Dabartiniams valdantiesiems, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungai (TS-LKD), sekasi gerokai prasčiau. Pagal šios valandos duomenis, daugiamandatėse apygardose jie žymiai atsilieka nuo socialdemokratų, o netikėtai juos lenkia ir Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama politinė partija „Nemuno Aušra“.
„Arba pasivysime, arba būsime labai arti. Aš tikiu, kad pasivysime“, – apie šansus I rinkimų ture nurungti socialdemokratus, specialioje TV3 televizijos Seimo rinkimų laidoje kalbėjo partijos atstovas, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Kasčiūnas prakalbo apie didžiąją koaliciją: Žemaitaitis trečias brolis Jonas?
Suskaičiavus didžiųjų apylinkių balsus, L. Kasčiūnas tikina, kad socialdemokratų rezultatai greičiausiai pasikeis. Anot jo, bus du dideli blokai – TS-LKD ir LSDP, kurie taps pagrindinėmis koalicijų formavimo galimybėmis.
„Arba gali susiklostyti situacija, kai „Nemuno Aušra“, turėdama pakankamai ryškų kraitį savo rankose, bet dėl įvairių priežasčių niekas nebus linkę su ja sudaryti koalicijos. Tada bus galima kalbėti apie didžiąją koaliciją“, – sakė L. Kasčiūnas.
Vis tik LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė išlieka kategoriška – kairiųjų ir konservatorių bendradarbiavimas yra neįmanomas. Ji teigia, kad dar rinkimų naktį sekmadienį ketina susitikti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiais Ramūnu Karbauskiu ir Sauliumi Skverneliu, kuriuos laiko galimais partneriais valdančiojoje koalicijoje
Suskaičiavus mažųjų apylinkių duomenis, pirmauja opoziciniai socialdemokratai
Sekmadienio vakarą suskaičiavus pusės nedidelių apylinkių duomenis, Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje toliau pirmauja opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 1048 apylinkėse iš 1947, už socialdemokratus balsavo 25 proc. rinkėjų. Tai kol kas jiems duotų 22 mandatus iš 70-ties daugiamandatėje apygardoje.
Antroje vietoje laikosi Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“. Už pirmą kartą rinkimuose dalyvaujančią politinę jėgą balsavo 18 proc. rinkėjų, tai jiems kol kas žada 17 mandatų.
Trečią vietą užima valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 11 proc. balsų ir dešimt mandatų.
Toliau eina opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – už ją balsavo apie 9 proc. rinkėjų, o tai garantuoja aštuonias vietas Seime.
Panašiai sekasi ir opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, ji renka beveik 9 proc. balsų ir kol kas gali tikėtis aštuonių mandatų.
VRK duomenimis, 5 proc. rinkimų barjerą dar įveiktų Liberalų sąjūdis – už jį balsavo 5,5 proc. rinkėjų, tai garantuotų penkis mandatus.
Kitos partijos neperkopia privalomo 5 proc. rinkimų barjero. Pirmi už brūkšnio yra Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 3,6 proc. balsų.
Kandidatų sąrašus Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje kėlė 14 partijų ir viena koalicija.
Mandatų siekia 14 partijų ir viena koalicija
Tautos atstovų mandatų šiemet siekia 14 partijų ir viena koalicija.
Tai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, Socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Nacionalinis susivienijimas, Žaliųjų partija, Lietuvos liaudies partija, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno Aušra“.
Pretendentų į Seimą sąraše yra ir Taikos koalicija, kurią sudaro Darbo partijos, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijų atstovai.
Iš viso į Seimą šiemet kandidatavo 1740 politikų.
VRK duomenimis, dauguma kandidatų į Seimą yra vyrai – jie sudaro 62,6 proc. Moterų šiuose rinkimuose dalyvauja 37,4 proc. Kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną siekia 49 metus ir 4 mėnesius.
Seimo rinkimuose balsavo 52,06 proc. rinkėjų
VRK duomenimis, užsidarius rinkimų apylinkėms, sekmadienį, pagrindinę Seimo rinkimų dieną, balsavo 40,31 procento rinkėjų. Iš anksto valią pareiškė 11,75 proc. rinkėjų.
Aktyviausiai balsavo Vilniuje esančių apygardų rinkėjai – 64,10 proc. balsavo Senamiesčio-Žvėryno, 63,30 proc. valią pareiškė Antakalnio, toks pats skaičius – Verkių, 58,61 proc. – Riešės, 57,91 proc. – Žirmūnų apygardose.
Pasyviausi buvo Nalšios šiaurinės (42,11 proc. aktyvumas), Marių (44,25 proc.), Baltijos (45,27 proc.), Jonavos (46,20 proc.) ir Pajūrio (46,45 proc.) rinkėjai.
Rinkimuose šiemet galėjo dalyvauti beveik 2,4 mln. rinkėjų.
