Seimo rinkimai 2024

Suskaičiavus daugiau nei pusės mažų apylinkių rezultatus, Seimo rinkimų pergalės vakarėliui jau ruošiasi socialdemokratai. Švęsti pasiruošęs ir „Nemuno Aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, „sudeginęs“ visas kitas protesto partijas. „Mano pagrindinis uždavinys buvo – atsivesti naujus rinkėjus, tuos, kurie nėjo. Ir man tą pavyko padaryti. Per šiuos Seimo rinkimus mes apie 4-5 proc.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sekmadienio vakarą teigė pokalbyje dėl koalicijos formavimo laukianti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio. Kiek vėliau V. Blinkevičiūtė prasitarė, kad su abiem jau buvo susitikusi išgerti arbatos.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) sekmadienį belaukiant Seimo rinkimų rezultatų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad jaučiasi ramiai, tačiau tvirtino, jog dėl vieno dalykų nusiviltų. Po komentaro ministras išvažiavo, premjerė Ingrida Šimonytė taip pat paliko štabą. G. Landsbergis tvirtino, kad jaučiasi ramiai, o prognozuoti rezultatus kol kas sunku.

Sekmadienio vakarą baigėsi balsavimas Seimo rinkimų I ture. Suskaičiavus pusės nedidelių apylinkių duomenis daugiamandatėje apygardoje pirmauja opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jie tikisi laimėti bent trečdalį vienmandačių ir jau ruošiasi pergalės vakarėliui. Dabartiniams valdantiesiems, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungai (TS-LKD), sekasi gerokai prasčiau.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė išlieka kategoriška ir sako, kad kairiųjų bei konservatorių bendradarbiavimas yra neįmanomas.  Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičūtė lrt telivizijai sakė, kad vienmandatėse apygardose partijai pavyks iškovoti daugiau mandatų nei praėjusį kartą. „Žinoma, mes tikimės geresnio rezultato.

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui vis dar neatmetant galimybės dirbti vaivorykštinės koalicijos principu, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė išlieka kategoriška – kairiųjų ir konservatorių bendradarbiavimas yra neįmanomas. Pozicijos dėl LSDP nekeičiantį G. Landsbergį politikė prašo „nustoti politiškai priekabiauti“. „Nežinau, ar čia juokinga, ar nejuokinga.

Humoristas, aktorius, Tautos ir teisingumo sąjungos kandidatas į Seimą Artūras Orlauskas, remiantis pirminiais duomenimis, į antrąjį turą nepatenka, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Suskaičiavus pirminius balsus (6 iš 22 apylinkių) jis lieka ketvirtas Garliavos apygardoje.

Jau ima aiškėti, kurie kandidatai pirmajame ture yra išrinkti, nes gavo daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų. Užtikrintai pergalę gavęs yra Eugenijus Sabutis Jonavoje, o Žiemgalos vakarinėje vienmandatėje apygardoje, Seimo mandatą laimėjo socialdemokratė Vaida Aleknavičienė. Vis tik balsai dar skaičiuojami kitur, netoli pergalės yra Jaroslavas Narkevič Šalčininkų - Vilniaus, Remigijus Žemaitaitis Kelmėje - Šilalėje, Rita Tamašunienė Nemenčinės apygardoje.

Lietuva renka parlamentą 2024–2028 m. kadencijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, I turo balsavimo aktyvumas yra didžiausias per pastaruosius 20 metų ir penktas didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo. Savo balsą už kandidatus atidavė 52.06 proc. rinkėjų – 1 mln. 212 tūkst. Lietuvos piliečių.

Šalčininkų-Vilnius apygardoje apskaičiavus 5 iš 45 apylinkių rezultatus užtikrintai pirmauja Jaroslav Narkevič (Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga) – 50,96 proc. Antra – Beata Pietkiewicz (išsikėlusi pati) – 14,11 proc., trečias – Eduardas Vaitkus (Lietuvos liaudies partija) – 13,70 proc. Suskaičiavus balsus iš 23 apylinkių kandidatų eiliškumas lieka toks pat.

Laukiant Seimo rinkimų rezultatų, Laisvės partijos rinkiminiame štabe gausybė žinomų politikų, o partijos atstovai teigia pasitikintys, jog gali peržengti 5 proc. barjerą Seimo rinkimuose. O Atvykusius svečius Laisvės partijos atstovai taip pat aprūpino ir vaišėmis – netrūksta alkoholinių gėrimų, o tarp žmonių tvyro itin gera nuotaika – paminėtas ir gimtadienis.

Seimo rinkimuose jau aiškėja pirmosios partijos, kurios kaunasi dėl mandatų skaičiaus. Tačiau politologas ragina neskubėti daryti išvadų ir taip pat įvardija, kurios partijos, tikėtina, nepateks į Seimą.  Politologas Mažvydas Jastramskis lrt televizijai teigė, kad rinkėjų aktyvumo tendencijos šiemet, palyginti su ankstesniais rinkimais, yra panašios.  M. Jastramskis sako, kad, paaiškėjus pirmiesiems rezultatams, išryškėjo ir pagrindinis partijų paveikslas.

Širvintų rajono merė Živilę Pinskuvienė mano, kad „Nemuno Aušra“ rinkimų metu perėmė dalį ne tik Lietuvos regionų partijos, bet ir kitų politinių jėgų elektoratą. Visgi, anot jos, tai buvo pasiekta partijos vadovui – Remigijui Žemaitaičiui, skleidžiant netiesą. „Ne tik nuo Lietuvos regionų partijos (perėjo dalis rinkėjų – ELTA). Remigijus Žemaitaitis nuo visų partijų „nusisėmė“ balsų. Gal tik ne nuo laisviečių“, – sekmadienio vakarą žurnalistams teigė Ž. Punskuvienė.

Jau netrukus sužinosime, kas valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus. Vieni iš favoritų surinkti daugiausiai balsų yra Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti po partijos rinkiminį štabą. Vilniaus centras, prašmatnus restoranas „Grey“ – čia LSDP lauks Seimo rinkimų rezultatų.  Svečiai rinkosi neskubėdami, tačiau nuotaikos štabe pakilios, juk ir visuomenės apklausos, ir politologai socialdemokratams šiemet prognozuoja pergalę.

Beveik visos Seimo rinkimuose dalyvaujančios pagrindinės partijos sako matančios sau naudos iš didžiausio rinkimų aktyvumo per pastarąjį dešimtmetį. Sekmadienį vykusio pirmojo rinkimų turo aktyvumas – penktas didžiausias po 1992-ųjų, 1996-ųjų, 2000-ųjų ir 2012-ųjų balsavimų. 2024-ųjų aktyvumas siekia 52,06 procento, balsuoti iš viso atvyko per 1 mln. 212 tūkst. rinkėjų.

Šių metų Seimo rinkimuose balsavus 52,06 proc. rinkėjų, ekspertai sako, kad didesnį nei per praėjusius rinkimus aktyvumą galėjo lemti geopolitinės krizės ir poliarizacija tarp parlamentinių partijų bei naujų alternatyvių politinių jėgų iškilimas. Ekspertų manymu, šis susipriešinimas galėjo mobilizuoti ir nesisteminių, ir joms patekti į valdžią nenorinčius leisti tradicinių partijų rėmėjus.

Šių metų Seimo rinkimuose balsavus 52,06 proc. rinkėjų, ekspertai sako, kad didesnį nei per praėjusius rinkimus aktyvumą galėjo lemti geopolitinės krizės ir poliarizacija tarp parlamentinių partijų bei naujų alternatyvių politinių jėgų iškilimas. Ekspertų manymu, šis susipriešinimas galėjo mobilizuoti ir nesisteminių, ir joms patekti į valdžią nenorinčius leisti tradicinių partijų rėmėjus.

Šie Seimo rinkimai buvo vieni ramiausių, teigia policijos generalinis komisaras. „Šių rinkimų pirmas turas buvo ramus, turbūt vienas iš ramiausių“, – sekmadienį per spaudos konferenciją užsidarius rinkimų apylinkėms sakė Renatas Požėla. Jo duomenimis, pradėti du ikiteisminiai tyrimai, susiję su Seimo rinkimais.

Pirmieji balsavimo Seimo rinkimuose rezultatai džiugina socialdemokratus – suskaičiavus balsus iš mažųjų apylinkių, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kol kas pirmauja. „Viskas pagal planą“, – sako partijos vicepirmininkas Gintautas Paluckas. Paklaustas, ar džiaugiasi preliminariais rezultatais, G. Paluckas, pasitiklino: „Nemačiau dar rezultatų. Geri? Patvirtinus, kad LSDP suskaičiavus balsus iš mažųjų apylinkių pirmauja, politikas lengviau atsikvėpė: „Tai viskas pagal planą.

Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikisi, kad jo vadovaujama politinė jėga Seime gaus 10-11 vietų pagal daugiamandatį sąrašą ir 12 žmonių vienmandačių apygardų antruose turuose. Taip pat, anot jo, rezultatai gali būti ir dar geresni, nes prognozuoti didmiesčius yra labiau sudėtinga. „Žiauriai gerai, man naudinga. (...) Man pavyko išlaikyti tuos žmones, kurie balsavo prezidento rinkimuose.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tikina, kad sėkme rinkimuose būtų galima vadinti tai, jeigu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vienu ar kitu formatu dalyvautų būsimojoje valdančiojoje koalicijoje.

Regionų partijos sąrašo Seimo rinkimuose vedlys Jonas Pinskus nėra užtikrintas, kad partijai pavyks peržengti 5 proc. kartelę šiuose rinkimuose į parlamentą. Politikas sako, kad kortas gerokai gali sumaišyti konkurento Remigijaus Žemaitaičio vedama partija. Tad kol kas visos jo vedamos politinės jėgos viltys nukreiptos į vienmandates apygardas, teigia J. Pinskus. „Nesu aklas optimistas, esu realistas. (...) Analizuojant parlamento rinkimus, kai dar nebuvo Žemaitaičio, peržengėme 5 proc.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau laukia Seimo rinkimų rezultatų. Rinkiminiame štabe renkasi žinomi politikai, visuomenės veikėjai. Čia netrūksta ir vaišėmis nukrautų stalų. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad po rinkiminių debatų lauke jos sveikata sušlubavo, tačiau iš rinkimų tikisi gero rezultato. Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad jaučiasi ramiai ir tikisi galimybės formuoti Vyriausybę.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tikina, kad sėkme rinkimuose būtų galima vadinti tai, jeigu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vienu ar kitu formatu dalyvautų būsimojoje valdančiojoje koalicijoje.

Vienas Liberalų sąjūdžio veidų Eugenijus Gentvilas mano, kad Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno aušrai“ sekmadienio rinkimuose į Seimą nepavyks įveikti drausmingą elektoratą turinčių konservatorių.

Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatų laukdamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigia, jog pergale laikytų galimybę turėti atskirą frakciją Seime. Visgi, akcentuoja politikas, jei turėtų galimybę tapti valdančiosios koalicijos dalimi, joje negalėtų būti nei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), nei Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS). „Nespėliosiu, kiek bus mandatų – greitai matysime.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkimų štabo vadovas Robert Duchnevič džiaugiasi, jog šių metų Seimo rinkimai prie balsadėžių pritraukė daugiau rinkėjų nei prieš ketverius metus. Politiko manymu, tai geras ženklas ir tendencija rinkimų lyderiais laikomiems socialdemokratams.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Seimo rinkimuose politinę valią atvykusių išreikšti gyventojų aktyvumas buvo didesnis nei 2004, 2008, 2016 bei 2020 metų Seimo rinkimų metu. Vis dėlto, pastebima, kad dienos pradžioje rinkėjai buvo ne tokie aktyvūs kaip prieš ketverius metus. „Iki 11 valandos šiandien rinkėjai buvo mažiau aktyvūs nei prieš ketverius metus.

Pasibaigus balsavimui Seimo rinkimuose, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad galutines išvadas bus galima daryti tik po antrojo turo. Tačiau politikas neabejoja, kad jungtinis europarlamentaro Aurelijaus Verygos vedamas „valstiečių“ sąrašas peržengs 7 procentų kartelę. „Noriu pasveikinti žmonės su tuo, kad rinkimai vyko. Aktyvumas gerokai didesnis nei prieš ketverius metus. Tai tam tikra demokratijos šventė. Akivaizdu, kad pokytis įvyks.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinks bent 5 proc. balsų, tikisi partijos pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis. Politiko vertinimu, LLRA-KŠŠ galėtų jau pirmame rate laimėti Vilniaus-Šalčininkų ir Nemenčinės rinkimų apygardose. „Tikimės peržengti 5 proc. barjerą ir laimėti vienmandatėse apygardose. Dvejose tikimės laimėti jau pirmame rate, Vilniaus-Šalčininkų ir Nemenčinės apygardose.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkimų štabo vadovas Robert Duchnevič džiaugiasi, jog šių metų Seimo rinkimai prie balsadėžių pritraukė daugiau rinkėjų nei prieš ketverius metus. Politiko manymu, tai geras ženklas ir tendencija rinkimų lyderiais laikomiems socialdemokratams.

Pagrindinę Seimo rinkimų dieną nepriklausomi rinkimų stebėtojai aplankė daugiau nei 200 apylinkių. Kone kas trečioje iš jų buvo užfiksuota įvairių pažeidimų, praneša „Baltosios pirštinės“. Suskaičiuota apie 30 atvejų, kai rinkėjai į balsavimo kabinas ėjo ne po vieną, o komisijos ne visais atvejais tokius rinkėjus sudrausmino. Taip pat pastebima, kad daug apylinkių netaisyklingai plombuoja balsadėžes. Apie tai informuoja ne tik stebėtojai, bet ir balsuoti atėję rinkėjai.

Balsavimas 2024 m. Seimo rinkimuose baigėsi. Savo balsą už kandidatus atidavė 52,06 proc. rinkėjų – tai daugiau nei 2004, 2008, 2016 bei 2020 metų Seimo rinkimų metu. Pagrindinę balsavimo dieną netrūko ir įvairių pažeidimų – jų fiksuota daugiau nei puššimtis. Nušalinta ir neblaivi komisijos narė.

Sekmadienį vyksta 2024 metų Seimo rinkimų pirmasis turas. Netrukus paaiškės, kas ateinančius ketverius metus dirbs Lietuvos parlamente ir pakeis 2020-aisiais išrinktą Seimą. Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausią su rinkimais susijusią informaciją. Užtikrintai nuo 21 val. pirmauja socialdemokratai, antri iki kelių minučių po vidurnakčio buvo „Nemuno aušra“, o treti – konservatoriai. Vis tik po vidurnakčio konservatoriai žengė į antrą poziciją.

Laidoje „Didieji TV3 debatai. FINALAS“ – paskutiniai klausimai ir pasisakymai prieš vieną iš svarbiausių metų įvykių – Seimo rinkimus. Debatų metu kandidatai į Seimą paprašyti įvardyti, kokią, jų manymu, didžiausią klaidą yra padarę. Vieni politikai atsakė atvirai ir konkrečiai, kiti nebuvo linkę detalizuoti. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė prisiminė laikus, kai buvo socialinės apsaugos ir darbo ministre.

Yra partijų, su kuriomis pergalės Seimo rinkimuose atveju Lietuvos socialdemokratų partija neitų į koaliciją, sako partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė. „Kadangi tai yra baigiamieji debatai, tai tokia jau esu – nenorėdama nieko įžeisti, nebrėšiu jokių raudonų linijų sąmoningai. Visas jas esu seniai nubrėžusi.

Jau sekmadienį vyks 2024 metų Seimo rinkimai. Paskutiniai klausimai politikams – laidoje „Didieji TV3 debatai. FINALAS“. Šį kartą debatai pradėti klausimu apie humorą – ar debatų dalyviai mano turintys humoro jausmą ir kas iš politikų, jų nuomone, yra šmaikščiausias. Šį klausimą uždavė laidų prodiuseris ir vedėjas Arūnas Valinskas.

Jau šį šeštadienį, rinkimų išvakarėse, Seimo rūmų Didžiajame kieme vyks paskutiniai baigiamieji „Didieji TV3 debatai“. Populiariausių partijų lyderiai ir kandidatai į premjerus atskleis savo artimiausių ketverių metų tikslus ir pažadus gyventojams. Renginys atviras, todėl kviečiame ateiti, klausti, palaikyti ir, jei dar nesate išsirinkę už ką balsuoti, apsispręsti. Kuris kandidatas ir politinė jėga verčiausia jūsų balso? „Didieji TV3 debatai. FINALAS“ šeštadienį 19.30 val.

Reaguodama į socialiniuose tinkluose publikuotą informaciją, kad Lietuvos mokyklose surengtoje rinkimų simuliacijoje naudoti biuleteniai neva bus priskaičiuoti prie kai kurių politinių partijų balsų Seimo rinkimuose, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neigia šią informaciją. „Moksleiviai mokėsi balsuoti su specialiais mokomaisiais biuleteniais, kurie buvo atspausdinti ant mažesnio formato ir kitokio popieriaus nei tikrieji Seimo rinkimų biuleteniai.

Šį sekmadienį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dirbs apie 16 tūkst. rinkimų komisijų narių, skaidrumą prižiūrės daugiau kaip 3,1 tūkst. rinkimų stebėtojų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Seimo rinkimų metu 70-yje rinkimų apygardų dirbs apie 1 tūkst. apygardų rinkimų komisijų narių, o 1895 rinkimų apylinkėse rinkėjus aptarnaus ir apylinkėms užsidarius balsus skaičiuos dar apie 15 tūkst. apylinkių rinkimų komisijų narių.

Seimo rinkimų finišo tiesioji jau čia pat, tačiau politikos ekspertai rinkimų baigtį įvardiją kaip miglotą. Šiandien „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“ reitinguose rikiuojasi penktoje vietoje, o prie partijos sąrašo prisijungęs Ignas Vėgėlė dar tikisi, kad partija šaus į viršų ir vardija, su kokiomis partijomis koalicijos tikrai nesudarytų.

Vyriausybė pradeda platinti Valstybės gynybos fondo obligacijas, už kurias mokės 2 procentus metinių palūkanų. Specialistai komentuoja, kad toks papildomas gynybos finansavimo būdas itin didelės finansinės naudos neatnešt, todėl reikia ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.

Seimo rinkimuose iki penktadienio vakaro balsavo 238 tūkst. 540 arba 10,25 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Prieš ketverius metus tokiu metu savo valią buvo pareiškę daugiau kaip 243 tūkst. 520 arba 10,1 proc. rinkėjų, tačiau tuomet dėl COVID-19 pandemijos išankstinio balsavimo laikas buvo pailgintas iki keturių dienų ir truko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.

Lietuvoje šeštadienį vyksta balsavimas namuose renkant naują Seimą. Jis prasidėjo penktadienį. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų. Anksčiau šią savaitę buvo galima balsuoti savivaldybėse ir specialiuose punktuose – kariuomenės vienetuose, bausmės atlikimo, sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose. Iš viso rinkėjų sąrašuose įrašyta 2 mln. 375 tūkst. 800 Lietuvos piliečių.

Socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei teigiant, kad jos vadovaujama partija nepalaiko Civilinės sąjungos įstatymo dėl to, jog tai yra valdančiųjų iniciatyva, premjerė Ingrida Šimonytė paragino šią politinę jėgą dar šios kadencijos metu registruoti savo projektą. Pasak jos, jei socialdemokratai ryžtųsi tokiam žingsniui, tokį įstatymo projektą palaikytų visi civilinę sąjungą palaikantys parlamentarai.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie ekonomiką. Šįkart studijoje svečiuojasi Taikos koalicijos lyderis Viktoras Uspaskich. Apie tai, ar reikėtų džiaugtis, ar nerimauti dėl Lietuvos ekonominės ateities, jis kalba naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Lietuvos gyventojus, ragindamas dalyvauti juos sekmadienį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Pasak jo, aktyvumas parlamento rinkimuose yra svarbu, nes šiuo metu Lietuvai ypač reikalingi didelį pasitikėjimo mandatą turintys Seimas ir Vyriausybė. „Mieli Lietuvos žmonės, kreipiuosi į jus likus keletui dienų iki Seimo rinkimų. Kai kurie jau spėjote atiduoti savo balsus iš anksto, sveikinu jus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad sklandžiam šios institucijos darbo užtikrinimui trūksta papildomo finansavimo. Anot jos, su lėšų stygiaus keliamais iššūkiais susiduriama ir šiuo metu vykstančių Seimo rinkimų metu, kai suaktyvėjo pranešimų apie galimus pažeidimus srautas bei gerokai išaugo dėl esamos tvarkos norinčių pasiteirauti kandidatų kiekis. „Finansavimo neturime visiems etatams, kiek mums reikėtų. Tai jaučiame ir per šiuos rinkimus.

Prasidėjus Lietuvos parlamento rinkimams, šalies policija nuo pirmadienio sulaukė 28 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Šiuo laikotarpiu teisėsauga taip pat pradėjo vieną ikiteisminį tyrimą bei surašė du administracinių nusižengimų protokolus. Pasak VRK, tiek pastarosiomis dienomis, tiek pagrindinę rinkimų dieną dirbs sustiprintos policijos pajėgos.