbėkite savo gyvybes
16:58 | Ekspertas įvardijo priežastis, dėl kurių Ukraina gali laimėti
Yra bent kelios priežastys, dėl kurių ukrainiečiai gali laimėti prieš Rusijos agresiją. Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertas Brianas Meffordas išskyrė aštuonis optimizmo ukrainiečiams leidžiančius turėti veiksnius, rašo UNIAN.
1. Ukrainos karinis pasirengimas. Pirmieji invazijos mėnesiai parodė, kad Ukrainos kariuomenė nuo 2014 m. nuėjo ilgą kelią, o jos mokymai atitinka NATO standartus ar net juos viršija. Ekspertas teigia, kad rusų karių ir ginkluotės kiekis nesuteikė Rusijai pranašumo kovoje prieš Ukrainą.
2. Ukrainiečių atsparumas. Ukrainos žmonės parodė ryžtą kovoti nepaisant rusų vykdomų atakų. Anot eksperto, ukrainiečių ryžtas nustebino ir pačią Rusiją.
3. Sąjungininkai JAV ir Jungtinė Karalystė (JK). B. Meffordo teigimu, Ukrainai pasisekė, kad JAV ir JK stojo padėti karui prasidėjus. Sąjungininkų ginkluotė, žvalgyba ir kita parama leido sunaikinti didelę dalį rusų kariuomenės.
4. Lenkų solidarumas. Anot eksperto, nepaisant sudėtingos abiejų tautų santykių istorijos, ukrainiečių ir lenkų ryšiai yra stipresni nei bet kada anksčiau. Lenkija ne tik priima nuo karo bėgančius ukrainiečius, bet ir teikia karinę pagalbą, apmoko karius, teikia diplomatinę paramą.
5. Turkijos parama. B. Meffordo teigimu, dėl Turkijos pozicijos Rusijos kare prieš Ukrainą galima diskutuoti, tačiau „niekas negali paneigti, kad Turkijos pagalba per pastaruosius metus buvo didžiulė dovana Ukrainai“. Kaip pavyzdžius ekspertas paminėjo turkų bepiločius, Bosforo sąsiaurio uždarymą rusų kariniam laivynui, diplomatinę pagalbą sudarant grūdų sandorį.
6. Europa. Anot eksperto, Kremliaus bandymas suskaldyti europiečius žlugo, ES tik sustiprėjo, o Švedija ir Suomija nusprendė prisijungti prie NATO.
7. Rusijos arogancija. B. Meffordas įsitikinęs, kad įsiveržimas į Ukrainą sugriovė mitą apie Rusijos karinę galią ir atskleidė niūrią tikrovę. Be to, Kremlius atsidūrė didžiulėje tarptautinėje izoliacijoje.
8. Volodymyro Zelenskio vadovavimas. Eksperto teigimu, Ukrainos prezidento V. Zelenskio elgesys karo akivaizdoje tapo didžiule staigmena pasauliui. Jo įsitikinimu, jei prezidentas būtų nusprendęs palikti Kyjivą, būtų stipriai išaugusi galimybė, kad Kyjivas kris.
„Jo sprendimas pasilikti šalies sostinėje buvo vienas iš viso karo lūžio taškų“, – mano ekspertas.
16:30 | Podoliakas: „Rusijos Federacija atvyko į svetimą šalį žudyti jos piliečių“
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas sureagavo į kalbas dėl Ukrainos ir Rusijos derybų.
„Reikia nepamiršti svarbiausio dalyko. Ypač tada, kai norima „kalbėti apie karą ar derybas“. Rusijos Federacija atvyko į svetimą šalį žudyti jos piliečių. Rusijos Federacija masiškai apšaudo Ukrainą. Rusijos Federacija bando užgrobti dalį svetimos teritorijos. Rusijos Federacija yra vienintelė neišprovokuoto karo Europoje autorė“, – „Twitter“ rašo jis.
The key thing must be kept in mind. Especially when you want to "talk about war or negotiations"
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) January 3, 2023
RF came to a foreign country to kill its citizens.
RF is massively shelling 🇺🇦.
RF is trying to seize part of foreign territory.
RF is the only author of an unprovoked war in Europe.
Pernai metų pabaigoje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Kremliaus kalbos apie taikos derybas su Ukraina yra tik dūmų uždanga, jose nėra nieko rimto.
„Niekas neturėtų patikėti Rusijos dūmų uždanga, kai, viena vertus, ji kalba apie atvirumą deryboms, o kita vertus, spaudžia mygtuką, siųsdama daugiau raketų, daugiau Irano bepiločių lėktuvų ir daugiau Rusijos karių prieš Ukrainą.
Rusijai, kaip jau sakiau, derybos yra tik dūmų uždanga. Nematome nė vieno rimtumo požymio“, – CNN tuomet pabrėžė D. Kuleba.
Anot jo, derybos su Rusija įmanomos tik tuomet, kai Rusija išves visus savo karius iš Ukrainos.
Dar kiek anksčiau Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužinas pareiškė, šiuo metu pagrindinis tikslas – atkovoti visas rusų okupuotas teritorijas, o sėsti prie derybų stalo būtų galima tik vienu atveju.
„Ukrainos kariuomenė nepriims jokių derybų, susitarimų ar kompromisų. Vienintelė galimybė deryboms – po to, kai Rusija atsitrauks iš okupuotų [Ukrainos] teritorijų“, – kalbėjo V. Zalužnas.
Rusija jau ne kartą teigė, kad Ukraina neva atsisako derėtis su Rusija.
16:02 | Kyjive vasario 3 dieną planuojamas Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas
Kyjive vasario 3 dieną įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kuriame bus aptarta finansinė ir karinė parama, teigiama pirmadienį išplatintame prezidento Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.
Vis dėlto blokas antradienį nepatvirtino, kad toks susitikimas vyks būtent Ukrainos sostinėje.
Ukrainos prezidentūros pranešime teigiama, kad V. Zelenskis aptarė aukščiausiojo lygio susitikimo detales su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen per pirmąjį jo šių metų pokalbį telefonu.
15:37 | Rusų generolo žmona apkaltino Vakarus: paprašiau vyro, kad keršytų
15:25 | Turkų žiniasklaida: įtraukti V. Medvedčuką į mainus su Ukraina prašė Rusija
14:53 | Ukrainos žvalgyba seka Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Černiakas savo komentare leidiniui „Ukrinform“ pažymėjo, kad Ukrainos karinė žvalgyba stebi Rusijos branduolinių ginklų judėjimą, ypač taktinio lygio, ir žino, kur jie yra.
„Karinė žvalgyba mato, kad šiuo metu laikinai okupuotame Kryme yra antžeminiai, ore ir jūroje dislokuoti branduolinės ginkluotės nešėjai. Kalbame apie laivus, povandeninius laivus, lėktuvus ir antžeminius kompleksus, kurie gali smogti branduolinėmis galvutėmis. Rusija turi tokią galimybę“, – sakė A. Černiakas.
Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos branduolinės amunicijos saugojimui pritaikė Krasnokamiankos kaime esantį objektą „Feodosia-13“. Tačiau kol kas nežinoma, ar šie darbai baigti.
Kalbėdamas apie Rusijos branduolinio smūgio riziką, jis pažymėjo, kad „okupantų šalis yra pajėgi bet kam“.
„Tačiau tikimės, kad tarptautinė bendruomenė sugebės paveikti okupacinės šalies vadovybę, kad nenuvestų pasaulio į branduolinę katastrofą. Ukraina taip pat atsižvelgia į įvairius įvykių raidos variantus“, – sakė A. Černiakas.
14:19 | „Teroro aktas“ – atsitraukdami rusai Beryslave susprogdino elektrinę
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad Rusijos pajėgos, lapkritį atsitraukdamos iš pietuose esančio Chersono srities miesto Beryslavo, susprogdino elektrinę. Ministras tai vadina teroro aktu.
„Beryslave (Chersono sritis) rusai atsitraukė ir tyčia susprogdino elektrinę“, – „Twitter“ rašė O. Reznikovas, pridurdamas, kad Ženevos konvencija tokius veiksmus prilygina teroro aktui.
In Beryslav (Kherson region) 🇷🇺 retreated and intentionally blew up a power plant. Art. 51(2) of the Additional Protocol I prohibits destruction of critical infrastructure as terror acts. But this does not stop russian invaders.#tribunal4russia
— Oleksii Reznikov (@oleksiireznikov) January 3, 2023
12/13
Lapkričio 7 dieną Chersono regiono karinės administracijos vadovas Vladimiras Litvinovas pranešė, kad Rusijos kariai susprogdino aukštos įtampos elektros linijas, dėl ko Beryslavas ir kelios regiono gyvenvietės liko be elektros.
„Taip pat nėra geriamojo vandens, elektros, neveikia siurbliai. Deja, šildymo irgi nėra“, – pranešė Litvinovas.
Lapkričio 11 dieną Ukrainos gynėjai išlaisvino Beryslavą. V. Litvinovas sakė, kad Rusijos kariškiai pasitraukimo metu užminavo ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, gyvenamuosius pastatus, gydymo ir švietimo įstaigas, miško juostas.
13:40 | Ukraina teigia, kad Rusija planuoja taktikos pokyčius, naudodama daugiau dronų
Rusija ruošiasi suintensyvinti atakas prieš Ukrainą, naudodama Irane pagamintus dronus kamikadzes, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Maskvai ieškant būdų, kaip toliau daryti spaudimą Kyjivui po kelis mėnesius trukusių Kremliaus karo strategijos nesėkmių mūšio lauke.
„Turime informacijos, kad Rusija planuoja ilgalaikę ataką (dronais kamikadzėmis) „Shahed“, – sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi vėlai pirmadienį.
Anot jo, praėjus daugiau nei 10 mėnesių po to, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, siekiama palaužti Ukrainos pasipriešinimą, „sekinant mūsų žmones, (mūsų) priešlėktuvinę gynybą, mūsų energetiką“.
13:11 | Žvalgyba: kovų pikas Bachmute jau pasiektas
Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos duomenimis, jau baigėsi intensyviausi Rusijos puolimai karščiausiame karo taške Bachmute, Donecko srityje, Rytų Ukrainoje.
Žvalgyba pažymi, kad maždaug gruodžio viduryje eiliniai Rusijos kareiviai ir samdiniai iš „Wagner“ gausiau atakavo pozicijas aplink miestą, tačiau rusų pėstininkai sulaukė labai mažai paramos.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 03 January 2023
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) January 3, 2023
Find out more about the UK government's response: https://t.co/dFqO3TLWgZ
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/1kwYmKRUlw
„Per pastarąsias 10 dienų Ukraina išsiuntė reikšmingus pastiprinimus šio sektoriaus gynybai ir atrodo, kad Rusijos karių atakų dažnis sumažėjo, lyginant su piku gruodžio viduryje...
Dabar Rusijos puolimo operacijos šioje srityje daugiausiai vykdomos būrio lygiu. Mažai tikėtina, kad artimiausią savaitę Rusijai pavyks pasiekti reikšmingos pažangos netoli Bachmuto“, – teigiama apžvalgoje.
Žvalgyba priduria, kad tiek Rusijos, tiek Ukrainos pusės šiose kautynėse patyrė didelių nuostolių.
12:38 | SBU paskelbė įtarimus dviem Rusijos kariuomenės vadams dėl civilių objektų apšaudymo
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) antradienį paskelbė pirmuosius įtarimus Rusijos generolui ir Rusijos karinio laivyno admirolui dėl civilių objektų apšaudymo šalies teritorijoje.
„Saugumo tarnybos tyrėjai surinko aukštos kokybės įrodymų apie du Rusijos aukščiausios vadovybės atstovus, atsakingus už civilių objektų apšaudymą Ukrainoje. Vienas iš jų – oro ir kosmoso pajėgų tolimosios aviacijos vadas, Rusijos ginkluotojų pajėgų pulkininkas Sergejus Kobylašas. Kitas – buvęs Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Igoris Osipovas“, – teigė SBU spaudos centras.
Teigiama, kad jie įtariami pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl agresyvaus karo planavimo, rengimo, sukėlimo ir vykdymo bei Ukrainos teritorinio vientisumo ir neliečiamumo pažeidimo.
„Tai pirmieji įtarimai, kuriuos Ukraina skelbia būtent dėl civilių objektų apšaudymo. Didžiausia straipsnio sankcija – laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – teigiama pranešime.
Pranešama, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo plataus masto invazijos pradžios S. Kobylašas vykdė Rusijos aukščiausios karinės ir politinės vadovybės nurodymus naikinti Ukrainos miestus.
Būtent S. Kobylašo įsakymu Rusijos ginkluotosios pajėgos surengė masinius raketų smūgius prieš gyvenamuosius namus, ligonines ir kritinę infrastruktūrą įvairiuose Ukrainos regionuose.
„Kas dėl I. Osipovo, tyrimo duomenimis, nuo šių metų vasario 24 iki rugpjūčio 10 dienos šis pareigūnas davė įsakymus sistemingai vykdyti raketų smūgius iš Juodosios jūros į tankiai apgyvendintas Ukrainos vietoves. Priešo atakos buvo vykdomos iš Rusijos karinių laivų naudojant didelio tikslumo valdomas sparnuotąsias raketas „3M14-Kalibr“, – pridūrė SBU.
11:29 | Milžiniški rusų nuostoliai Makijivkoje: artimieji kaltina Kremlių melu
10:32 | Ukraina atakavo rusus Chersone – praneša apie 500 nukautų karių
Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Rusijos pajėgas netoli Čulanivkos kaimo, Chersono srityje, ir skelbia nukovusios apie 500 rusų karių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo kasdienėje ataskaitoje skelbia, kad išpuolio metu iš viso buvo nukauta 500 rusų karių, skaičiuojant žuvusius ir sužeistus.
„Gruodžio 31 d. Ukrainos gynybos pajėgų daliniai patvirtino apšaudymu padarytą žalą priešo darbo jėgai ir karinei technikai Čulanivkos gyvenvietės rajone, Chersono srityje. Priešo nuostoliai siekė apie 500 sužeistų ir žuvusių karių“, – „Facebook“ rašė generalinis štabas.
09:51 | Rusijai prireiks denacifikacijos proceso, kaip buvo Vokietijoje – Ukrainos diplomatas
09:22 | ISW: Kremlius ieško kaltų dėl išpuolio Makijivkoje
Rusijos Federacijos gynybos ministerija patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos Makijivkoje sunaikino Rusijos karių grupę, tačiau konstatavo, kad nuostoliai yra daug mažesni, nei skelbė Ukrainos pusė – Rusija patvirtino tik 65 mirtis.
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad Rusijos gynybos ministerija kaltę dėl prasto operatyvinio saugumo greičiausiai bando suversti apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) pareigūnams ir mobilizuotiems rusams.
„DLR teisėsaugos pareigūnai Rusijos valstybinėms televizijos kanalams sakė, kad smūgis įvyko, kai Rusijos kariškiai pažeidė operatyvinį saugumą naudodami asmeninius mobiliuosius telefonus, todėl Ukrainos pajėgos galėjo tiksliai smogti bazei.
Kremliui ištikima žiniasklaida ir kai kurie Rusijos tinklaraštininkai patvirtino šį teiginį, pabrėždami, kad Rusijos kariai neturėtų nuvertinti Ukrainos galimybių išnaudoti prastą operatyvinio saugumo praktiką fronte, o kai kurie DLR valstybės tarnautojai ragino nubausti pareigūną, pasirinkusį mokymo įstaigos patalpas mobilizuotiesiems apgyvendinti.
Rusijos gynybos ministerija galėjo sąmoningai pasikliauti DLR pareigūnais, kurie apkaltino mobilizuotus karius pažeidus operatyvinį saugumą, kad DLR liktų atsakinga“, – rašo analitikai.
08:34 | Raketų išpuolis tiesioginio eterio metu – prancūzų žurnalistas pateko į apšaudymą Kramatorske
Prancūzijos televizijos TMS korespondentas Paulis Gasnier tiesioginio eterio metu tapo rusų surengtos atakos Kramatorske, Rytų Ukrainoje, liudininku.
Vėlų pirmadienio vakarą Rusijos karinės pajėgos raketomis atakavo Donecko srityje esantį Kramatorsko miestą. Miesto meras Oleksandras Hončarenka „Telegram“ skelbė: „Kramatorskas puolamas. Likite slėptuvėse, naktis nerami“.
Prancūzų žurnalistas P. Gasnier viešėjo Kramatorske būtent išpuolio dieną ir jis netikėtai tapo apšaudymo liudininku.
„Ukrainska Pravda“ skelbia, kad buvo apšaudytas Donecko miestai Kramatorskas ir Družovka. Pastarajame mieste užfiksuoti mažiausiai du raketų smūgiai – vienas smogė ledo arenai, kitas – privačiam sektoriui.
07:50 | Ukraina skelbia apie iš rusų okupacijos išvaduotą salą – pasidalijo vaizdo įrašu
Ukrainos pajėgos iš rusų okupacijos išvadavo Didžiojo Potiomkino salą, esančią tarp kairiojo ir dešiniojo Dniepro krantų netoli Chersono.
Apie tai skelbia Ukrainos leidinio „Ukrainska Pravda“ šaltiniai, taip pat Ukrainos deputato Oleksijaus Hončarenkos „Telegram“ išplatintas vaizdo įrašas.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Didžiojo Potiomkino salą. Tai sala tarp kairiojo ir dešiniojo Dniepro krantų netoli Chersono“, – savo „Telegram“ įraše skelbia deputatas.
Vaizdo įraše girdėti, kaip ukrainiečių karys Ukrainos vėliavos fone skelbia esantis nuo rusų išvaduotoje saloje.
Oficialiai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nekomentavo informacijos apie salos išlaisvinimą, tačiau, pasak „Ukrainska Pravda“ šaltinių tarp pietuose dislokuotų karių, rusai iš salos buvo išstumti prieš Naujuosius metus.
07:21 | Kyjive vasario 3 dieną planuojamas Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas
Kyjive vasario 3 dieną įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kuriame bus aptarta finansinė ir karinė parama, teigiama pirmadienį išplatintame prezidento Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.
Pranešime teigiama, kad prezidentas aptarė aukščiausiojo lygio susitikimo detales su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen per pirmąjį jo šių metų pokalbį telefonu.
„Šalys aptarė numatomus kito Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo, kuris įvyks vasario 3 dieną Kyjive, rezultatus ir susitarė intensyvinti parengiamąjį darbą“, – rašoma pranešime.
Vadovai kalbėjosi apie „tinkamų“ ginklų ir naują 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai programą, o V. Zelenskis pasisakė už tai, kad pirmoji dalis būtų išsiųsta jau šį mėnesį.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Anksti pirmadienį Ukrainos sostinę Kyjivą sudrebino antskrydis. Miesto karinė administracija iškart po 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku nurodė gyventojams pasitraukti į slėptuves nuo bombų. Išpuolio metu sužeistas 19-metis.
► Rusijos ginkluotųjų pajėgų tankas pirmadienį apšaudė Beryslavo miesto centrą dešiniajame Dnipro krante Chersono srityje, penki žmonės buvo sužeisti.
► Kyjivas pirmadienį prisiėmė atsakomybę už gyvybes nusinešusį smūgį Rusijos pajėgoms rytinėje Ukrainos dalyje, Maskvai pareiškus, kad Makijivkos mieste neteko 63 karių.
