Karas Ukrainoje

Kol neveiks Vakarų sankcijos, Rusija vis dar gali vykdyti didžiulius išpuolius prieš Ukrainą. Rusijos Federacijos raketų atsargos ištuštės per pusantro mėnesio, tačiau net ir po to masiniai smūgiai tęsis. Tokią nuomonę interviu UNIAN išsakė karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas ir karo instruktorius lakūnas Romanas Svitanas. „Šaliai, kuri jas gamina, raketų niekada nepritrūks. Gaminamas tam tikras skaičius raketų.

Norvegijos vyriausybė antradienį pranešė, kad padovanos Ukrainai aštuonis savo tankus „Leopard 2“, taip išpildydama ankstesnį įsipareigojimą ir prisijungdama prie daugybės Vakarų šalių, pažadėjusių Ukrainai sunkesnės ginkluotės. Norvegijos kariuomenėje šiuo metu naudojami 36 tankai „Leopard 2“. „Norvegija Ukrainai padovanos aštuonis tankus ir iki keturių pagalbinių transporto priemonių. Be to, skiriame lėšų šaudmenims ir atsarginėms dalims“, – sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

Ukrainos rėmėjai iš Vakarų antradienio susitikime daugiausia dėmesio skiria tam, kad nenutrūktų šaudmenų ir ginklų tiekimas į karo draskomą šalį, nors Kyjivas prašo naikintuvų, kad galėtų atremti Rusijos puolimą.  Prezidentas Volodymyras Zelenskis, sulaukęs įsipareigojimų dėl tankų, priešlėktuvinės gynybos ir tiksliųjų raketų, taip pat prašo atsiųsti vakarietiškų kovinių orlaivių.

Rusija atitraukė didžiąją dalį savo kariuomenės iš pasienio su Norvegija ir Suomija. Lyginant su laikotarpiu iki plataus masto karo Ukrainoje pradžios, rusų karių pasienyje sumažėjo 80 proc., skelbiama norvegų žvalgybos ataskaitoje. „Antžeminių pajėgų Kolos pusiasalyje sumažėjo iki vienos penktosios, lyginant su laikotarpiu prieš įsiveržimą į Ukrainą“, – „Barents Observer“ cituojamas Norvegijos žvalgybos tarnybos vadovas Nilsas Andreasas Stensenesas.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba skelbia, kad Rusijos pajėgoms duodami įsakymai pradėti puolimą, tačiau joms neužtenka kovinės galios. „Dabartinis operatyvinis vaizdas rodo, kad Rusijos pajėgoms duodami įsakymai žengti pirmyn daugelyje sektorių, tačiau jos neturi pakankamai puolamosios kovinės galios vienoje ašyje, kad pasiektų lemiamą poveikį“, – naujausioje savo ataskaitoje rašo britų žvalgai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigia, kad Berlyno vyriausybė nesvarsto suteikti Ukrainai naikintuvų, skelbia vokiečių leidinys „Bild“. „Tai nėra mūsų diskusijų objektas“, – pirmadienį vizito Helsinkyje metu sakė A. Baerbock. Antradienį Vakarų gynybos ministrai ir kariuomenės pareigūnai renkasi Briuselyje į dar vieną Ramšteino grupės susitikimą. Susitikime Vakarų sąjungininkai aptars tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai.

JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnai mano, kad kritinis momentas kare tarp Ukrainos ir Rusijos ateis 2023 metų pavasarį, kai tikimasi naujo Rusijos puolimo, o Ukrainos pajėgos pradės kontrpuolimą, siekdamos atgauti okupuotų teritorijų kontrolę Amerikos pareigūnai vis dažniau kalba Ukrainos valdžiai, kad kare artėja lemiamas momentas, o Ukrainos kariuomenė turi pasiekti kuo daugiau sėkmės mūšių metu, sulaukdama daug pagalbos iš Vakarų valstybių, rašo amerikiečių leidinys „The Was...

Prieš metus į Ukrainą įsiveržusi Rusija karą jau pralaimėjo tiek strateginiu, tiek operatyviniu požiūriu, sako JAV generolas Markas Milley. Anot jo, rusai fronte moka didžiulę kainą, o tarptautiniai Ukrainos partneriai yra pasiryžę toliau remti nuo Rusijos agresijos besiginančią šalį.

Ukrainiečiai virš Bachmuto, esančio Ukrainos Donecko srityje, numušė „Wagner“ priklausantį šturmo lėktuvą Su-24, rašo UNIAN. Tai buvo tas pats lėktuvas, iš kurio „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dvikovai. Tai patvirtino „Wagner“ spaudos tarnyba. Dar prieš daugiau nei savaitę J. Prigožinas pakvietė V. Zelenskį dvikovai ore. Vaizdo įrašas buvo darytas tamsoje, kur tiksliai – nežinoma.

Ukrainos europiniai tikslai tampa realybe, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį kreipdamasis į ukrainiečius. Anot jo, šiuo metu Ukrainos diplomatinis aktyvumas dabar labai didelis – beveik kiekvieną dieną sudaromi nauji susitarimai. Ypač intensyvi buvo praėjusi savaitė, V. Zelenskis lankėsi Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Belgijoje ir Lenkijoje.

Prieštaringai vertinama Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“, aktyviai dalyvaujanti ne tik invazijoje į Ukrainą, bet ir konfliktuose Afrikoje, yra „grėsmingas priešininkas“ dėl kainos, kurią ji pasirengusi sumokėti, kad pasiektų savo tikslus, pirmadienį pareiškė Prancūzijos generolas.

Rusija nenori ir neturi jėgų įsitraukti į tiesioginį karą su NATO, pareiškė Aljanso vadovo pavaduotojas Mircea Geoană. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį Berlyne vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje, rašo „Ukrinform“. „Jie turi pakankamai problemų Ukrainoje. Ir mes turime padėti Ukrainai, kad jie turėtų dar daugiau problemų“, – kalbėjo jis. Anot pareigūno, NATO yra kur kas stipresnė už Rusiją ir daro viską, kad būtų užkirstas kelias eskalacijos ir tiesioginės konfrontacijos rizikai.

Lenkijos prezidentas ir gynybos ministras pirmadienį susitiko su lenkų instruktoriais, intensyviai mokančiais ukrainiečių karius valdyti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“, kuriuos dalis Europos šalių pažadėjo Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija. Prezidentas Andrzejus Duda ir gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas taip pat stebėjo mokymus naudotis „Leopard 2“ karinėje bazėje ir poligone Šventošuve, pietvakarių Lenkijoje.

NATO reikia padidinti amunicijos gamybą, nes ukrainiečių sunaudojamų šaudmenų kiekis gerokai viršija dabartinius gamybinius pajėgumus ir mažina atsargas, pirmadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Karas Ukrainoje sunaudoja labai daug šaudmenų ir mažina sąjungininkų atsargas“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. „Dabartinis Ukrainos šaudmenų panaudojimo lygis yra daug kartų didesnis nei mūsų dabartinės gamybos apimtys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudojasi šarvuotų traukiniu keliaudamas po šalį, skelbiama naujame „Dosje“ tyrime. Pradėjo juo važinėti dar prieš Ukrainos puolimą 2022-aisiais, tačiau dabar itin pamėgo dėl privalumų prieš oro transportą. „Dosje“ tyrime rašoma, kad „prezidentinį“ sąstatą rusai sukūrė 2014-2015 m., tačiau nuolat juo naudotis V. Putinas pradėjo tuomet, kai Rusijos pajėgos pradėtos kaupti prie sienos su Ukraina, kuomet buvo ruošiamasi puolimui (2021-ųjų antroji pusė, – red.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas akcentavo, kad Vakarai gali Ukrainai suteikti naujos kartos naikintuvų, patys nesikišdami į konfliktą. Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Ukrainoje išnaudojamas amunicijos kiekis viršija NATO turimų atsargų galimybes. „NATO sąjungininkai nesikiš į karą, kurį Rusija surezgė prieš Ukrainą, tačiau Aljansas gali perduoti Ukrainai šiuolaikinius karo lėktuvus savigynai“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad „realybė yra tokia, kad mes jau matome naujos Rusijos puolimo Ukrainoje pradžią“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siunčia „tūkstančiais daugiau karių“, priima „labai didelį aukų skaičių“ ir patiria „didelių nuostolių“, tačiau daro spaudimą ukrainiečiams, sako jis.

Viename iš „Telegram“ kanalų, kaip teigiama, susijusių su rusų karine bendrove „Wagner“, pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota dar vieno kariauti užverbuoto rusų kalinio egzekucija. Apie tai praneša televizijos kanalas „Dožd“. Portalas tv3.lt nusprendė neviešinti šio vaizdo įrašo. Tačiau jame pirmiausiai matomas pledu pečius užsidengęs vyras, kurį esą kariauti užverbavo karinė bendrovė „Wagner“, pagarsėjusi kalinių verbavimu.

Ramzanui Kadyrovui paklusnių čečėnų dalinių vadas Apta Alaudinovas atsidūrė ligoninėje, pareiškė „Tautos vadas“ savo telegramo paskyroje. Paties R. Kadyrovo teigimu, vasario 8-ąją jo pavaldinys A. Alaudinovas sulaukė voko, kuris tariamai buvo apnuodytas. Kremliaus statytinis Čečėnijoje aiškino, kad A. Alaudinovas „suprato, kad kažkas ne taip iš kvapo“, todėl kruopščiai nusiplovė rankas ir nosies ertmę. Taip pat jis perspėjo savo pavaldinius, kurie kontaktavo su laišku.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pažymėjo, kad Rusijos prezidentui tragiškų plataus masto puolimo Ukrainoje metinių proga Vakarų šalys pasiųs „labai aiškų signalą“. Atsakydamas į klausimą dėl Ukrainos palaikymo akcijos metinių vasario 24-ąją proga D. Kuleba vietos televizijai pareiškė: „JT, Kyjive, daugelyje pasaulio sostinių bus įvairių įvykių, kurie pasiųs labai aiškų signalą prezidentui Putinui.

JAV ambasada Rusijos Federacijoje liepė savo piliečiams nedelsiant palikti šalį dėl karo Ukrainoje ir Rusijos teisėsaugos institucijų savavališko arešto ar persekiojimo rizikos. Savo pareiškime JAV ambasada Maskvoje skelbia: „JAV piliečiai, gyvenantys ar keliaujantys Rusijoje, turėtų nedelsdami išvykti. Būkite atsargesni dėl neteisėto sulaikymo pavojaus. Nekeliaukite į Rusiją“, – savo svetainėje skelbia ambasada.

Ukrainos komerciniai bankiai per praėjusius metus uždirbo 24,716 mlrd. grivinų grynojo pelno – 68 proc. mažiau nei 2021-aisiais, praneše šalies centrinis bankas. Reguliuotojas pažymi, jog pelno kritimą nulėmė smarkiai išaugę atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavo padengti. Pajamos augo 30,5 proc. iki 357,488 mlrd. grivinų, išlaidos – 1,7 proc. iki 332,673 mlrd. grivinų. Šių metų pradžioje Ukrainoje veikė 67 komerciniai bankai, iš jų 46 pernai dirbo pelningai, o 21 – nuostolingai.

Sekmadienį laikinai okupuotose Ukrainose žemėse – Mariupolyje, Manhuše bei Nikolskėje – nugriaudėjo keli galingi sprogimai. Apie tai pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Anot jo, vėlų vasario 12-osios vakarą pasigirdo mažiausiai trys stiprūs sprogimai. „Yra žinoma apie smūgį okupantų buvimo vietai Nikolskės gyvenvietės 3-ojoje mokykloje“, – „Telegram“ rašė P. Andriuščenka. Jis taip pat pridūrė, kad po sprogimų dar kurį laiką buvo girdėti detonacijos garsai.

Ukrainai artimiausiomis savaitėmis reikia skubiai gauti karinės technikos iš Vakarų sąjungininkų, antraip rusai gali laimėti karą. Tai interviu prancūzų leidiniui „Le Figaro“ pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Paklaustas, ar rusai dar gali laimėti karą, A. Duda pripažino, kad tai įmanoma, jei Ukraina nesulauks pagalbos labai skubiai.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį pabrėžė, kad jos vyriausybė tvirtai remia Kyjivą po to, kai buvęs premjeras ir koalicijos partneris Silvio Berlusconi išpeikė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Paklaustas apie ketvirtadienį Briuselyje įvykusį G. Meloni ir V. Zelenskio susitikimą, S. Berlusconi atsakė: „Man kalbėtis su Zelenskiu? Jei būčiau buvęs Tarybos pirmininkas, niekada nebūčiau ten ėjęs.

Du į nelaisvę paimti Jevgenijaus Prigožino įkurtos karinės bendrovės „Wagner“ kariai prabilo apie, jų teigimu, Rusijos karo vadų žiaurumą savo karių atžvilgiu. Į nelaisvi paimti rusai CNN pasakojo apie sunkias kovas dėl Donbaso Rytų Ukrainoje, per kurias okupantai patyrė didelių nuostolių. „Pirmieji žingsniai į mišką buvo sunkūs. Iš 10 vaikinų septyni žuvo iš karto. Negalima padėti sužeistiesiems.

Ukrainos pergalė prieš Rusijos agresiją reikštų ne tik visų rusų užgrobtų teritorijų susigrąžinimą, bet ir užtikrinimą, kad Rusija daugiau Ukrainos nebepuls, pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:49 | Ukrainiečiai numušė „Wagner“ lėktuvą Ukrainiečiai virš Bachmuto, esančio Ukrainos Donecko srityje, numušė „Wagner“ priklausantį šturmo lėktuvą Su-24, rašo UNIAN.

Kol rusai Ukrainoje deda galvas už Putiną, propagandistas Solovjovas ragina kuo daugiau jaunuolių atlikti pareigą tėvynei. Tačiau paaiškėjo, kad pats savo sūnaus į frontą siųsti nežada, mat jis turi kontraktą su modelių agentūra Londone. Savo ruožtu okupantai tęsia terorą – į Charkivą paleido 12 raketų – ir visas į civilinę infrastruktūrą. „O tai mūsų technika sutriuškinta.“ Štai taip šalia Vuhledaro į visiškai sunaikintą rusų techniką reaguoja okupantas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai atsisakė vetuoti naują įstatymą, sugriežtinantį sankcijas nepaklusniems kariams, taip atmesdamas peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 25 000 ukrainiečių, manančių, kad to jau per daug, rašo „Politico“. „Raktas į karinių dalinių kovinį pajėgumą ir, galiausiai, į Ukrainos pergalę yra karinės drausmės laikymasis“, – atsakydamas į peticiją rašė V. Zelenskis.

Ukrainos atstovai tikina, kad Rusijos karinė vadovybė neturi pakankamai išteklių, kad būtų įvykdytas didelio masto puolimas. Svarbiausi įvykiai: 19:34 | Rusų pajėgoms tęsiant Ukrainos apšaudymą žuvo ir buvo sužeisti keli žmonės usijos pajėgos savaitgalį vėl apšaudė kelis Ukrainos miestus, o ukrainiečių pareigūnai teigė, kad Maskvai sunkiai sekasi pradėti numanomą plataus masto puolimą šalies rytuose.

Šią savaitę Ukrainoje buvo sužeistas Tarptautiniame užsieniečių legione tarnaujantis lietuvis. Teigiama, kad vyras patyrė rimtus sužalojimus, tačiau jo būklė yra stabili. Netrukus jį planuojama pargabenti į Lietuvą. Artimieji yra informuoti, pranešė 15min.lt Teigiama, kad lietuvis sužalojimus patyrė per sprogimą šios savaitės pabaigoje. Jam konstatuoti skeveldriniai sužalojimai ir kojų lūžiai. Vyras buvo pervežtas iš karo lauko į regiono ligoninę. Čia jo būklė stabilizuota.

Per ateinančius šešis mėnesius įvyks daug tragedijų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęs kovą už savo valstybę, o Ukrainos civiliai ir toliau tvers kasdienes Rusijos atakas. Žus tūkstančiai nepakankamai aprūpintų ir prastai vadovaujamų Rusijos karių ir taip bus sunaikinti likę šios šalies koviniai pajėgumai. Pasak Jungtinių Amerikos Valstijų Jungtinio štabo vado, generolo Marko Milley‘aus, Rusijos kariuomenė jau skaičiuoja „daug daugiau nei 100 000 mirčių ir sužeidimų.

Viena esminių Rusijos visuomenės sociopolitinių problemų yra ta, kad septyniasdešimtmečiai politiniai lyderiai už jaunus žmones sprendžia, kaip jie gyvens ir už ką mirs. Praėjusių metų pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė vyriausybei iki 2023 metų parengti priemonių paketą, kuris padėtų padidinti gimstamumą ir gyvenimo trukmę Rusijoje. Jis taip pat išreiškė suglumimą dėl mažėjančio gimstamumo kai kuriuose regionuose, rašo Cernegie‘o instituto analitikai.

Karinės bendrovės „Wagner“ vadovas pareiškė, kad neva rytinio Ukrainos regiono Donbaso užėmimui gali prireikti dvejų metų. Tačiau šie Kremliaus ruporo žodžiai prieštarauja diktatoriaus Vladimiro Putino paskelbtam planui. Kaip rašo „The Guardian“, J. Prigožinas prabilo, kad tam, jog Luhansko ir Donecko sritys Ukrainoje būtų visiškai okupuotos, gali prireikti dvejų metų. Šia žinią Kremliaus ruporas išreiškė kalbėdamas su Rusijos tinklaraštininku Semjonu Pegovu.

Likus kelioms valandoms iki karo pradžios ėmė pildytis visi jo perspėjimai apie galimą Rusijos invaziją. Ukrainos karinės žvalgybos viršininkas, generolas majoras Kyrylo Budanovas tą vakarą atsivežė žmoną į savo darbo kabinetą, jis bijojo, kad gali išsipildyti blogiausios jo prognozės.

„Reuters“ naujienų agentūra skelbia, kad Slovakija gali pradėti derybas dėl turimų MiG-29 naikintuvų perdavimo Ukrainai po to, kai Kyjivas oficialiai paprašė šios karinės pagalbos, sakė šalies ministras primininkas Eduardas Hegeris.  Šiuo metu Vakarų valstybės, nors ir apginkluoja Ukrainą, tačiau atsisako perduoti naikintuvus ar ilgojo nuotolio raketas, galinčias smogti gilyn į Rusijos teritoriją.

Kai buvęs JAV prezidentas Johnas F. Kennedy buvo Kongreso narys šeštajame dešimtmetyje, jis siekė nutraukti JAV ginklų embargą Izraeliui. Nepaisant šio spaudimo, tuometinis prezidentas Dwightas D. Eisenhoweris nepasidavė. Kai Kennedy buvo išrinktas prezidentu, jis nutraukė ankstesnius susitarimus ir pardavė JAV pagamintas „Hawk“ oro gynybos sistemas žydų valstybei. Tai buvo sprendimas, kuris buvo JAV ir Izraelio gynybos santykių pradžia.

Du Rusijos bombonešiai šeštadienio naktį atakavo legendinę, ukrainiečių pasipriešinimo prieš rusų okupantus simboliu tapusią, Gyvačių salą. UNIAN skelbia, kad rusų lėktuvai Su-24M į Gyvačių salos teritoriją iš viso paleido 4 bombas. Operacinės vadovybės „Pietūs“ teigimu, Rusija, surengdama atakas, tokiu būdu bandė sukelti paniką tarp pasienio teritorijų su Moldova, taip pat nepripažintos Padniestrės gyventojų. Visgi surengtų antskrydžių metu niekas nenukentėjo.

Butas priklauso buvusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino žmonos vyrui, tačiau duris atidaręs vyras man pasakė, kad jis gali būti mano – už tam tikrą kainą, rašo „Politico“ žurnalistė Leonie Kijewski.  Jis kresnas, apsirengęs aptemptais baltais marškinėliais ir kalba su rusišku akcentu. Vladimiro vardu prisistatęs vyriškis tikino, kad jis yra buto savininko Arturo Očeretnio verslo partneris, taigi gali sudaryti sandorį, jei kas nors susidomėtų jį įsigyti.

Ukraina skelbia per pastarąją parą nukovusi daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių, rašo „UNIAN“. Skaičiuojama, kad nuo karinės invazijos pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš viso nukovė 136 880 rusų karių, o vien per pastarąją parą – 1 140 okupantų. Be to, Ukrainos kariuomenei taip pat pavyko per pastarąją parą sunaikinti 9 rusų tankus (3 267 nuo karinės invazijos pardžios – red. past.

JAV gynybos pareigūnai skelbia, kad pusė pagrindinių Rusijos turimų tankų buvo sunaikinti karinės invazijos metu, rašo „The Guardian“. Tiesa, JAV gynybos sekretoriaus padejėja Celeste Wallender nepateikė tikslaus skaičiaus, kiek iš viso tankų Rusijos kariuomenė prarado nuo karinės invazijos pradžios vasario 24 d. Teigiama, kad kai kuriuos rusų tankus perėmė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o kiti buvo sunaikinti diktatoriaus Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje metu.

Penkiolika priežasčių, kodėl pasauliui reikia Ukrainos pergalės. Būtent tiek jų savo straipsnyje išguldė Jeilio universiteto istorijos profesorius, daug žiūrovų sulaukusių paskaitų apie Ukrainos istoriją autorius Timothy Snyderis. Esu politinio žiaurumo istorikas. Man asmeniškai nugalėti vykdomą genocido projektą būtų daugiau nei pakankama priežastis norėti Ukrainos pergalės, „Substack“ rašo garsus istorikas. Tačiau kiekvienas iš penkliolikos punktų yra labai reikšmingas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas šį mėnesį minės Rusijos invazijos į Ukrainą metines ir apsilankys NATO sąjungininkėje Lenkijoje, penktadienį pranešė Baltieji rūmai. J. Bidenas keliaus vasario 20–22 dienomis ir susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, taip pat su Bukarešto devyneto – NATO narių grupės Rytų Europoje – nariais, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas penktadienį prnešė, kad dvi Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ penktadienį kirto Ukrainos sieną su Moldova. Kaip teigta, vėliau šios raketos kirto Rumunijos oro erdvę ir vėl įskrido į Ukrainos oro erdvę trijų šalių sienų susikirtimo vietoje.

Klaipėdoje sukčiai telefonu iš vyro išviliojo 14 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas.  Anot pranešimo, penktadienį į policiją kreipėsi 1959 metais gimęs vyras ir nurodė, kad tą pačią dieną jam telefonu paskambino nepažįstama moteris, kuri apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus bei iš banko sąskaitos pasisavino 14,4 tūkst. eurų.

Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas skelbia, kad jo vadovaujami kariai kai kuriose fronto vietose sugebėjo atsikovoti prarastas pozicijas. Svarbiausi šeštadienio įvykiai: 18:10 | Ukrainiečiai atsikovojo prarastas pozicijas Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas tvirtina, kad gynybos pajėgos kai kuriuose fronto sektoriuose atkūrė anksčiau prarastas pozicijas ir įsitvirtino.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas sako, kad šiai dienai negresia antrasis Rusijos puolimas prieš Charkivą.   Ekspertas prisiminė 2022 metų žiemą, kai net apmokyti Rusijos kariškiai negalėjo perimti Charkivo ir dėl to priešas turėjo aplenkti miestą.  „Kas paims? 10 tūkst. žmonių, divizija? Jie surinko tris divizijas, kad pabandytų pasiekti Kupjanską. Šiandien Charkivo šturmo grėsmės nėra. Tikimybė yra, grėsmės nėra“, – sakė O. Ždanovas.

Vasario 10-ąją Rusija per dar vieną masinę raketų ataką Ukrainos teritorijoje paleido daugiau nei 100 raketų, skelbia „Ukrinform“.   Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.   „Rusija paleido daugiau nei 100 raketų per dar vieną masinę raketų ataką mūsų šalies teritorijoje. Pirminiais duomenimis, priešas panaudojo 29 raketas S-300 ir 71 oro ir jūros sparnuotąją raketą", – praneša generalinis štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegrame“ paskelbė žinutę, kuria jautriai kreipėsi į ukrainiečius.   „Šią savaitę pasakiau daug padėkos žodžių mūsų sąjungininkams ir partneriams – visiems, kurie mums padeda. O dabar noriu pasakyti padėkos žodžius jums, ukrainiečiai.  Man visada yra garbė atstovauti Ukrainai ir aš didžiuojuosi mūsų gražiais ir stipriais žmonėmis. Jūs girdėjote ir matėte, kaip sutinkama Ukraina. Tai mes visi kartu padarėme.