Europa

Norvegija po penkerių metų pertraukos panaikino gynybos prekių eksporto į NATO partnerę Turkiją apribojimus, pranešė Norvegijos užsienio reikalų ministerija. Nuo šiol licencijų eksportuoti į Turkiją gynybos įrangą ir dvejopos paskirties prekes vėl galima prašyti įprasta tvarka, sakoma trečiadienį paskelbtame ministerijos pranešime. Ministerijos teigimu, visos paraiškos licencijoms gauti bus išnagrinėtos individualiai ir nuodugniai.

Naujoji Lenkijos centristų vyriausybė kritikuoja ankstesnės vyriausybės sandorį su Pietų Korėja įsigyti naikintuvų FA-50, nes jie nėra tinkami kovai. Buvusios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybės gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas 2022 m. pasirašė sutartį su Pietų Korėja dėl 48 naikintuvų FA-50 pirkimo, kai Lenkija nusprendė atiduoti Ukrainai savo sovietinių laikų naikintuvus MiG-29, kad padėtų Kyjivui atremti Rusijos puolimą.

„Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas šiandien išvyksta į Berlyną pasirašyti sutarties dėl Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo gynybos srityje“, – rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą. „Išvykstu į Berlyną istoriniam pasirašymui.

Europos Sąjungos (ES) ir JAV piliečiai, norintys atvykti į Jungtinę Karalystę (JK), nuo kitų metų turės kreiptis dėl 10 svarų (11,85 euro) kainuosiančių kelionės leidimų, šaliai įgyvendinant didelius pakeitimus sienų apsaugai sustiprinti, šią savaitę pranešė vyriausybė. Pagal naująsias taisykles, išdėstytas antradienį paskelbtuose vyriausybės dokumentuose, visi į JK atvykstantys lankytojai, kuriems nereikia vizos, turės kreiptis dėl skaitmeninio leidimo atvykti.

Dabartinė JAV viceprezidentė, kandidatė į JAV prezidentus Kamala Harris debatų su Donaldu Trumpu metu užsiminė, kad Rusijos sėkmės Ukrainoje atveju kita šalis, į kurią atsisuktų Vladimiro Putino akys, būtų Lenkija. Šie jos žodžiai sukėlė nemažą audrą tarp lenkų, rašo „AP“. Kamalos Harris žodžiai sukėlė audrą Lenkijoje Debatų metu K. Harris gynė JAV paramą Ukrainai ir ragino ją tęsti. Tačiau D. Trumpas tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar nori, kad Ukraina laimėtų karą.

Latvijos Saeima ketvirtadienį priėmė Kelių eismo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma uždrausti Baltarusijoje registruotas transporto priemones. Pakeitimais nustatyta, kad Baltarusijoje registruotų transporto priemonių, kurios šiuo metu yra Latvijos teritorijoje, iki spalio 31-osios turi nelikti arba jos privalo būti įregistruotos kelių eismui Latvijoje.

Prie Europos Parlamento pastato nukrito Lietuvos vėliava. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė „Politico“ žurnalistas Eddy Wax. „Po itin stipraus vėjo gūsio prie Europos Parlamento nukrito Lietuvos vėliava, kuri šiuo metu tvirtinama“, – trečiadienio vakarą rašė jis. E. Wax taip pat pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti ant turėklų persverta Lietuvos vėliava bei stulpas, ant kurio ji turėtų kabėti.

Ukraina laukia savo Vakarų partnerių  – JAV ir Didžiosios Britanijos – leidimo panaudoti perduotus tolimojo nuotolio ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.  Turėdami sąjungininkių leidimą, Ukraina galėtų pasiekti nemažai svarbių Rusijos objektų. Pavyzdys – oro bazė, kur treniruojasi rusų pilotai. Visai gali būti, kad Rusija jau pradėjo evakuoti šią bazę, ypač po to, kai rugpjūtį jos sandėliai buvo nukentėję nuo dronų.  Apie tai rašo „The Telegraph“, cituoja UNIAN.

Didžioji Britanija jau apsisprendė leisti Ukrainai naudoti sparnuotąsias raketas  „Storm Shadow“ smogti taikiniams Rusijos viduje.  Apie tai, remdamiesi šaltiniais Didžiosios Britanijos vyriausybėje, skelbia „The Guardian“.  Vis dėlto pranešama, kad apie tokį sprendimą Didžioji Britanija viešai nepaskelbs per artėjantį JK premjero Keiro Starmerio susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Kremliui artimas politikos analitikas Sergejus Karaganovas paragino Rusiją panaudoti branduolinį ginklą smogti Ukrainos kariams ir raketomis atakuoti Berlyną.  „Atėjo laikas paskelbti, kad turime teisę į bet kokias masines atakas mūsų teritorijoje atsakyti branduoliniu smūgiu.

Vokietija trečiadienį atrėmė kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo teiginius apie šalies energetikos tinklus ir išjuokė jo nepagrįstą teiginį, kad imigrantai valgo amerikiečių naminius gyvūnus. Antradienį vykusių debatų su varžove demokrate Kamala Harris pabaigoje D. Trumpas ėmė kritikuoti, jo teigimu, jos atsisakymą naudoti hidraulinio uolienų ardymo technologijas ir iškastinį kurą.

JAV jau nusprendė panaikinti apribojimus naudoti ATACMS raketas atakuoti Rusijos teritoriją, apie tai trečiadienį kalbėjo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.  „Greičiausiai visi šie sprendimai jau priimti. Tai galima tvirtinti su didele tikimybe.

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį paskelbė naujas sankcijas Rusijos „šešėliniam laivynui“ – tanklaiviams, kuriais Maskva eksportuoja naftą, apeidama Vakarų embargą, įvestą prasidėjus invazijai į Ukrainą. Ekspertai teigia, kad vadinamasis „vaiduoklių laivynas“, t. y. tanklaiviai, kurių savininkai neaiškūs arba jie neturi tinkamo draudimo, padėjo Kremliui ir toliau eksportuoti naftą, nepaisant eksporto embargo ir naftos kainų apribojimo pasauliniams pardavimams.

Latvijos vyriausybė pratęsė sustiprintą sienos su Baltarusija kontrolę iki metų pabaigos, sakoma antradienį vyriausybės spaudos tarnybos paskelbtame pranešime. Sustiprinta pasienio kontrolė bus vykdoma Ludzos, Kraslavos ir Aukštutinės Dauguvos regionuose, Daugpilyje ir Rėzeknės regiono Kaunatos rajone, sakoma pareiškime.

Dresdene Vokietijos rytuose anksti trečiadienį iš dalies sugriuvo tiltas, bet žmonės nenukentėjo, pranešė gelbėjimo tarnybos. Karolos tilto, jungiančio istorinį Dresdeno senamiestį su kitomis miesto dalimis, maždaug 100 m ilgio atkarpa įkrito į Elbės upę, pranešė miesto ugniagesių komanda. Tilto rajonas buvo uždarytas, laivyba upe negalima, pranešė Dresdeno policija socialiniame tinkle „X“. Gyventojai raginami laikytis atokiau.

Popiežius Pranciškus trečiadienį atskrido į Singapūrą, kur užbaigs kelionę po keturias Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis, surengtą siekiant stiprinti Katalikų Bažnyčios pozicijas daugiausiai gyventojų turinčioje pasaulio dalyje. Pranciškaus lėktuvui nutūpus Čangio tarptautiniame oro uoste, susirinkusios minios mojavo Vatikano ir Singapūro vėliavomis.

Iranas pažadėjo reaguoti į naujas sankcijas, kurias Britanija, Vokietija ir Prancūzija jam įvedė dėl to, kad, jų teigimu, Teheranas nusiuntė raketų Rusijai, kad ši jas panaudotų Ukrainoje. „Šie trijų Europos šalių veiksmai yra priešiškos Vakarų politikos ir ekonominio terorizmo prieš Irano žmones tęsinys, dėl kurio Irano Islamo Respublika imsis atitinkamų ir proporcingų veiksmų“, – vėlai antradienį paskelbtame pareiškime teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Jungtinės Karalystė paskelbė apie naujus paramos paketus Ukrainai. JAV parama apims 717 mln. dolerių paramą Ukrainos ekonomikai.  Šiandienos įvykiai: 23:54 | Belaukiant leidimo: kaip smūgiai Rusijos teritorijoje pakeistų karo eigą Ukraina laukia savo Vakarų partnerių  – JAV ir Didžiosios Britanijos – leidimo panaudoti perduotus tolimojo nuotolio ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų persvarstyti planą įvesti iki 36 proc. importo muitus kiniškiems elektromobiliams. „Turiu atvirai pasakyti, kad mums visiems, ne tik valstybėms narėms, bet ir Komisijai, reikia persvarstyti savo sprendimą dėl šio klausimo“, – paklaustas apie muitus žurnalistams Šanchajuje sakė P. Sanchezas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock skeptiškai vertina taikos derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl jau pustrečių metų trunkančio karo Ukrainoje nutraukimo. Deja, bet į kiekvieną užsienio pasiūlytą taikos žingsnį „Rusijos pusė atsakė dar didesniu teroru ir dar didesnėmis kančiomis ir kartu dar daugiau mirčių“, sakė politikė Berlyne susitikusi su Indijos kolega Subrahmanyamu Jaishankaru.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį paskyrė buvusią migracijos ministrę Marię Malmer Stenergard naująja šalies užsienio reikalų ministre, praėjus savaitei po netikėto jos pirmtako atsistatydinimo. 43-jų M. M. Stenergard neturi tarptautinės diplomatijos patirties, tačiau atliko svarbų vaidmenį derybose dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos reformos 2023-ųjų birželį, Švedijai rotacijos tvarka pirmininkaujant blokui.

Iš Jungtinės Karalystės kalėjimų antradienį anksčiau laiko paleidžiama tūkstančiai kalinių, vyriausybei siekiant sumažinti kalinimo įstaigų perpildymą. Neseniai paskelbti duomenys parodė, kad Anglijos ir Velso kalėjimuose kalinių skaičius yra didžiausias per visą istoriją. Tačiau nerimaudama dėl paleistų kalinių pakartotinio nusikalstamumo, vyriausybė tvirtino, kad jokie smurtautojai negalės būti paleisti anksčiau laiko.

Vėžiu susirgusi Velso princesė Keitė Middleton skelbia baigusi chemoterapijos kursą. Karališkoji šeima svarbią žinią skelbia gana neįprasta forma – platina jautrų vaizdo įrašą, kuriame princesė su trimis savo vaikais leidžia laiką gamtoje, ir dalijasi savo išgyvenimais kovojant su klastinga liga. Būsimi Didžiosios Britanijos sosto įpėdiniai žaismingai žvelgia į kamerą – šiltą vaizdo įrašą internete skelbia karališkoji šeima.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį nepriimtinu pavadino kaimyninės Vokietijos sprendimą sugriežtinti sienų kontrolę siekiant pažaboti nelegalią migraciją. „Artimiausiomis valandomis kreipsimės į kitas šalis, kurias paveikė Berlyno sprendimai, dėl skubių konsultacijų (...) Tokie veiksmai Lenkijos požiūriu yra nepriimtini“, – sakė jis per televizijos transliuotą renginį Varšuvoje.

Čekijos valstybinė energetikos grupė CEZ antradienį pranešė, kad iki metų pabaigos išsirinks partnerį, kuris šalyje įrengs ir eksploatuos iki dešimties mažųjų branduolinių reaktorių. CEZ renkasi tarp JAV „Westinghouse“, JAV ir Japonijos grupės „GE Hitachi“, Jungtinės Karalystės „Rolls-Royce“, tuo tarpu Prancūzijos EDF iš šio konkurso pasitraukė.

„Mūsų regionas vėl tapo geopolitinių imtynių arena, o viena iš veikėjų nežaidžia pagal taisykles. Maža to, ta veikėja tai daro tyčia“, – antradienį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis apie agresyvią Rusijos politinę poziciją. Jis kalbėjo oficialiai atidarant Lenkijos ambasadų ​​vadovų susitikimą, į kurį atvyko lenkų diplomatai iš viso pasaulio. „Pirmiausia, norime saugios, klestinčios mūsų regiono ir piliečių ateities“, – sakė R. Sikorskis.

Graikijos sostinėje Atėnuose antradienį buvo evakuota ministerija, kai palestinietis pabėgėlis pagrasino susisprogdinti netoliese esančiame pastate, pranešė policija. AFP žurnalistai pranešė, kad vyras nuoga krūtine, rankoje spausdamas peilį, žingsniavo šeštojo aukšto balkonu prie Žemės ūkio ministerijos ir persisvėrė per kraštą. Graikijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad jis grasino susprogdinti dujų balioną ir iššokti iš balkono.

Latvija saugumo sumetimais iki metų galo pratęs griežtesnę savo sienos su kaimynine Baltarusija apsaugą. Tokį sprendimą priėmė vyriausybė. Tai esą būtina dėl ir toliau neproporcingai didelio skaičiaus bandymų neleistinai kirsti sieną. Pratęsiant šią priemonę, kuri, remiantis ankstesniais planais, turėjo galioti iki rugsėjo, atsižvelgta į dar vieną rizikos veiksnį – Rusijos karą Ukrainoje, kurį remia autoritarinė vadovybė Minske, teigiama toliau pranešime.

Lenkijos oro linijų bendrovės LOT lėktuvas, skridęs maršrutu Varšuva – Šarm aš Šeichas (Egiptas), dėl gedimo turėjo grįžti į Lenkijos sostinę. Tai antradienį pranešė portalas RMF24. Orlaivis jau buvo virš Slovakijos, tačiau pilotas nusprendė avariniu būdu leistis Lenkijos sostinės Fryderyko Chopino oro uoste. Leidinio duomenimis, pilotas priėmė sprendimą grįžti į Varšuvą, kadangi Egipte nėra atitinkamų tarnybų, kurios galėtų pašalintų techninį gedimą.

„Meta“ įgalina „WhatsApp“ ir „Messenger“ sąveiką su „iMessage“, „Telegram“ ir kitomis programomis ES. Vykdydama „Meta“ įsipareigojimus pagal ES Skaitmeninių rinkų įstatymą, bendrovė turi užtikrinti „WhatsApp“ ir „Messenger“ sąveiką su kitomis žinučių siuntimo programėlėmis, pavyzdžiui, „Apple Messages“, „Telegram“, „Signal“ ir „Google Messages“. Dabar „Meta“ atskleidė, kaip trečiųjų šalių pokalbiai „WhatsApp“ ir „Messenger“ veiks naudotojams Europoje.

Škotijos policija patvirtino, kad asmenys, kaltinami arba nuteisti už seksualinius nusikaltimus, gali prisistatyti kaip moterys, remiantis jų pačių lyties identifikavimu. Tokį atsakymą institucija pateikė Škotijos parlamento Holyrood tyrimo komitetui, kilus klausimams dėl lyties registravimo teisingumo sistemoje. Policija nurodė, kad dažniausiai nereikalaujama jokių įrodymų apie biologinę lytį, nebent tai tiesiogiai susiję su vykdomu tyrimu.

Švedijos civilinės aviacijos administracija antradienį pranešė, kad Stokholmo Arlandos oro uoste jau antrą naktį iš eilės buvo atidėti skrydžiai, nes virš kilimo ir tūpimo tako buvo pastebėtas dronas. Pirmadienio vakarą, netrukus po 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku, apsaugos darbuotojas perspėjo oro eismo kontrolę, naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos civilinės aviacijos administracijos atstovas spaudai Danielis Ackermannas.

Praėjusią parą daugiau kaip 140 migrantų mėgino nelegaliai kirsti Lenkijos sieną iš Baltarusijos teritorijos. Incidentai užfiksuoti Palenkės vaivadijoje – Narevkos, Michalovo, Krynkų, Plaskos, Bobrovniko ir Čeremchos kaimų apylinkėse. Tai pranešė Palenkės vaivadijos sienos apsaugos būrio atstovė spaudai majorė Katarzyna Zdanowicz. Nesiliauja mėginimai patekti į Lenkiją per pasienio upes.

Australija uždraus vaikams naudotis socialiniais tinklais, įvesdama potencialią 16 metų amžiaus ribą, antradienį paskelbė ministras pirmininkas, žadėdamas pakelti vaikus nuo išmaniųjų įrenginių ir nuvesti juos į futbolo aikštes. Federalinis įstatymas dėl socialinių tinklų uždarymo vaikams bus pateiktas dar šiemet, sakė Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis). Socialinių tinklų poveikį jaunimui jis pavadino rykšte.

Dvi kavinės Didžiojoje Britanijoje pradėjo taikyti politiką, kuria siekiama, kad žmonės, dirbantys nuotoliu, neužimtų staliukų, nes tai mažina kavinės apyvartą. Kavinėje „The Collective“, esančioje Rydingo priemiestyje (Didžioji Britanija), nebeleidžiama naudotis nešiojamaisiais kompiuteriais darbo dienomis nuo 11.30 iki 13.30 val. vietos laiku, o savaitgaliais šie įrenginiai ir visiškai draudžiami.

Šveicarijos politikė Sanija Ameti atsistatydino iš Liberalų žaliųjų partijos pirmininkės Ciuriche pareigų po skandalo dėl nuotraukų, kuriose matyti, kad ji šaudo į krikščionims brangų atvaizdą. Tai pranešė agentūra „Swissinfo“, kuria remiasi portalas „eurointegration“. S. Ameti paskelbė nuotraukas, kuriose užfiksuota ji, šaudanti iš sportinio pistoleto, taip pat šūvių suvarpytas Marijos ir Jėzaus atvaizdas.

Rusija, vykdydama „cinišką žvalgybą“ – pažeisdama Aljanso šalių oro erdvę bepiločiais orlaiviais –. bando nustatyti NATO kantrybės ribas. Apie tai pirmadienį kalbėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas, komentuodamas Rusijos dronų sienų pažeidimus Latvijoje ir Rumunijoje.  Pasak jo, Rusija pasirinko tokią taktiką išbandyti NATO ryžtą.

Eiffelio bokšto kūrėjo palikuonys sako, kad kovos, jog ant bokšto nebūtų palikti olimpiniai žiedai, kaip planuoja Paryžiaus merė. Legendinio inžinieriaus Gustavo Eiffelio šeima pareiškė, kad „prieštarauja bet kokiems pakeitimams, kurie neigiamai veikia pagarbą (jų protėvio) darbui“, ir pridūrė, kad jau konsultavosi su teisininkais dėl pakeitimų blokavimo.

Nyderlandų teismas pirmadienį nuteisė du pakistaniečius dėl kaltinimų raginus savo pasekėjus nužudyti prieš islamą nusistačiusį kraštutinių dešiniųjų lyderį Geertą Wildersą. Abu vyrai – Muhammedas Ashrafas Jalali ir Saadas Hussainas Rizvi – buvo teisiami jiems nedalyvaujant, nes Pakistanas neprivertė jų atvykti į griežto saugumo teismo procesą, kaip to prašė Nyderlandai. Jiems skirtos atitinkamai 14 ir 4 metų laisvės atėmimo bausmės.

Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra pirmadienį perspėjo dėl su Rusijos karine žvalgyba susijusios kibernetinės grupuotės, jos teigimu, vykdančios atakas Ukrainoje ir NATO valstybėse narėse. „Kibernetinės atakos naudojamos šnipinėjimui ir sabotažui“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ agentūros BfV paskelbtame pareiškime. „Panašu, kad nuo 2022 metų pradžios pagrindinis šio veikėjo tikslas yra šnipinėti ir trukdyti teikti pagalbą Ukrainai“, – priduriama jame.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser nurodė atnaujinti pasų kontrolę palei visas Vokietijos sausumos sienas, taip siekiant smarkiai sumažinti į šalį be vizų atvykstančių žmonių skaičių, pirmadienį vyriausybės šaltiniai pranešė agentūrai dpa. Pasak šaltinių, pasienio kontrolė įsigalios rugsėjo 16 dieną ir iš pradžių turėtų būti vykdoma šešis mėnesius. Pasak dpa šaltinių, N. Faeser apie šiuos planus informavo Europos Komisiją.

Latvijos ginkluotosios pajėgos pirmadienį pareiškė, kad Baltijos valstybės teritorijoje nukritęs Rusijos dronas buvo Irano gamybos „Shahed“ su sprogmenimis. Ryga jau anksčiau pranešė, kad tyrėjai tiria šeštadienį šalies rytuose sudužusį droną. „Sprogstamoji galvutė įstrigo pusės metro gylyje po žeme ir buvo neutralizuota vietoje, išvengiant detonavimo“, – spaudos konferencijoje sakė Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Leonidas Kalninis.

Lenkijoje gyvybės langelyje palikta šešiametė mergaitė,  pranešė lenkų žinių portalas „Fakt“. Apie neįprastą atvejį rugpjūčio 26 d. policiją informavo vieno Varšuvos pranciškonų vienuolyno, kuriame įrengtas langelis, vienuolės. Mergaitė, anot jų, buvo pastebimai išsigandusi, tačiau sveika. Ji pasakė pareigūnams savo vardą ir nurodė gyvenamąją vietą. Nuvykę prie vaiko namų, policininkai vėl patyrė sukrėtimą: prie durų jie rado į šiukšlių maišus sukrautus mergaitės žaislus.

Albanijoje, Valbonėje, dingo lietuvis turistas, kuris, kaip manoma, išėjo kalnų kaimelio Teto kryptimi ir nuo rugsėjo 6 dienos negrįžo į svečių namus, pirmadienį pranešė LRT naujienų portalas. Kaip Užsienio reikalų ministerija (URM) informavo LRT, pirmąjį pranešimą apie dingusį lietuvį ambasada Graikijoje gavo sekmadienį.

Vengrija priešinasi Vakarų šalių tendencijai pasitraukti iš Sahelio regiono Afrikoje, kuriame Rusija stiprina savo pajėgas, ir planuoja siųsti karius į Čadą, kurio lyderis Mahamatas Idrissas Deby Itno atvyko į Budapeštą derybų. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas savaitgalį susitiko su Deby Itno, o pirmadienį derybos tęsėsi, tačiau jokių detalių apie jas nebuvo paskelbta.

Lenkijos skaitmeninių reikalų ministras Krzysztofas Gawkowskis pirmadienį pareiškė, kad Varšuva išardė Baltarusijos ir Rusijos grupuotę, siekusią šantažuoti žmones ir šalies institucijas. „Pastarosiomis dienomis (...) Lenkijoje buvo išardyta konkrečių tikslų turėjusi sabotažininkų grupuotė“, – žurnalistams sakė K. Gawkowskis. Ta grupuotė buvo sudaryta iš rusų ir baltarusių, teigė ministras.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pirmadienį sakė, kad incidentai, kai šalių oro erdvę pažeidžia Rusijos raketos ir dronai, rodo, kokia „rimta ir pavojinga“ yra padėtis. Politiko teigimu, NATO sąjungininkės diskutuoja apie bendrą atsaką į panašias situacijas, tačiau jokių išvadų dar nepadarė. „Taisyklės yra tikslios, kai kalbama apie tai, kada tokie ginklai gali būti numušti“, – per spaudos konferenciją pietrytiniame Tarnuvo mieste sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas pirmadienį perspėjo, kad pasaulis privalo keisti kryptį, kad išvengtų ateities su kariniu eskalavimu, represijomis, dezinformacija, didėjančia nelygybe ir sparčia klimato kaita.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad jos sąjungininkės pasidalijo žvalgybos duomenimis, jog Iranas aprūpino Rusiją balistinėmis raketomis. Briuselis perspėjo apie naujas sankcijas Teheranui, jei pristatymai pasitvirtins. „Mums yra žinoma sąjungininkių pateikta patikima informacija apie Irano balistinių raketų pristatymą Rusijai“, – sakė ES atstovas Peteris Stano.