Karas Ukrainoje

Rusija nuosekliai ir metodiškai ruošėsi karui jau nuo 2012 metų, ir svarstymai, esą jos veiksmus galėjo išprovokuoti NATO rytinio flango stiprinimas, yra klaidingi, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Penktadienį Rumunijos ir Moldovos oro erdves kirto dvi rusų sparnuotosios raketos. Ukrainos ginkluotosios pajėgos paaiškino, kodėl Rusija taip elgiasi.   Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovo Jurijaus Ignato, Rusija tokiais veiksmai siekia, kad Ukraina jas numuštų. Pasak jo, numušus raketas, jos gali nuskristi dar 10 kilometrų ir nukristi ant kitos valstybės teritorijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės iniciatyva penktadienį organizuotame nuotoliniame susitikime 35 šalių ministrai bendrai sutarė siekti užkirsti kelią rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti olimpinėse varžybose. „Kviečiame neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į jokias tarptautines varžybas, taip pat ir olimpines žaidynes, kol tęsiasi karas Ukrainoje. Mūsų – sporto politikų – pozicija turi būti tvirta, vieninga, negalime leisti ja naudotis.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį dar kartą sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių, kur, anot jos, trūko kitų Europos vadovų. „Jei būčiau buvusi pakviesta į Eliziejaus rūmus susitikti su V. Zelenskiu, būčiau patarusi nerengti šio susitikimo“, – po Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė G. Meloni.

Automobilių dalių pardavėjas Vadimas iš vieno Rusijos provincijos miestelio niekada nepalaikė karo. Išties, jis gana atvirai palaikė Vakarų sankcijas Rusijai: kaip kitaip galima sustabdyti „monstrus“, ketinančius sunaikinti ne tik Ukrainą, bet ir jo šalį, neištuštinant jų kišenių? Tačiau kai Vakarų sankcijos sustabdė jam reikalingų dalių tiekimą, jis ėmėsi vadovautis verslo logika ir pirko jas iš kur tik galėjo. Jo paieškos nuvedė jį į Turkiją.

Palankios Europos Komisijos išvados dėl Ukrainos įgyvendinamų reformų leistų pradėti narystės Europos Sąjungoje derybas, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Tikiuosi, kad jau spalio mėnesį Europos Komisija pateiks savo išvadas: aš tikrai nenoriu užbėgti į priekį ir pasakyti, kokios jos bus, bet jeigu jos bus teigiamos, tai iš tikrųjų labai logiškas žingsnis bus Europos Vadovų Taryboje spręsti klausimą dėl derybų narystės pradžios“, – kalbėjo šalies vadovas.

Rusijos propagandiniai karo korespondentai lieja tulžį ant karinės vadovybės, kuri „palaidojo“ šimtus rusų karių Avdijivkos ir Vuhledaro puolimo metu. Informaciją apie triuškinantį Rusijos dalinių pralaimėjimą patvirtino ir buvęs smogikas, FST karininkas I. Girkinas. UNIAN cituojami rusų karo korespondentai skelbia, kad Ukrainos kariuomenė sunaikino „šimtus priešų“ (tikslus skaičius nėra žinomas dėl sunaikintos technikos kartu su joje buvusiais kariais, – red. past.

Rusijai bepiločiais orlaiviais bei raketomis penktadienį atakuojant Ukrainą, Vilniuje viešintis Bučos meras Anatolijus Fedorukas sako, jog agresorė siekia sunaikinti visus miestus ar miestelius nesirinkdama jų geografinės padėties ir priminė, jog Ukraina sieks tribunolo už nusikaltimus. „Rusija kasdien apšaudo kaimus, miestelius ir miestus visoje Ukrainoje.

Moldova penktadienį paskelbė, kad dėl jos oro erdve praskriejusios raketos iškvies Rusijos ambasadorių. Jis bus iškviestas norint pasakyti Rusijai apie „nepriimtiną mūsų oro erdvės pažeidimą“, įvykdytą „rusų raketos, šiandien praskriejusios virš suverenios Moldovos Respublikos teritorijos“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai. Moldovos gynybos ministerija pranešė, kad anksčiau penktadienį aptiko raketą, kuri kirto šalies oro erdvę, o ji skriejo Ukrainos link.

Lenkija uždarė Bobrovnikų-Berastavicos pasienio punktą ir neatmeta galimybės visiškai uždaryti sieną su Baltarusija. Tokių priemonių gali būti imtasi dėl augančios politinės įtampos, pareiškė šalies premjeras Mateuszas Morawieckis. Bobrovnikų pasienio punkto uždarymo priežastis yra auganti įtampa santykiuose su Baltarusija, kalbėdamas Briuselyje pareiškė Lenkijos premjeras M. Morawieckis. Lenkija oficialiai paskelbė, kad nuo vasario 10-osios 12 val.

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko penktadienį pranešė, kad virš Kyjivo numušta 10 rusų paleistų raketų. Platformoje „Telegram“ jis parašė, kad nustatyta elektros tinklų pažeidimų, bet nukentėjusiųjų pavyko išvengti. Tuo metu Odesos srities gubernatorius Maksymas Marčenka „Telegrame“ informavo, kad virš regiono oro gynybos sistemos numušė 13 raketų.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas pareiškė, kad kariuomenė galėjo numušti raketas, kirtusias sieną su Moldova ir Rumunija, tačiau buvo įvertinta nuolaužų kritimo rizika, todėl šio plano buvo atsisakyta. Ukrainiečiai, anot jo, puikiai supranta rizikas ir grėsmes kitų šalių gyventojams. Jis taip pat akcentavo, kad Rusija tokio pobūdžio provokacijas rengia jau ne pirmą sykį, o Moldovos oro erdvės pažeidimai buvo fiksuojami ir anksčiau.

Ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas penktadienį pranešė, kad dvi į Ukrainą paleistos Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ kirto Moldovos ir Rumunijos oro erdves. „10 val. 18 min dvi Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ kirto Ukrainos ir Moldovos Respublikos sieną. Apie 10 val. 33 min. šios raketos kirto Rumunijos oro erdvę. Po to jos vėl įskrido į Ukrainos oro erdvę“, – platformoje „Telegram“ sakė V. Zalužnas. Kaip pranešama, raketos buvo paleistos iš Juodosios jūros.

Rusijai paleidus masyvią ataką raketomis Ukrainos teritorijoje kelios jų kirto NATO šalies – Rumunijos – oro erdvę, skelbiama Ukrainos informacinių šaltinių pranešimuose. Netrukus šią informaciją patvirtino Ukrainos kariuomenės vadas. Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas patvirtino informaciją apie dviejų rusų sparnuotųjų raketų skrydį virš Moldovos ir Rumunijos, kuri yra NATO narė, oro erdvės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį per virtualų sporto ministrų susitikimą, kuris bus moderuojamas iš Londono, turėtų pasmerkti galimą Rusijos sportininkų dalyvavimą 2024-ųjų Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Vakarų šalys 2015 m. dalyvavusios Minsko susitarimų formavime bandė išvengti Rusijos agresijos faktiškai atiduodamos dalį Ukrainos teritorijos į jos kontrolę. Minsko susitarimas dėl karinio konflikto sureguliavimo Donbase „buvo traukinys, kuris visu greičiu lėkė į prarają“, pareiškė Ukrainos prezidentas. „Mes visi bijome karo, tai yra instinktas. Aš nieko čia nekaltinu. Žmonės iš tiesų gailisi mūsų, ukrainiečių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį perspėjo, kad net jei Ukrainos sąjungininkai Europoje nuspręstų atsiųsti Kyjivui naikintuvų, jie negalėtų to padaryti „artimiausiomis savaitėmis“. „Nieko neatmetu... bet tai neatitinka šiandienos reikalavimų“, – sakė E. Macronas po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusų okupantai neatsisakė planų įžengti į Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pasak jų, šiam tikslui pasiekti rusai negaili didelių nuostolių.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:51 | Bidenas į Lenkiją atvyks vasario 20-22 dienomis  JAV prezidentas Joe Bidenas vasario 20-22 dienomis lankysis Lenkijoje.

Iranas modifikuoja Rusijai pristatomus atakos bepiločius orlaivius, kad sprogstamosios kovinės galvutės galėtų padaryti didesnę žalą infrastruktūros objektams Ukrainoje, pranešė CNN, remdamiesi nauja Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios organizacijos „Conflict Armament Research“ (CAR) tyrimo ataskaita.   Tyrimo grupė ištyrė nesprogusią Irano drono „Shahed-131“ kovinę galvutę, aptiktą Odesos srityje spalį.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sako, kad Ukrainos kariškiai ypač sparčiai mokosi valdyti vakarietiškus tankus. Pasak jo, Vakaruose išmokstama dirbti su tankais per 3-5 mėnesius, o Ukrainos karių mokymai trunka 3-4 savaites, praneša „Ukrinform“.  „Kalbant apie tankus „Abrams“, tai jų pristatymas į Ukrainą užtruks. Tačiau „Leopard“ tankai gali būti pristatyti anksčiau. Mūsų kariai mokomi dirbti su šiais tankais.

Rusija stengsis pasiekti kuo daugiau sėkmės fronte iki invazijos metinių – vasario 24 d. Tačiau naujo didelio masto puolimo prieš Kyjivą nebus, nes Rusija nebeturi tam jėgų.  Apie tai kalbėjo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.   „Jie neturi jėgų užimti Kyjivą. Be to, mūsų visuomenė to neleis“, – sakė jis.

Antradienį internete ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame vyras įteikia kare vyrų netekusioms moterims po kailinius. Tačiau šiandien paaiškėjo, kad visa tai tebuvo propagandinis šou – iš karto po to, kai išsijungė vaizdo kameros, kailiniai iš moterų buvo atimti.   Apie tai papasakojo viena iš moterų, gavusių kailinius. Pranešimo ekrano kopijas paskelbė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

Jungtinė Karalystė, svarstydama galimybę suteikti Kyjivui naikintuvų, suvokia „galimas eskalacijos rizikas“ toliau aprūpinant Ukrainą vakarietiška ginkluote, ketvirtadienį pareiškė ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai. Šie komentarai išsakyti tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi keliose Europos sostinėse, kad paragintų sąjungininkus tiekti kovinius lėktuvus, kurie padėtų jo šaliai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybos susitikimo dalyvius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina savo pavyzdžiu parodė, kodėl nereikėtų pradėti agresijos prieš europiečius.   „Laisva Europa šiandien neįsivaizduojama be laisvos Ukrainos. Dėkoju už tai, kad kartu ruošiamės Ukrainai gauti kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Už tai, kad kartu ruošiame teigiamą mūsų pertvarkos įvertinimą kelyje į Europos Sąjungą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį per viršūnių susitikimą Briuselyje padėkojo Europos Sąjungos vadovams už paramą Kyjivui beveik metus trunkančioje kovoje su Rusijos invazija. V. Zelenskis taip pat sakė, kad jo šalis sustabdė Rusijos slaptųjų tarnybų planus sunaikinti Moldovą. „Turiu jums asmeniškai padėkoti už tai, kad tvirtai remiate mūsų šalį ir mūsų siekius, mūsų siekį gyventi vieningoje ir laisvoje Europoje“, – sakė jis 27 ES šalių narių vadovams.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį, po Europos vadovų susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, perspėjo, kad artimiausios savaitės gali nulemti Rusijos invazijos eigą. „Artimiausios savaitės ir mėnesiai tikriausiai bus lemiami. Dabar metas ne drebėti, o visapusiškai remti“, – sakė EVT pirmininkas.

Japonijos žvalgybos duomenimis, nuo plataus masto agresijos pradžios Ukrainoje nukauta daugiau nei 20 Rusijos kariuomenės generolų. „Britų žiniasklaida birželį pranešė, kad žuvo daugiau nei 10 [Rusijos] generolų. Japonija, remdamasi žvalgybos duomenimis, surinktais bendradarbiaujant su JAV ir Europa, skaičiuoja daugiau nei 20“, – skelbia leidinys „Nikkei“, remdamasis Japonijos karine žvalgyba. Japonijos kariuomenė teigia, kad šis skaičius yra labai didelis.

Ukrainos kariai Luhansko srityje sunaikino Rusijos tankų palaikymo mašiną „Terminator“, kurią dar visai neseniai taip aktyviai gyrė Rusijos propaganda.

Europos Sąjungos (ES) valstybių įšaldyti apie 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko rezervai turi būti panaudoti Ukrainos atstatymui – tai padaryti ragina Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos premjerais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Europos Parlamentą Briuselyje pasakyti kalbos jo nariams. Pasitinkant Ukrainos valstybės vadovą nuskambėjo jo šalies ir Europos Sąjungos himnai. Europarlamentarai atsistoję plojo V. Zelenskiui, atvykusiam į Briuselį pirmo vizito nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. „Ukraina yra Europa ir jūsų šalies ateitis yra Europos Sąjungoje“, – savo kalboje sakė EP pirmininkė Roberta Metsola.

Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ ketvirtadienį pranešė, kad baigė verbavimo Rusijos kalėjimuose programą, kuria siekta sustiprinti Ukrainoje kovojančias Maskvos pajėgas. „Kalinių verbavimas į privačią samdinių grupę „Wagner“ galutinai baigėsi“, – savo spaudos tarnybos išplatintame pranešime teigė jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankosi Ukrainoje, susitiko su gynybos ministru Oleksejumi Reznikovu.  „Oficialaus dvišalio vizito diena Ukrainoje praėjo pokalbiuose su gynybos ministru O.Reznikovu, karinių pajėgų atstovais apie saugumo situaciją, Rusijos okupacinių pajėgų veiksmus, padėtį Juodojoje jūroje, paramos Ukrainai formas ir būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ir taip toliau.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėjęs plataus masto puolimą, tikėjosi, kad NATO pademonstruos neryžtingumą Ukrainos klausimu ir subyrės, o rusakalbiai ukrainiečiai nesipriešins puolimui, pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas. Jis taip pažymėjo, kad abu šie įsitikinimai pasirodė klaidingi. Interviu „PBS News Hour“ amerikiečių atstovas pareiškė, kad JAV palaikymas Ukrainai yra nepajudinamas, o V. Putinas jau prarado Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs prašyti Europos Sąjungos vadovų padėti atremti atsinaujinusį Rusijos puolimą, ketvirtadienį Briuselyje buvo sutiktas kaip didvyris. Likus dviem savaitėms iki pirmųjų žiauriausio nuo 1940 metų konflikto Europoje metinių, V. Zelenskis leidosi į vos antrąją užsienio kelionę nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į jo šalį.

Į Paryžių po vizito Londone atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateko į netikėtą kuriozą, kurį užfiksavo vaizdo kameros.   Paryžiuje V. Zelenskis susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Vadovams nuvykus į spaudos konferenciją, nutiko kurioziška situacija: V. Zelenskis ir O. Scholzas supainiojo savo tribūnas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas labai pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu po to, kai ankstyvuoju Maskvos karo etapu siekė bendrauti ir su Rusija, trečiadienį paskelbtame interviu sakė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. Interviu dienraštis „Le Figaro“ išspausdino kaip tik tuo metu, kai V. Zelenskis turėjo atvykti į Paryžių savo pirmojo vizito Prancūzijoje nuo invazijos pradžios beveik prieš metus.

Vizito į Europos šalis atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prabilo apie išskirtinį Lietuvos palaikymą dar prieš prasidedant karui, kai kitos Europos valstybės dar abejojo galimu Rusijos puolimu. „Prieš pat invaziją susitikau su lietuviais, kurie mums ką tik buvo padovanoję „Stinger“ raketa. Jie turėjo teisę man sakyti, kad ruošiamasi puolimui, jie mums padėjo! Kur kiti (tuo metu) buvo?“ – „Le Figaro“ cituojamas Ukrainos prezidentas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ į Ukrainą siunčia dar vieną pagalbos paketą, padėsiantį atstatyti nuo karo nukentėjusios šalies energetikos infrastruktūrą. Siunčiamų įrenginių vertė rinkoje siekia apie 3,6 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė įmonė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio rytą kartu iš Paryžiaus išskris į Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą Briuselyje, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu vadovai iš Vilakublė, netoli Paryžiaus, išvyks apie 8 val. 30 min. vietos (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Tikimasi, kad į Briuselį jie atvyks 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Jungtinėje Karalystėje, sakė, kad Rusijos karinės pajėgos iš tikrųjų nesustabdė savo puolimo, tik buvo jį pristabdžiusios. Ukrainos lyderis ragina priversti rusus rūpintis, kada jie patys bus užpulti. „Kalbant apie tai, kada laukti puolimo. Mes gyvename karo sąlygomis ir kalbame ir galvojame, kada prasidės puolimas... Bet ar jis sustojo? Jis tiesiog buvo kitokio stiprumo.

Spaudos konferencijos su britų premjeru Rishi Sunaku metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pribloškė aplinkinius, apsikabindamas su žurnaliste. „Sky News“ dalinasi trumpu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip trečiadienį vykusios Didžiosios Britanijos ir Ukrainos lyderių spaudos konferencijos metu V. Zelenskis apsikabino žurnalistę. Adresuodama klausimą nuo BBC Ukrainos naujienų tarnybos žurnalistė V. Zelenskiui ukrainietiškai sakė: „Gerbiamas prezidente, dėkui kad atvykote.

Apibendrindamas trečiadienį įvykusį savo vizitą Jungtinėje Karalystėje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina su britais susitarė dėl ilgojo nuotolio ginklų tiekimo.

Rusijos karinės pajėgos jau pradėjo didelio masto puolimą Rytų Ukrainoje esančioje Luhansko srityje, tačiau Ukrainos kariai trukdo joms pasiekti reikšmingos sėkmės. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad okupantai degina savo karių kūnus, kad nuslėptų patiriamus nuostolius, skelbia UNIAN.   Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:47 | Berdjanske Ukrainos naikintuvai atakavo rusų laikinai perimtą aerodromą  Vakar Ukrainos naikintuvai laikinai okupuotame Berdjanske atakavo aerodromą, skelbia „Ukrinform“.  Apie tai pranešė Berdjansko miesto karinė administracija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį lankydamasis Paryžiuje paragino Prancūziją ir Vokietiją „kuo greičiau“ pristatyti kovinius lėktuvus ir sunkiąją ginkluotę, sakydamas, kad kovojant su Rusijos invazija svarbiausia yra laikas.

Internete pasklido jaudinanti nuotrauka, kurioje užfiksuotas miegantis Ukrainos karinių ginkluotųjų pajėgų karys su kate ant rankų viename iš traukinio Kramatorskas-Kyjivas vagonų.  UNIAN skelbia, kad katę rado Chersono kryptimi kovoję artileristai. Jau sausio mėnesį katė kartu su daliniu persikėlė į Bachmutą.  Kariškiai gydė kačiuko akis, tačiau likti su gynėjais jam vis tiek buvo pavojinga. Sostinėje katė surado naują šeimą.

Rusai sugalvojo naują būdą atidėti kalinių apsikeitimo procedūras, skelbia UNIAN.   Dabar rusai tvirtina, kad nelaisvėje laikomų ukrainiečių artimieji prašo negrąžinti jų atgal į Ukrainą.   Apie tai pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas.  Anot jo, Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova išreiškė būtent šią priežastį, dėl kurios atidėtas artėjantis apsikeitimas.  „Taigi, yra ką atsakyti poniai Moskalkovai.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad sureaguos, jei Jungtinė Karalystė nuspręs Ukrainai tiekti naikintuvus, ir perspėjo dėl eskalacijos. „Rusija suras atsaką į bet kokius nedraugiškus Jungtinės Karalystės žingsnius“, – teigiama Rusijos ambasados Londone išplatintame pranešime, kurį perdavė rusų naujienų agentūros.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad tikįs, kad Berlynas iki balandžio mėnesio į Ukrainą pajėgs nusiųsti pirmąjį „Leopard 2“ tankų batalioną.  „Manau, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius galėtume pristatyti bet vieną batalioną. Galbūt per tris mėnesius. O tada, žinoma, turime veikti kuo greičiau“, – viešėdamas Varšuvoje žurnalistams teigė jis.