Nepaisant užfiksuotų oro erdvės pažeidimų, JAV Karo studijų (ISW) analitikai tikina, kad šie įvykiai, tikėtina, nesukels papildomos eskalacijos tarp Rusijos Federacijos ir NATO valstybių.
Neatmetama, kad Rusijos suduodami smūgiai Ukrainai toliau kels riziką ir raketos pateks ir į kitos valstybės teritoriją. Tačiau taip pat primenama, kad panašus atvejis buvo užfiksuotas pernai lapkričio 15 d. Lenkijoje, kuomet rusų raketos nuolaužos nukrito NATO priklausančios valstybės teritorijoje.
Analitikų pastebėjimu, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nesiekia karo su NATO ir vargu, kad tiesiogiai rizikuotų vykdyti eskalavimą.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusijos raketos, patekusios į Rumunijos ir Moldovos oro erdvę buvo paleistos iš Juodosios jūros.
Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas šalies žiniasklaidai teigė, kad būta galimybės numušti tas raketas, bet sprendimas atidėtas įvertinus rizikas ir grėsmes užsienio šalių gyventojams.
Pasak J. Ihnato, Rusija jau ne pirmą kartą rengia tokią provokaciją. Moldovos oro erdvė buvo pažeista ir anksčiau.
Moldovos ministrė pirmininkė paskelbė atsistatydinanti
Moldovos vyriausybė penktadienį žlugo atsistatydinus provakarietiškai ministrei pirmininkei Nataliai Gavrilita, ir tai dar viena krizė, ištikusi šią mažą valstybę po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą.
N. Gavrilita spaudos konferencijoje sakė: „Atėjo laikas man paskelbti apie savo atsistatydinimą.“
Pasak jos, niekas nesitikėjo, kad jos vyriausybei, išrinktai 2021 metų vasarą, „teks dorotis su tiek daug krizių, nulemtų Rusijos agresijos Ukrainoje“.
N. Gavrilita ministro pirmininko poste persekiojo daugybė problemų, įskaitant sunkią energijos krizę, smarkiai išaugusią infliaciją ir kelis didelį susirūpinimą keliančius incidentus, tokius kaip virš šalies praskriejusios karo Ukrainoje raketos.
„Vadovavimą vyriausybei perėmiau su mandatu prieš korupciją, už plėtrą ir už Europą, tokiu metu, kai korupcijos schemos buvo apėmusios visas institucijas, o oligarchai jautėsi neliečiami, – sakė N. Gavrilita. – Mes iškart susidūrėme su energetiniu šantažu, o tie, kas tai darė, tikėjosi, kad nusileisime.“
„Priešų statymas dėl mūsų šalies buvo tas, kad mes elgsimės kaip ankstesnės vyriausybės, atsisakiusios energetinių interesų, išdavusios nacionalinius interesus mainais į trumpalaikę naudą“, – kalbėjo N. Gavrilita.
Moldovos prezidentė Maia Sandu penktadienį padėkojo N. Gavrilita už „didžiulį pasiaukojimą ir pastangas vadovauti šaliai tokios daugybės krizių metu“.
„Nepaisant beprecedenčių iššūkių, šalis buvo valdoma atsakingai, su dideliu rūpesčiu ir atsidavimu, – sakė M. Sandu. – Turime stabilumą, taiką ir plėtrą, kai kiti norėjo karo ir bankroto.“
Pusantrų metų šiame poste dirbusios ministrės pirmininkės atsistatydinimas reiškia, kad atsistatydina visas ministrų kabinetas.
Prezidentė M. Sandu paskirs naują vyriausybę. Ją turės patvirtinti Moldovos 101 vietos parlamentas.
M. Sandu sakė, kad konsultuosis su parlamentinėmis frakcijomis ir paskirs kandidatą į ministrus pirmininkus, bet nenurodė, kada tai padarys.
45 metų ekonomistė N. Gavrilita ministre pirmininke buvo paskirta 2021 metų rugpjūtį, jos provakarietiškai partijai „Veiksmas ir solidarumas“ (PAS) laimėjus parlamento rinkimus su proeuropietiška reformų programa.
