Užtikrintai nuo 21 val. pirmauja socialdemokratai, antri iki kelių minučių po vidurnakčio buvo „Nemuno aušra“, o treti – konservatoriai. Vis tik po vidurnakčio konservatoriai žengė į antrą poziciją.
Balsavimas rinkimų apylinkėse vyko sekmadienį (spalio 13 d.) nuo 7 iki 20 valandos. Pakartotinis balsavimas (antrasis rinkimų turas) vyks spalio 27 d.
Jau ima aiškėti, kurie kandidatai pirmajame ture yra išrinkti į Seimą, nes gavo daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų. Toks yra Eugenijus Sabutis Jonavoje, Jaroslavas Narkevič Šalčininkuose, Remigijus Žemaitaitis Kelmėje, Rita Tamašunienė Nemenčinėje ir Jonas Pinskus Deltuvos pietinėje. Daugiau apie tai skaitykite čia.
O štai Artūrui Orlauskui prastos naujienos. Į antrą turą jis nepateko apskritai. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Panašu, kad ir Eduardas Vaitkus stipriai pralaimi Jarosvavui Narkevič.
Įdomu tai, kad po reitingavimo Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai perdėliojo prioritetus: sąraše pakilo Laurynas Kasčiūnas, jis po Ingridos Šimonytės, kuri yra numeris vienas, tapo antru, o Gabrielius Landsbergis balsavusiųjų buvo nukeltas į trečią poziciją.
Balsavimo rezultatai
Balsavimo aktyvumas
02:10 | LLRA-KŠS nepavyko peržengti 5 proc. kartelės, reikalingos patekti į Seimą
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai rinkimuose į Seimą sekmadienį nepavyko peržengti 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje, reikalingos patekti į parlamentą. Suskaičiavus balsus 1889 iš 1947 apylinkių, ši politinė jėga surinko 4,05 proc. balsų.
Kaip BNS sakė partijos lyderis Waldemaras Tomaszewskis, tokį rezultatą lėmė pakankamai didelis rinkimų aktyvumas.
„Mano prognozė, kad neperšoksim barjero“, – pirmadienio naktį sakė politikas.
Jis taip pat pabrėžė, kad įtakos turėjo ir LLRA-KŠS rinkėjų nusivylimas valdžia ir politika apsritai. Vis tik W. Tomaszewskis džiaugėsi, jog du kandidatai – Jaroslavas Narkevičius ir Rita Tamašunienė – vienmandatėse apygardose rinkimus laimėjo jau pirmajame ture.
„Savo bastionuose gavome didelį palaikymą“, – tvirtino jis.
00:45 | Armonaitė dar tikisi perkopti 5 proc. barjerą: „Laukia nemažai Vilniaus apylinkių“
Kol yra skaičiuojami Seimo rinkimuose balsavusių Lietuvos piliečių balsa , įnirtingai rezultatų Vilniaus centre laukia ir Laisvės partijos atstovai. Vidurnaktį į partijos štabą atvykusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad laisviečių šiąnakt laukia ilga naktis bei teigė, kas pasveikinti greta rinkimų rezultatų laukiančio Žemaitaičio – neketina.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
00:37 | Žemaitaičio rinkimų štabe jau švenčia – šokiai, skamba tautinės dainos ir liejasi šampanas
Šventės vaizdus, šokius ir dainas kviečiame pamatyti čia.
00:30 | Naujas Karbauskio pažadas: trauktis iš pirmininko pareigų, jei valstiečiai nepateks į Seimą
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis žada trauktis iš partijos pirmininko pareigų, jei jo vadovaujama politinė jėga neįveiks rinkimų barjero.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
00:10 | Vienmandatėse konservatoriai atrodo gerai, ypač Kaune ir Vilniuje.
G. Landsbergis Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje stabiliai užima pirmąją vietą, surinkęs 33,80 proc. rinkėjų balsų. Nuo jo atsilieka Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys su 11,74 proc.
Savanorių apygardoje nedidele persvara pirmauja Liudas Mažylis su 22,74 proc., o socialdemokratė Orinta Lieputė jį vejasi su 21,58 proc.
Kiti žinomi konservatorių veidai taip pat sėkmingai pirmauja Kaune.
Tuo metu Vilniuje I. Šimonytė užtikrintai laimi, surinkusi 54,54 proc. rinkėjų balsų. Nors rezultatai dar negalutiniai, panašu, kad antrojo turo jai neprireiks.
Vilniuje užtikrintai pirmauja ir Laurynas Kasčiūnas. Jį nuo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio skiria 10 proc.
00:08 | Seimo jiems nebus: už brūkšnio liko Uspaskicho koalicija, Gražulio partija
Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho lyderiaujamos Taikos koalicijos ir Petro Gražulio vadovaujamos partijos atstovai sekmadienį pripažino Seimo rinkimuose nesurinkusios pakankamai balsų, reikalingų patekti į parlamentą.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
23:55 | Daugiamandatėje apygardoje lyderiauja socialdemokratai, „Nemuno aušrą“ vejasi TS-LKD
Suskaičiavus rezultatus iš 1538 apylinkių, daugiamandatėje apygardoje pirmaujančią poziciją vis dar išlaiko Lietuvos socialdemokratų partija, sulaukusi 22,08 proc. rinkėjų palaikymo, tačiau antroje vietoje esančią „Nemuno aušrą“ (16,87 proc.) vejasi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Šią partiją palaiko 14,30 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Ketvirtoje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9,44 proc. rinkėjų palaikymo, o po jų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sulaukusi 7,88 proc. rinkėjų balsų, bei Lietuvos liberalų sąjūdis, palaikomas 6,63 proc. rinkėjų.
Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.
23:37 | Žemaitaitis tiesioginio eterio metu apsipylė ašaromis: pasakiau jiems – nelieskite mano vaikų
Tiesioginėje TV3 televizijos Seimo rinkimų laidoje R. Žemaitaitis apsipylė ašaromis, prakalbęs apie partijas, kurios „jį bandė sukiršinti“.
„Aš neleidau, kad mano šeimą juodintų, kad mano vaikas mokykloje būtų užgauliojamas. O šitą dalyką jie darė. Jie palietė mano šeimą“, – atskleidė R. Žemaitaitis ir apsipylė ašaromis.
Visą straipsnį galite rasti čia.
23:36 | Naujausi rezultatai: daugiamandatėje apygardoje pirmauja socialdemokratai bei „Nemuno aušra“
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmauja Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje, dabartiniai valdantieji konservatoriai – treti, rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Suskaičiavus balsus 1466 apylinkių iš 1947, LSDP surinko 22 proc. balsų ir gauna 20 mandatų parlamente iš 70-ties daugiamandatėje apygardoje.
Pirmą kartą rinkimuose dalyvaujanti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“ gauna 17 proc. ir 15 mandatų.
Dabartiniai valdantieji – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – išlaiko trečią poziciją ir renka 14 proc. balsų, tai garantuotų 13 vietų parlamente.
Toliau eina opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9 proc. balsų ir devyniais mandatais.
Pradėjus eiti duomenims iš didžiųjų miestų smuko opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rezultatas. Ji vos įveikia jungtiniam sąrašui privalomą 7 proc. barjerą, už juos balsavo beveik 8 proc., tai garantuotų septynis mandatus.
VRK duomenimis, 5 proc. rinkimų barjerą dar įveiktų Liberalų sąjūdis – už jį balsavo 6 proc. rinkėjų, tai garantuotų šešis mandatus.
Kitos partijos neperkopia privalomo 5 proc. rinkimų barjero. Pirmi už brūkšnio yra Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 4 proc. balsų.
Kandidatų sąrašus Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje kėlė 14 partijų ir viena koalicija.
23:32 | Skvernelis ir Karbauskis – būsimi Blinkevičiūtės partneriai? Socialdemokratė su abiem jau buvo susitikusi arbatos
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sekmadienio vakarą teigė pokalbyje dėl koalicijos formavimo laukianti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio. Kiek vėliau V. Blinkevičiūtė prasitarė, kad su abiem jau buvo susitikusi išgerti arbatos.
Daugiau apie tai skaitykite naujienų portale tv3.lt.
23:10 | Nerami rinkimų naktis konservatoriams – nei Šimonytės, nei Landsbergio: abu paliko štabą
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) sekmadienį belaukiant Seimo rinkimų rezultatų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad jaučiasi ramiai, tačiau tvirtino, jog dėl vieno dalykų nusiviltų. Po komentaro ministras išvažiavo, premjerė Ingrida Šimonytė taip pat paliko štabą. Daugiau apie tai skaitykite čia.
23:01 | Išskirtiniai kadrai iš rinkimų nakties – štai kokie veidai užfiksuoti
Sekmadienį visos Lietuvos žvilgsniai nukreipti į Seimo rinkimus. Gyventojai ir politikai štabuose rinkimų naktį laukia rezultatų, kaip pasirinko žmonės. Dalinamės išskirtiniais kadrais iš rinkiminės nakties štabų.
Daugiau apie tai skaitykite naujienų portale tv3.lt.
22:54 | Kasčiūnas prakalbo apie galimą valdžią ir didžiąją koaliciją: Žemaitaitis trečias brolis Jonas?
Sekmadienio vakarą baigėsi balsavimas Seimo rinkimų I ture. Suskaičiavus pusės nedidelių apylinkių duomenis daugiamandatėje apygardoje pirmauja opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jie tikisi laimėti bent trečdalį vienmandačių ir jau ruošiasi pergalės vakarėliui.
Dabartiniams valdantiesiems, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungai (TS-LKD), sekasi gerokai prasčiau. Pagal šios valandos duomenis, daugiamandatėse apygardose jie žymiai atsilieka nuo socialdemokratų, o netikėtai juos lenkia ir Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama politinė partija „Nemuno Aušra“.
„Arba pasivysime, arba būsime labai arti. Aš tikiu, kad pasivysime“, – apie šansus I rinkimų ture nurungti socialdemokratus, specialioje TV3 televizijos Seimo rinkimų laidoje kalbėjo partijos atstovas, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
22:43 | Blinkevičiūtė atkirto Landsbergiui: „Gal jis gali nustoti politiškai priekabiauti?“
Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui vis dar neatmetant galimybės dirbti vaivorykštinės koalicijos principu, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė išlieka kategoriška – kairiųjų ir konservatorių bendradarbiavimas yra neįmanomas. Pozicijos dėl LSDP nekeičiantį G. Landsbergį politikė prašo „nustoti politiškai priekabiauti“.
„Nežinau, ar čia juokinga, ar nejuokinga. Bet pasakysiu vieną dalyką, jeigu dar kas nors neaišku – aš labai prašau Gabrieliaus Landsbergio, (noriu – ELTA) atkreipti jo dėmesį, kad jis politiškai priekabiauja prie manęs. Gal jis gali nustoti politiškai priekabiauti?“ – retoriškai kėlė klausimą V. Blinkevičiūtė, sekmadienio vakarą atvykusi į LSDP rinkimų štabą.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
22:17 | Laisvės partija trykšta optimizmu, kad užtikrintai perkops 5 proc. barjerą: „Kovosime iki galo“
Laukiant Seimo rinkimų rezultatų, Laisvės partijos rinkiminiame štabe gausybė žinomų politikų, o partijos atstovai teigia pasitikintys, jog gali peržengti 5 proc. barjerą Seimo rinkimuose. O Atvykusius svečius Laisvės partijos atstovai taip pat aprūpino ir vaišėmis – netrūksta alkoholinių gėrimų, o tarp žmonių tvyro itin gera nuotaika – paminėtas ir gimtadienis.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
22:11 | Viena didžiausių intrigų – ar Laisvės partija pateks į Seimą?
Viena iš intrigų – ar Laisvės partija pateks į Seimą ir surinks 5 proc. rinkėjų balsų. Kol kas 2,35 proc. balsų Laisvės partija nepatenka. Bet, žinoma, didžiausias Laisvės partijos fanų skaičius yra Vilniaus meiste ir iš ten atėjus rezultatams Laisvės partija tikrai šoks į viršų, tačiau pažiūrėsime, ar užteks Vilniaus balsų.
22:02 | Skvernelis rėžė, kad TS-LKD rankos neties: kirto ir valstiečiams
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabe tvyro laukimas. Čia susirinkę partijos nariai aptaria šios nakties svarbą – ar Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ peržengs 5% ribą ir taps parlamentine partija. Skvernelis savo kalboje pabrėžė, jog šis sprendimas yra lemiamas ne tik partijai, bet ir jos ateities veiksmams.
„Pirmiausia šiandien žmonės nuspręs, ar mes tapsime parlamentine partija. Tai yra labai svarbus žingsnis ir tikiuosi, kad mums pavyks jį peržengti“, – sako S. Skvernelis. Daugiau apie tai skaitykite čia.
21:58 | Paluckas: tikimės laimėti bent trečdalį vienmandačių
Antruoju numeriu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąraše esantis Gintautas Paluckas mano, kad jo atstovaujama partija laimės Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje, antri liks konservatoriai, o vienmandačių apygardų socialdemokratai tikisi laimėti bent trečdalį.
„Manau, kad laimėti rinkimus, jeigu mes norime sudėję abu turus, turime rinkti mažiausiai trečdalį (vienmandačių – ELTA). (...) 20 ar 23, tai čia jau su paklaida – jeigu atmetam didžiuosius miestus, kurių mes paprastai neįkandam, gal čia bus kažkokia sėkmės istorija šį kartą, duok Dieve, vadinasi, lieka tas susiaurėjęs ratas, ką lieka laimėti“, – „Delfi“ rinkimų laidoje kalbėjo G. Paluckas.
Kalbėdamas apie rezultatus daugiamandatėje apygardoje, politikas antrąją vietą prognozavo konservatoriams, trečiąją – Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno aušrai“.
„Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad pirmi bus socialdemokratai. (...) Antri visgi bus kolegos konservatoriai, matome tam tikrą aktyvumą didžiuosiuose miestuose, jis tikrai gana stiprus. O treti, matyt, bus ta „Nemuno (aušros – ELTA)“ bangelė, polderius pastatę ir tą bangelę pakėlę „aušrininkai“, – kalbėjo politikas.
„Padarėme tiek, kiek tuo metu galėjome. Tai galbūt nėra mūsų galimybių ribos, bet kiek sugebėjome, tiek padarėme. Niekas nesibaigė, prasideda antras turas – tikimės kad ten irgi turėsime neblogus šansus“, – apie socialdemokratų įdirbį kalbėjo G. Paluckas
Socialdemokratai jau ruošiasi pergalės vakarėliui: įvardijo, kokia daina skambės štabe.
21:45 | Pinskuvienė: Remigijus Žemaitaitis nuo visų partijų „nusisėmė“ balsų
Širvintų rajono merė Živilę Pinskuvienė mano, kad „Nemuno Aušra“ rinkimų metu perėmė dalį ne tik Lietuvos regionų partijos, bet ir kitų politinių jėgų elektoratą. Visgi, anot jos, tai buvo pasiekta partijos vadovui – Remigijui Žemaitaičiui, skleidžiant netiesą.
„Ne tik nuo Lietuvos regionų partijos (perėjo dalis rinkėjų – ELTA). Remigijus Žemaitaitis nuo visų partijų „nusisėmė“ balsų. Gal tik ne nuo laisviečių“, – sekmadienio vakarą žurnalistams teigė Ž. Punskuvienė.
„Vienareikšmiai“, –atsakydama į klausimą, ar ir socialdemokratai galėjo prarasti balsuotojų „Nemuno Aušrai“ teigė ji.
Regionų partijos atstovė tvirtino, kad Žemaitaitis rinkėjams gyrėsi Seime priimtais sprendimais, dėl kurių, anot jos, net nebalsavo.
„Turėjome regionuose susitikimus ir jų metu reikėjo atsakyti žmonėms apie tam tikrus dalykus. Ir turėjome rodyti žmonėms dokumentus, Žemaitaičio balsavimus, nes jis lankydamasis žadėjo, kad balsavo už tam tikrus sprendimus, bet jų svarstymo metu net nebuvo salėje, nedalyvavo balsavime“, – aiškino ji.
„Rezultatus pasižiūrėsime. Bet liūdna, kad žmonės neišdrįso to paties Žemaitaičio paklausti, kokius darbus jis atliko. Nes jis 16 metų jis buvo Seime ir pusę to buvo valdančiojoje daugumoje“, – komentavo ji.
21:40 | Duomenys 21.30 val. duomenimis
Sekmadienio vakarą Lietuvoje skaičiuojant pirmojo Seimo rinkimų turo balsus, pirminiais duomenimis iš 81 rinkimų apylinkės, daugiamandatėje apygardoje lyderiauja socialdemokratai su 25,93 proc. rinkėjų palaikymo.
Antroje vietoje – partija „Nemuno aušra“ su 17,21 proc. balsų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Dabartiniai valdantieji Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – treti, jie kol kas turi 14,75 proc. balsų.
Ketvirtoje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 9,26 proc.
21:31 | Žemaitaitis skaičiuoja balsus
Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikisi, kad jo vadovaujama politinė jėga Seime gaus 10-11 vietų pagal daugiamandatį sąrašą ir 12 žmonių vienmandačių apygardų antruose turuose. Taip pat, anot jo, rezultatai gali būti ir dar geresni, nes prognozuoti didmiesčius yra labiau sudėtinga.
„Žiauriai gerai, man naudinga. (...) Man pavyko išlaikyti tuos žmones, kurie balsavo prezidento rinkimuose. (...) Šiandien galime galvoti apie 10-11 vietų daugiamandatėje ir, kad apie 12 žmonių vienmandatėse apygardose išeis žmonių į antra turą“, – savo rinkiminiame štabe žurnalistams kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Sunku prognozuoti Vilnių, Kauną, Alytų, Šiaulius, jei ten bus geri rezultatai, galime turėti net 15 daugiamandatėje ir 15 vienmandačių antrame ture“, – tikino jis.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
21:30 | Šie rinkimai kitokie: paaiškino, kas suaktyvino Lietuvos žmones
Ekspertų manymu, šis susipriešinimas galėjo mobilizuoti ir nesisteminių, ir joms patekti į valdžią nenorinčius leisti tradicinių partijų rėmėjus.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
21:05 | Regionų partijos vedlys Pinskus: mūsų viltis yra vienmandatininkai
Regionų partijos sąrašo Seimo rinkimuose vedlys Jonas Pinskus nėra užtikrintas, kad partijai pavyks peržengti 5 proc. kartelę šiuose rinkimuose į parlamentą. Politikas sako, kad kortas gerokai gali sumaišyti konkurento Remigijaus Žemaitaičio vedama partija. Tad kol kas visos jo vedamos politinės jėgos viltys nukreiptos į vienmandates apygardas, teigia J. Pinskus.
„Nesu aklas optimistas, esu realistas. (...) Analizuojant parlamento rinkimus, kai dar nebuvo Žemaitaičio, peržengėme 5 proc., o rinkėjų aktyvumas buvo tik 25 proc. Ir tarp 5–6 proc. sutilpo 8 partijos. Ką tai rodo – kad konkurencija tame procente yra didžiulė. Todėl man labai sudėtinga prognozuoti šių rinkimų rezultatus, kokie jie gali būti, juolab, kad dabar atsirado Žemaitaitis, kuris praktiškai centro kairės ar protesto balsus gali susirinkti“, – Eltai sekmadienio vakarą teigė J. Pinskus.
„Galvojame, kad į antrą turą išeis apie 5–6 mūsų vienmandatininkus ir padirbėsime dar antrame ture. (...) Jei ir neperžengsime 5 proc., mūsų viltis yra vienmandatininkai. Jei turėsime 4–5 vienmandatininkus, formuosime frakciją iš jų ir nepriklausomų politikų“, – sakė politikas.
J. Pinskus taip pat sukritikavo esą nevienodą žiniasklaidos priemonių dėmesį į Seimą kandidatuojančioms politinėms jėgoms. Anot jo, tai gali turėti žymią įtaką ir rinkėjų pasirinkimui.
„Reitingai nėra rinkimai, tai pagal juos išskirti kelias partijas nėra teisinga. (...) Mačiau, kad ir viešojoje erdvėje tos pagrindinės 5–6 partijos buvo išsukinėjamos, kitos likusios truputį buvo pastumtos į šoną. Manau, kad rinkėjus ir tas turėjo veikti. Ir manau, kad ateityje tikrai taip neturėtų būti – arba visi, arba nei vieno, o ne 5–6. Tai pastebėjau ir pagrindiniuose portaluose, ir televizijoje, nežinau, kas tai darė, bet tai nėra teisinga“, – sakė politikas.
20:59 | Šimonytė: dėkoju tiems, kurie pasirinko tęstinumą
Konservatorius į Seimo rinkimus vedanti kadenciją baigianti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dėkoja rinkėjams, kurie nusprendė išreikšti savo pilietinę valią ir sekmadienį atėjo prie balsadėžių. Politikė nesiima prognozuoti, kokio rezultato po rinkimų vakaro gali sulaukti šiuo metu valdančiojoje daugumoje dirbanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Konservatoriai švęsti neskuba – Šimonytės sveikata sušlubavo: „Komentuos kiti kolegos“. Daugiau skaitykite čia.
„Didelė padėka tiems žmonėms, kurie nusprendė, kad jie turi spręsti, kad jie turi ateiti į rinkimus – nors kartais žmonės sako, kad balsavimas yra pareiga, aš sakyčiau, kad tai yra teisė“, – sekmadienio vakarą TS-LKD štabe žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Kai ta teisę naudoji (...), tuomet ateina ir tam tikra atsakomybė su tais pasirinkimais. Tai labai dėkoju tiems, kurie padarė sąmoningą apsisprendimą, sąmoningą pasirinkimą, pasirinko tokį Lietuvos vaizdinį, koks labiausiai atitinka jų įsitikinimus. Aišku, nuoširdžiai dėkoju tiems, kurie pasirinko tęstinumą – kurie balsavo už Tėvynės sąjungą, taip pat už mūsų koalicijos partnerius“, – teigė ji.
Klausiama, kokio rezultato tikėtųsi konservatoriams, I. Šimonytė nesileido į prognozes.
„Žinių iš apylinkių jeigu ir turime, tai tos žinios tikrai yra tokios, kad jokio paveikslo iš tų žinių negalime ekstrapoliuoti – bent šiuo momentu. Manau, po kelių valandų gal bus galima tą aiškiau matyti, bet ir tai labiau apie vienmandatininkų rezultatus, negu apie daugiamandatę (apygardą – ELTA)“, – sakė ji.
„Siūlyčiau komentuoti faktus, o ne kažkokius lūkesčius ar kažkokius konkrečius galbūt įsivaizdavimus, kaip galėtų būti“, – kalbėjo I. Šimonytė, pridurdama, kad tikisi „gero rezultato“.
Gabrielius Landsbergis: TS–LKD dalyvavimas koalicijoje būtų sėkmė. Daugiau apie tai skaitykite čia.
20:44 | Karbauskis tvirtina, kad LVŽS sąrašas peržengs 7 proc. kartelę: abejonių nėra
Pasibaigus balsavimui Seimo rinkimuose, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad galutines išvadas bus galima daryti tik po antrojo turo. Tačiau politikas neabejoja, kad jungtinis europarlamentaro Aurelijaus Verygos vedamas „valstiečių“ sąrašas peržengs 7 procentų kartelę.
„Noriu pasveikinti žmonės su tuo, kad rinkimai vyko. Aktyvumas gerokai didesnis nei prieš ketverius metus. Tai tam tikra demokratijos šventė. Akivaizdu, kad pokytis įvyks. Tai yra svarbiausia “, – Eltai sekmadienį teigė R. Karbauskis.
„Kažkokių prognozių nedarėme, dirbome iki paskutinės minutės. Tačiau abejonių nėra. Jeigu taip atsitiktų, (kad sąrašas neperžengtų 7 proc. kartelės – ELTA), tai tokiu atveju aš iš viso nieko nesuprantu politikoje. Akivaizdu, kad tokios problemos neturėtume turėti, tačiau viską nulems antras turas. Po pirmo turo tik galėsime skaičiuoti, kiek kuri partija turi potencialo antrame ture“, – sakė jis.
Džiaugiasi didesniu rinkėjų aktyvumu
R. Karbauskiui antrino ir LVŽS sąrašą vedantis A. Veryga. Pasak jo, kol kas rinkimų rezultatus nuspėti yra sudėtinga, tačiau jungtiniam sąrašui taikomą 7 proc. kartelę partija peržengti turėtų.
„Neturime abejonių, tačiau, kaip sako, neperšokęs griovio nesakyk „op“. Viskas, kas buvo galima, jau yra padaryta. (...) Lūkestis visada būna pats geriausias – visi nori laimėti, gauti kuo daugiau vietų Seime. Kaip bus – pamatysime, – žurnalistams rinkiminiame LVŽS štabe teigė A. Veryga, džiaugdamasis dideliu rinkėjų aktyvumu.
„Šioje spektro pusėje yra daug varžovų, matysime, kaip tie balsai skaidysis, tačiau bet kokiu atveju didesnis rinkėjų aktyvumas mums yra naudingas“, – aiškino jis.
EP mandato A. Veryga atsisakys, jei galės formuoti daugumą
Paklaustas, kokiu atveju LVŽS sąrašą vedantis A. Veryga atsisakytų europarlamentaro mandato, R. Karbauskis tikino, kad tai priklausys nuo partijos rezultato.
„Jeigu jis galės formuoti Vyriausybę ir pretenduoti į premjero poziciją, jis to mandato tikrai atsisakys. Nieko nežadame keisti“, – tikino valstiečių lyderis.
20:37 | Įvardijo, kas balsavo aktyviausiai
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, užsidarius rinkimų apylinkėms, sekmadienį, pagrindinę Seimo rinkimų dieną, balsavo 40,31 procento rinkėjų. Iš anksto valią pareiškė 11,75 proc. rinkėjų.
Aktyviausiai balsavo Vilniuje esančių apygardų rinkėjai – 64,10 proc. balsavo Senamiesčio-Žvėryno, 63,30 proc. valią pareiškė Antakalnio, toks pats skaičius – Verkių, 58,61 proc. – Riešės, 57,91 proc. – Žirmūnų apygardose.
Pasyviausi buvo Nalšios šiaurinės (42,11 proc. aktyvumas), Marių (44,25 proc.), Baltijos (45,27 proc.), Jonavos (46,20 proc.) ir Pajūrio (46,45 proc.) rinkėjai.
Rinkimuose šiemet galėjo dalyvauti beveik 2,4 mln. rinkėjų.
Lietuvoje renkamas 141 parlamentaras – 71 vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje.
Iš viso į Seimą šiemet kandidatavo 1740 politikų, kandidatų sąrašus iškėlė 14 partijų bei viena koalicija.
20:32 | W. Tomaszewskis: Vilniaus-Šalčininkų ir Nemenčinės apygardose tikimės laimėti jau pirmame ture
Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinks bent 5 proc. balsų, tikisi partijos pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis. Politiko vertinimu, LLRA-KŠŠ galėtų jau pirmame rate laimėti Vilniaus-Šalčininkų ir Nemenčinės rinkimų apygardose.
„Tikimės peržengti 5 proc. barjerą ir laimėti vienmandatėse apygardose. Dvejose tikimės laimėti jau pirmame rate, Vilniaus-Šalčininkų ir Nemenčinės apygardose. Dar 4-5 apygardose tikimės patekti į antrą turą ir kovoti dėl pergalės”, – sekmadienį teigė W. Tomaszewskis.
2020 m. jau pirmajame Seimo rinkimų ture Vilniaus-Šalčininkų apygardoje į Seimą buvo išrinkta LLRA-KŠS atstovė Beata Petkevič. Tuo metu, nors Nemenčinės apygardoje partija taip pat pasiekė pergalę, Rita Tamašunienė buvo išrinkta antrajame ture.
20:30 | R. Žemaitaitis mato centro kairės valdančiąją koaliciją: tabu – konservatoriai ir Laisvės partija
Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad būsimąją valdančiąją koaliciją matytų su centro kairės politinėmis jėgomis – socialdemokratais, „valstiečiais“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Tuo metu galimybės bendradarbiauti, jo teigimu, nėra su Laisvės partija ir Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais.
„Man yra tabu su Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, yra partijos pirmininkas, kuris per visus debatus slapstėsi po moterų sijonais ir bijojo išlysti (...). Laisvės partija ideologiškai mums nėra priimtina. Centro kairėje politinėse jėgose matau galimybę, tiek socialdemokratai, tiek valstiečiai, tiek „Vardan Lietuvos“, – LRT televizijai kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Rinkimai baigiasi, atvės visi, vienas kito atsiprašyme jeigu kas nebuvo taip, tiek iš mano, tiek iš kitų pusės. (...) Krašto gynybos klausimas mums labai svarbus, Ukrainos konflikto klausimas“, – pažymėjo jis.
Kalbėdamas apie antisemitizmo skandalą R. Žemaitaitis aiškino nesąs „baubas“, o žmonių balsai už „Nemuno aušrą“ galėtų įtikinti Konstitucinį teismą (KT) „nepriiminėti politinių sprendimų“.
„Dėl antisemitizmo, matyt, iš kvailos skaičiuoklės bandė padaryti, kad aš esu baubas. Toks nesu“, – tvirtino „Nemuno aušros“ lyderis.
„Visuomenė, žmonių balsavimas, jeigu "Nemuno aušra" gaus didelį visuomenės pasitikėjimą, tai bus ženklas ir Konstituciniam Teismui, kad politinių sprendimų nepriiminėti“, – kalbėjo jis.
Balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tuometis parlamentaras R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
20:27 | LSDP štabo vadovas džiaugiasi piliečių aktyvumu Seimo rinkimuose: tai rodo gerą tendenciją
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkimų štabo vadovas Robert Duchnevič džiaugiasi, jog šių metų Seimo rinkimai prie balsadėžių pritraukė daugiau rinkėjų nei prieš ketverius metus. Politiko manymu, tai geras ženklas ir tendencija rinkimų lyderiais laikomiems socialdemokratams.
„Manau, socialdemokratams yra gerai dėl to, kad mūsų rinkėjas ne visada taip, kaip konservatorių rinkėjai, ateina (į rinkimus – ELTA) taip stropiai“, – sekmadienį partijos rinkimų štabe žurnalistams sakė R. Duchnevič.
„Aišku, norisi, kad tos pilietinės visuomenės būtų dar didesnis aktyvumas. Bet ką padarysi – turime, ką turime. Bet turime geriau, nei 2020 metais. (…) Džiugina, kad daugiau nei pusė rinkėjų išreiškė savo valią. Manome, kad tai rodo gerą tendenciją“, – pastebėjo jis.
Aukštesnis aktyvumas fiksuotas didmiesčiuose – čia esančiose apygardose daugiau balsų renka centro-dešinės jėgos. Klausiamas, ar tai yra prastas ženklas LSDP, R. Duchnevič nesutiko.
„Nemanau. Reikia skaičiuoti, kiek bendrai (balsų – ELTA) surinksime. Reikia žiūrėti ne tik į konservatorius, nes mes ir jie esame reitingų lyderiai, bet žiūrėti ir į tai, ką kitos partijos gali surinkti. Galime kalbėti ir apie Remigijaus Žemaitaičio projektą, kuris neaišku, kiek rinks tų balsų. Vėlgi, kai bus paryčiais suskaičiuoti balsai, tada galėsime įvertinti, kokie tie rezultatai yra“, – tikino jis, pastebėdamas, kad LSDP turi pranašumą daugelyje vienmandačių apygardų.
„Vienmandatėse socialdemokratai tikrai turi daug stiprių kandidatų. Kai viską sumesime bendrai į mūsų tą dėžutę, kiek turime sąrašinių balsų ir kiek turime vienmandatėje, tada ir bus aiškus laimėtojas“, – sakė štabo vadovas.
R. Duchnevič neatskleidė, kiek socialdemokratai tikisi iškovoti vienmandačių apygardų jau pirmajame ture.
„Galbūt paliksiu tą intrigą mums visiems pastebėti“, – pridūrė Vilniaus rajono meras.
20:15 | „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai rinkimų dieną užfiksavo 90 pažeidimų
Pagrindinę Seimo rinkimų dieną nepriklausomi rinkimų stebėtojai aplankė daugiau nei 200 apylinkių. Kone kas trečioje iš jų buvo užfiksuota įvairių pažeidimų, praneša „Baltosios pirštinės“.
Suskaičiuota apie 30 atvejų, kai rinkėjai į balsavimo kabinas ėjo ne po vieną, o komisijos ne visais atvejais tokius rinkėjus sudrausmino. Taip pat pastebima, kad daug apylinkių netaisyklingai plombuoja balsadėžes. Apie tai informuoja ne tik stebėtojai, bet ir balsuoti atėję rinkėjai.
Rinkimų dieną tip pat buvo užfiksuotas ir galimas šiurkštaus rinkimų pažeidimo atvejis – Panevėžyje stebėtoja užfiksavo kaip rinkimų komisijos narė pažymėjo biuletenį už rinkėją. Taip pat užfiksuotas atvejis, kai žmona pasiėmė savo ir vyro biuletenius ir balsavo už abu. Pranešama, kad visais atvejais, pastebėję rimtesnius rinkimų pažeidimus, stebėtojai informavo komisijų pirmininkus bei teikė protestus.
„Šiemet sulaukėme nemažai rinkėjų pranešimų, kad atvykus balsuoti prie savo pavardės rado kito asmens parašą. Rinkėjai pateikė protestus rinkimų komisijoms, tačiau vis tiek negalėjo išreikšti savo valios. Tai gali būti tiesiog žmogiška klaida kai rinkėjas pasirašo ne prie savo pavardės. Tokiais atvejais raginame rinkėjus iš karto kreiptis į rinkimų komisijos pirmininką ir bandyti spręsti situaciją vietoje“, – teigė „Baltųjų pirštinių“ vadovas Valdemar Baran.
Organizacija per dieną sulaukė daugiau nei 120 piliečių pranešimų apie galimus pažeidimus, dar kone 50 rinkėjų telefonu pasakojo apie pastebėtas komisijų darbo klaidas, konsultavosi dėl galimų agitacijos pažeidimų. Skaičiuojama, kad beveik 70 proc. pranešimų buvo susiję su politine reklama, didžioji dauguma jų nepasitvirtino. „Baltosios pirštinės“ perdavė VRK vieną rinkėjo pranešimą dėl balsavimo namuose.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.
Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks penktadalio visų vienmandatės apygardos rinkėjų balsų, spalio 27 d. bus rengiamas antrasis Seimo rinkimų turas.
Dar 70 atstovų parlamente piliečiai išrenka pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje. Politinės jėgos gaus mandatus, jeigu surenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Tiesa, koalicijoms ši kartelė siekia 7 proc. – mažiausiai tiek balsų, kad gautų vietų Seime, turės surinkti Taikos koalicija bei jungtinį sąrašą sudarę valstiečiai.
20:09 | Seimo rinkimuose balsavo 52,06 proc. rinkėjų , aktyviau nei 2020 metais
Seimo rinkimuose valią pareiškė 52,06 proc. rinkėjų, rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Tai daugiau nei prieš ketverius metus renkant parlamentą, tuomet rinkimuose dalyvavo 47,80 proc. rinkėjų.
Vis dėlto per prezidento rinkimus šiemet balsuota aktyviau, tuomet prie balsadėžių atėjo 59,95 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų.
VRK duomenimis, užsidarius rinkimų apylinkėms, sekmadienį, pagrindinę Seimo rinkimų dieną, balsavo 40,31 procento rinkėjų. Iš anksto valią pareiškė 11,75 proc. rinkėjų.
Rinkimuose šiemet galėjo dalyvauti beveik 2,4 mln. rinkėjų.
Lietuvoje renkamas 141 parlamentaras – 71 vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje.
Iš viso į Seimą šiemet kandidatavo 1740 politikų, kandidatų sąrašus iškėlė 14 partijų bei viena koalicija.
20:00 | Rinkimų apylinkės užsidarė: kas ves Seimą ateinančius 4 metus – karščiausias naujienas sekite su tv3.lt
Rinkimų apylinkės 20:00 val. užvėrė duris. Iš karto pradedami skaičiuoti rinkimų rezultatai. Juos kviečiame sekti kartu su tv3.lt!
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) didžiąją dalį rezultatų tikisi žinoti jau 2 – 3 val. nakties.
Tautos atstovų mandatų rinkimuose siekia 14 partijų ir viena koalicija. Tai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Nacionalinis susivienijimas, Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos liaudies partija, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno Aušra“. Pretendentų į Seimą sąraše yra ir Taikos koalicija, kurią sudaro Darbo partijos, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijų atstovai.
VRK duomenimis, dauguma kandidatų į Seimą yra vyrai – jie sudaro 62,6 proc. Moterų šiuose rinkimuose dalyvauja 37,4 proc. Kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną siekia 49 metus ir 4 mėnesius.
ELTA primena, kad prieš ketverius metus vykę Seimo rinkimai sėkmingiausi buvo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Tąkart jie iškovojo 50 mandatų. Toliau rikiavosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (32 mandatai), socialdemokratai (13), Liberalų sąjūdis (13), Laisvės partija (11), Darbo partija (10), Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai (po 3), Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“ (po 1).
Į naują Seimą taip pat pateko 4 save išsikėlę kandidatai.
19:18 | Lina Petronienė: rinkimų rezultatus tikimasi žinoti jau 2 – 3 val. nakties
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) aiškesnius Seimo rinkimų rezultatus tikisi žinoti 2 – 3 val. nakties, sako VRK pirmininkė Lina Petronienė.
„Mes tikimės, kad 2 – 3 valandą nakties jau žinosime daugumą (rezultatų – ELTA). Gali būti viena kita didesnė rinkimų apylinkė likusi, bet jau pagrindą turėtume žinoti“, – Eltai teigė VRK pirmininkė Lina Petronienė, pažymėdama, kad iš pradžių bus imtasi skaičiuoti vienmandačių apygardų rezultatus, o paskui daugiamandačių.
„Iš pradžių skaičiuosime vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, o vėliau daugiamandatės“, – kalbėjo VRK pirmininkė.
Anot jos, balsų skaičiavimas gali užtrukti ne tik didesnėse, bet ir tose rinkimų apygardose, kuriose buvo daug iš anksto balsavusių asmenų.
„Yra didelių apylinkių, kuriose iš anksto balsavo daug rinkėjų. Dėl to skaičiavimas gali šiek tiek užtrukti. Reikia suskaičiuoti, patikrinti kiekvieną rinkėją, ar jis nebalsavo rinkimų dieną“, – pažymi VRK pirmininkė.
„Ilgesnė procedūra, bet mes tikrai džiaugiamės, kad rinkėjai naudojasi šia teise ir šia galimybe balsuoti iš anksto, nes sekmadienį galima balsuoti tiktai savo apygardos teritorijoj“, – pridūrė ji.
19:11 | VRK: iki 19 val. Seimo rinkimuose balsavo 50,36 proc. rinkėjų
Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 19 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 50,36 proc. rinkėjų.
Pagrindinę rinkimų dieną iki 19 val. prie balsadėžių jau atėjo 38,61 proc. rinkėjų.
Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes renkasi Verkių, Garliavos ir Riešės apygardų rinkėjai. Jose atitinkamai jau balsavo 48,92 proc., 47,60 proc. ir 46 proc. rinkėjų.
Mažiausiai aktyvūs iki 18 val. išlieka Nalšios šiaurinės, Sėlos vakarinės ir Sėlos rytinės apygardų rinkėjai. Čia atitinkamai savo balsą atidavė 26,80 proc., 31,42 proc. ir 32,51 proc. rinkėjų.
Tuo metu išankstinio balsavimo metu jau balsavo 11,75 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių gyventojų skaičiaus.
2020 metais rinkdami Seimą iki 19 val. savo balsą atidavė 33,84 proc. rinkėjų, o bendras jų aktyvumas siekė 45,48 proc.
Tąkart vykusiuose rinkimuose savo valią pareiškė 47,16 proc. rinkėjų.
19:01 | Tiksi paskutinės rinkimų minutės: jei dar nebalsavote – paskubėkite
Sekmadienį vykstant Seimo rinkimams primename, kad balsuoti galima iki 20 val., tad, jeigu dar nebalsavote – kviečiame tai padaryti.
Primename, kad antraip nei per prezidento ar Europos Parlamento rinkimus, Seimo rinkimų sekmadienį balsuoti galima tik savo rinkimų apygardos apylinkėse. Tai reiškia, kad balsuoti galima arba savo apylinkėje, arba bet kurioje kitoje savo rinkimų apygardos teritorijoje esančioje rinkimų apylinkėje
18:15 | VRK: iki 18 val. Seimo rinkimuose balsavo 47,53 proc. rinkėjų
Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 18 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 47,53 proc. rinkėjų.
Pagrindinę rinkimų dieną iki 18 val. prie balsadėžių jau atėjo 35,78 proc. rinkėjų.
Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes renkasi Verkių, Garliavos ir Šilainių apygardų rinkėjai. Jose atitinkamai jau balsavo 44 proc., 43,79 proc. ir 42,13 proc. rinkėjų.
Mažiausiai aktyvūs iki 18 val. išlieka Nalšios šiaurinės, Nalšios pietinės ir Sėlos rytinės apygardų rinkėjai. Čia atitinkamai savo balsą atidavė 25,11 proc., 30,32 proc. ir 30,38proc. rinkėjų.
Tuo metu išankstinio balsavimo metu jau balsavo 11,75 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių gyventojų skaičiaus.
2020 metais rinkdami Seimą iki 18 val. savo balsą atidavė 31,36 proc. rinkėjų, o bendras jų aktyvumas siekė 43 proc.
Tąkart vykusiuose rinkimuose savo valią pareiškė 47,16 proc. rinkėjų.
17:45 | Renatas Požėla: ypatingų incidentų per rinkimus neužfiksuota, gyventojai yra labiau pilietiški
Vykstant rinkimams į Seimą policija gauna įvairių pranešimų ir juos tikrina, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad ypatingų incidentų, renkant 14-ąjį Seimą po Nepriklausomybės atkūrimo, nebuvo užfiksuota.
Policijos vadovas teigia pastebintis, kad daugėja pilietiškų žmonių, jie domisi galimais pažeidimais.
„Pranešimų gaunam, nieko čia naujo, bet kažkokių labai rimtų įvykių nėra, dominuoja trukdytojai, kurie įkaušę ateina ir trukdo, šūkauja. Gaunam pranešimų dėl galimo neteisėto pavežėjimo, agitacijos. Į įvykius reaguoti spėjam, policijos daug“, – sekmadienio vakarą Eltai sakė R. Požėla.
ELTA primena, kad Rokiškyje rinkimų komisijos narei buvo nustatytas beveik 3 promilių girtumas, moteris buvo nušalinta nuo darbo. Širvintų rajone neblaivus vyras rinkimų apylinkėje išsitraukė žaislinį ginklą ir antrankius. Šiaulių rajone neblaivus vyras atėjo į rinkimų apylinkę, trukdė jos darbui, buvo iškviesta policija. Pažeidėjui buvo surašytas protokolas.
„Kažkokių ypatingų dalykų nematom, kad būtų labai geriau ar labai blogiau, yra pranešimų, reaguojam, tikrinam. Žmonės pakankamai pilietiški, daug tokių situacijų, kai žmonės skambina ir klausia tiksliai nežinodami įstatymų reikalavimų, dėl agitacijos. Žmonės, pastabūs, pilietiški. Kai paaiškini, sako: „ačiū, supratau“. Gal tokių daugiau, pastabių žmonių daugiau, kurie reaguoja į galimus pažeidimus“, – sakė policijos vadovas, Eltos paklaustas, ar skiriasi pastarieji rinkimai nuo prieš tai buvusių.
Policijos generalinis komisaras sakė rinkimų dieną pravažiavęs apie 200 kilometrų, lankėsi pačiose rinkimų apylinkėse Vilniuje, Vilniaus ir Širvintų rajonuose.
„Mes tikrinam informaciją, jeigu yra klausimų, su rinkimų komisijos pirmininku konsultuojamės. Porą šimtų kilometrų nuvažiavau, į vidų (apylinkių – ELTA) buvau užėjęs, Vilniaus mieste tikrai buvo didelės eilės, tikrai daug žmonių, kai kur eilės žemyn laiptais driekėsi, o rajone už Vilniaus – kukliai žmonių palyginti su sostine. Vizualiai viskas ramu. Dar pajuokavom, kad policijai darbo nedaug buvo“, – Eltai sakė policijos generalinis komisaras.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis Eltą informavo, kad nuo sekmadienio ryto iki sekmadienio vakaro buvo gauta iki 20 įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus per rinkimus. Daugiausia pranešimų sulaukta dėl neleistinos agitacijos.
17:35 | Aktyviausiai Seimo rinkimuose balsuoja Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Utenos gyventojai
Iki šalies parlamento rinkimų balsavimo pabaigos likus mažiau nei 3 valandoms, aktyviausiai juose balsuoja Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Utenos gyventojai, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
VRK 17 val. duomenimis, daugiausia savo pilietinę valią pareiškusių rinkėjų fiksuota trijose Vilniaus rinkimų apygardose – Antakalnio (51,6 proc.), Verkių (50,35 proc.) ir Senamiesčio–Žvėryno (50,97 proc.). Didelė dalis rinkėjų prie balsadėžių rinkose ir Kauno Centro–Žaliakalnio apygardoje (48,76 proc.), Šiaulių Aušros apygardoje (48,16 proc.) ir Utenos apygardoje (47,31 proc.).
Tuo metu pasyviausi šiuose rinkimuose išlieka Visagino, dviejų Klaipėdos ir trijų sostinės apygardų gyventojai.
Kaip rodo VRK duomenys, mažiausiai rinkėjų – 37,8 – sekmadienį iki šiol sulaukė Visagino Nalšios šiaurinė apygarda.
Taip pat vangiai balsuojama Klaipėdos Marių ir Baltijos apygardose. Atitinkamai jose sulaukta 38,55 proc. ir 39,2 proc. rinkėjų.
Ne taip aktyviai kaip kitose sostinės apygardose, vilniečiai renkasi balsuoti Naujininkų–Rasų (38,13 proc.), Vilniaus pietinėje (38,18 proc.) ir Naujosios Vilnios (39,79 proc.) apygardose.
VRK duomenimis, iki 17 val. Seimo rinkimuose iš viso jau balsavo 44,44 proc. šalies rinkėjų.
17:31 | VRK pirmininkė: jeigu rinkėjai išlaikys balsavimo tempą, aktyvumas gali siekti daugiau nei 51 proc.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė prognozuoja – jeigu iki 20 valandos vakaro piliečiai ir toliau ateis prie balsadėžių aktyviau nei prieš ketverius metus vykusiame balsavime, šių Seimo rinkimų aktyvumas gali pasiekti ir 51 proc.
„Jeigu rinkėjai per likusias valandas balsuos taip, kaip balsavo Seimo rinkimuose prieš ketverius metus, aktyvumas bus apie 51 proc. Kol kas ta tendencija, kad nuo pietų aktyvumu lenkiame 2020 m. Seimo rinkimus, išlieka. Galbūt, jeigu nesumažės tendencija, tai turėsime gal netgi daugiau nei 51 proc. aktyvumą“, – Eltai sekmadienio popietę sakė L. Petronienė.
Anot VRK pirmininkės, trijose vienmandatėse apygardose rinkėjų aktyvumas jau perkopė 50 proc.
„Jau turime tris rinkimų apygardas, kuriose balsavo daugiau kaip pusė rinkėjų. Jos visos yra Vilniuje – Antakalnio apygardoje balsavo 51,6 proc. rinkėjų, Senamiesčio-Žvėryno – beveik 51 proc. rinkėjų (...) ir Verkių – 50,35 proc.“, – duomenimis pasidalijo ji.
„Pati neaktyviausia kol kas Nalšios Šiaurinė apygarda“, – pridūrė L. Petronienė, nurodydama, kad pastarojoje apygardoje kol kas savo pilietinę valią išreiškė mažiau kaip 38 proc.
Lyginant su šiais metais vykusiais rinkimais, sulaukiama daugiau pranešimų apie pažeidimus
L. Petronienė taip pat nurodė, kad, kaip ir įprasta, Seimo rinkimų dieną VRK sulaukia daugiau pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus. Anot jos, džiugina tendencija, kad rinkėjai aktyviai informuoja apie matomus nusižengimus.
„Ši rinkimų kampanija tikrai aktyvesnė, yra daugiau dalyvių, daugiau kandidatų. Tad natūralu, kad ir pranešimų apie pažeidimus yra daugiau, nes daugiau politinės reklamos“, – aiškino L. Petronienė.
„Lyginant su ankstesniais Seimo rinkimais – panašiai (gaunama skundų – ELTA). Lyginant su pavasario rinkimais – daugiau“, – primindama vykusius prezidento rinkimus sakė VRK vadovė.
Anot jos, daugiausiai pranešimų yra susiję su išorinės politinės reklamos aspektais – ar ji yra pakabinta toliau nei 50 metrų atstumu nuo rinkimų apylinkių. L. Petronienės teigimu, Klaipėdos rajone ir Alytuje tokias reklamas, iškeltas arčiau, nei numato įstatymas, teko pašalinti.
17:15 | Aplankę per pusantro šimto apylinkių „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai fiksavo daugiau kaip 60 pažeidimų
Iki 17 val. „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai apsilankė daugiau kaip 150 balsavimo apylinkių, trečdalyje jų fiksuoti galimi pažeidimai – pagrindinis pažeidimas ir toliau lieka neteisingai užplombuotos balsadėžės, balsuojama po kelis kabinoje, nenaudojami asmens duomenų apsaugos lakštai, rašoma „Baltųjų pirštinių“ pranešime spaudai.
„Sulaukėme 5 rinkėjų pranešimų, kad atvykus balsuoti prie savo pavardės rado kito asmens parašą. Rinkėjai pateikė protestus rinkimų komisijoms, tačiau vis tiek negalėjo išreikšti savo valios. Tai gali būti tiesiog žmogiška klaida kai rinkėjas pasirašo ne prie savo pavardės. Tokiais atvejais raginame rinkėjus iš karto kreiptis į rinkimų komisijos pirmininką ir bandyti spręsti situaciją vietoje“, – pasakoja „Baltųjų pirštinių“ vadovas Valdemar Baran.
„Baltosios pirštinės“ šiandien jau sulaukė daugiau kaip 100 pranešimų apie galimus pažeidimus iš piliečių - absoliuti dauguma jų yra apie neleistiną politinę agitaciją. Rinkėjai pastebi neleistinus įrašus socialiniuose tinkluose, agitacinius plakatus šalia rinkimų apylinkių, jais pažymėtus autobusiukus. Didelė dalis šių pranešimų nepasitvirtina – rinkėjai nėra susipažinę su visomis išimtimis, kurios yra taikomos rinkimų agitacijai rinkimų dieną.
Organizacija primena, kad agitacijos draudimas įsigaliojo nuo vidurnakčio rinkimų dieną, o visa agitacija paskelbta socialiniuose tinkluose iki agitacijos draudimo laikotarpio gali likti. Socialiniuose tinkluose negalima skelbti naujos agitacijos, taip pat negali likti aktyvios mokamos reklamos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad reklama dideliuose lauko stenduose gali likti ir rinkimų dieną.
17:11 | VRK: iki 17 val. Seimo rinkimuose balsavo 44,44 proc.
Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 17 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 44,44 proc. rinkėjų.
Pagrindinę rinkimų dieną iki 17 val. prie balsadėžių jau atėjo 32,69 proc. rinkėjų.
Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes renkasi Garliavos, Verkių ir Šilainių apygardų rinkėjai. Jose atitinkamai jau balsavo 39,04 proc., 39,13 proc. ir 38,02 procento rinkėjų.
Mažiausiai aktyvūs iki 17 val. išlieka Nalšios pietinės, Sėlos vakarinės ir Nalšios pietinės apygardų rinkėjai. Čia atitinkamai savo balsą atidavė 23,37 proc., 27,7 proc. ir 28,1 procento rinkėjų.
Tuo metu išankstinio balsavimo metu jau balsavo 11,75 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių gyventojų skaičiaus.
2020 metais rinkdami Seimą iki 17 val. savo balsą atidavė 28,89 proc. rinkėjų, o bendras jų aktyvumas siekė 40,53 proc.
Tąkart vykusiuose rinkimuose savo valią pareiškė 47,16 proc. rinkėjų.
16:39 | Sociologė įvertino Seimo rinkimų aktyvumą: stebuklų nebus
Sekmadienį vykstantys Seimo rinkimai savo aktyvumu neišsiskiria niekuo nuo anksčiau vykusių parlamento rinkimų, sako „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Pasak jos, nepaisant gana aktyviai vykusių diskusijų rinkiminės kampanijos metu, savo valią veikiausiai pareikš apie 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
„Stebuklų nebus“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
„Apie pusę rinkimų teisę turinčių piliečių turėtų ateiti. Paskutiniai mūsų tyrimai rodė, kad aktyvumas bus apie 49 proc.“, – pridūrė ji.
R. Ališauskienė pažymėjo, kad tokie aktyvumo rezultatai rodo, jog Lietuvos gyventojams vis dar įdomesni prezidento rinkimai. Pavyzdžiui, gegužę į prezidento rinkimus patraukė beveik 60 proc. šalies gyventojų. Savo ruožtu sekmadienį, svarstė R. Ališauskienė, rinkimų aktyvumas gali būti tik keliais procentiniais punktais didesnis nei buvo pandeminiais 2020 metais. Tąkart vykusiuose Seimo rinkimuose savo valią pareiškė 47,16 proc. rinkėjų.
Jos teigimu, įtakos žmonių motyvacijai ateiti prie balsadėžių neturėjo ir šiek tiek didesnis viešas dėmesys Seimo rinkimams.
„Buvo daug debatų, diskusijų. Partijos, panašu, aktyviau atliko vadinamąją agitaciją nuo durų iki durų. Anksčiau to buvo mažiau nei, pavyzdžiui, paskutinį mėnesį“, – sakė sociologė.
„Dabartinis aktyvumas yra tipiškas ir anksčiau vykusiems Seimo rinkimams. O kieno rinkėjai atėjo aktyviau – pamatysime, kai suskaičiuos“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 16 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 41,22 proc. rinkėjų. Pagrindinę rinkimų dieną iki 16 val. prie balsadėžių jau atėjo 29,47 proc. rinkėjų. Tuo metu išankstinio balsavimo metu jau balsavo 11,75 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių gyventojų skaičiaus.
16:12 | VRK: rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimuose perkopė 40 proc.
Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 16 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 41,22 proc. rinkėjų.
Pagrindinę rinkimų dieną iki 16 val. prie balsadėžių jau atėjo 29,47 proc. rinkėjų.
Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes renkasi Garliavos, Verkių ir Aušros apygardų rinkėjai. Jose atitinkamai jau balsavo 34,6 proc., 34,53 proc. ir 34,58 procento rinkėjų.
Mažiausiai aktyvūs iki 16 val. išlieka Sūduvos šiaurinės, Sėlos vakarinės ir Nalšios pietinės apygardų rinkėjai. Čia atitinkamai savo balsą atidavė 25,12 proc., 25,39 proc. ir 25,53 procento rinkėjų.
Tuo metu išankstinio balsavimo metu jau balsavo 11,75 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių gyventojų skaičiaus.
2020 metais rinkdami Seimą iki 16 val. savo balsą atidavė 26,21 proc. rinkėjų, o bendras jų aktyvumas siekė 37,85 proc.
Tąkart vykusiuose rinkimuose savo valią pareiškė 47,16 proc. rinkėjų.
15:33 | Į pažeidimą, kuomet komisijos narė pati užpildė biulietenį, sureagavo VRK
Į rinkimų pažeidimą, kuomet vienas iš Panevėžio komisijos narių užpildė biuletenį vietoj rinkėjo, sekmadienį sureagavo ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Pasak jos, šiuo konkrečiu atveju komisijos narys bandė išduoti balsavimo biuletenį ketindamas nurodyti, kaip balsuoti.
Kaip Eltai nurodė VRK, Statybininkų apylinkės komisija ją informavo, kad pats biuletenis nebuvo pažymėtas. Jos teigimu, komisijos narys bandė instruktuoti rinkėją, kaip teisingai užpildyti biuletenį.
Šios apylinkės komisijos nariui pateiktas įspėjimas.
ELTA primena, kad sekmadienį organizacija „Baltosios pirštinės“ pranešė, jog vienoje Panevėžio rinkimų apylinkių balsavimo metu užfiksuotas pažeidimas – komisijos narė užpildė biuletenį vietoj rinkėjo.
Pasak organizacijos vadovo Valdemar Baran, pažeidimą pirmoji pastebėto rinkimų stebėtoja savanorė.
Dėl incidento „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai pateikė protestą rinkimų komisijai.
14:28 | Seimo rinkimų aktyvumas viršija 2020-ųjų
Įpusėjus Seimo rinkimų dienai sekmadienį, jų aktyvumas viršija balsuojančiųjų skaičių renkant parlamentą 2020 metais, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Anot VRK, kartu su balsavusiaisiais iš anksto (11,75 proc.) bendras aktyvumas iki 14 val. šiemet siekia 34,15 procento.
2020 metais bendras aktyvumas siekė 31,88 procento.
Prieš ketverius per išankstinį balsavimą savo valią pareiškė 11,64 proc. rinkėjų. Tuomet dėl COVID-19 pandemijos išankstinio balsavimo laikas buvo pailgintas.
2016-aisiais iki 14 val. balsavo 22,12 proc. rinkėjų, o iš anksto – 6,65 proc., tačiau tuomet išankstinis balsavimas savivaldybėse truko trumpiau.
Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 ir baigsis 20 valandą. Rinkimuose šiemet gali dalyvauti beveik 2,4 mln. rinkėjų.
Lietuvoje renkamas 141 parlamentaras – 71 vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje.
Iš viso į Seimo rinkimus kandidatuoja 1740 politikų.
14:01 | VRK pirmininkė: rinkimų aktyvumas 1,4 proc. lenkia ankstesnius parlamento rinkimus
Parlamento rinkimų aktyvumas 1,4 procento didesnis nei prieš ketverius metus, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė.
„Antrą valandą rinkėjai yra šiek tiek aktyvesni, negu buvo prieš ketverius metus. Šiuo metu aktyvumas yra didesnis 1,4 proc., jeigu palygintume su Seimo rinkimais“, – LRT radijui sakė VRK pirmininkė.
Nepaisant to, pasak jos, šių rinkimų aktyvumas 4 proc. atsilieka nuo pavasarį vykusių prezidento rinkimų.
L. Petronienė taip pat pažymėjo, kad pagrindinę Seimo rinkimų dieną aktyviausiai balsuojama Aukštaitijoje.
„Aktyviausiai balsuoja turbūt Aukštaitijoje, nes Sielos vakarinėje rinkimų apygardoje balsavo virš 35 procentų, rinkėjų, Utenos apygardoje beveik 35 proc. o toliau eina dvi Žemaitijos apygardos – Žiemgalos rytinė (34 proc.), Kelmės, Šilalės apygarda“, – nurodė ji.
13:39 | Įpusėjus rinkimų dienai „Baltosios pirštinės“ fiksavo beveik 30 pažeidimų
Iki pietų rinkimų dieną nepriklausomos rinkimų stebėjimo organizacijos stebėtojai fiksavo apie 30 galimų pažeidimų rinkimų apylinkėse, pranešime spaudai praneša „Baltosios pirštinės“.
Pagrindiniu pažeidimu išlieka netvarkingai užplombuotos balsadėžės bei balsavimas kabinose ne po vieną. Apylinkėse apsilankę stebėtojai tokius atvejus fiksavo, atkreipė rinkimų komisijų dėmesį į galimus pažeidimus. Dauguma atvejų komisijos reagavo greitai, pažeidimus ištaisė. Tačiau pasitaikė ir atvejų, kai į stebėtojų pastabas nebuvo atsižvelgta, komisijos savo darbo klaidų nesiėmė taisyti.
„Fiksuotas vienas atvejis, kai rinkimų komisijos narė biuletenį pažymėjo už rinkėją - tai šiurkštus pažeidimas, komisijų nariams draudžiama patarinėti rinkėjams už ką balsuoti, atlikti bet kokius su balsavimu susijusius veiksmus už rinkėją. Pastebėtas atvejis buvo ištaisytas – rinkėjui išduotas naujas nepažymėtas biuletenis, kuriame jis slaptai galėjo išreikšti savo valią, o sugadintas biuletenis pažymėtas atitinkamai ir į balsadėžę nepateko. Dėl situacijos mūsų stebėtojai pateikė protestą rinkimų komisijai. Visgi toks atvejis gali būti ne vienintelis, todėl dar kartą raginame rinkėjus atkreipti dėmesį į rinkimų komisijų darbą, o pastebėjus neleistiną veiklą nedelsiant informuoti „Baltąsias pirštines“ mūsų puslapyje, telefonu, el. paštu ar socialinių tinklų žinute“, – įsibėgėjančią rinkimų dieną komentavo organizacijos vadovas Valdemar Baran.
„Baltosios pirštinės“ šiandien jau sulaukė daugiau kaip 40 piliečių pranešimų apie galimus pažeidimus – absoliuti dauguma jų yra apie neleistiną politinę agitaciją. Rinkėjai pastebi neleistinus įrašus socialiniuose tinkluose, agitacinius plakatus šalia rinkimų apylinkių, jais pažymėtus autobusiukus. Organizacija primena, kad agitacijos draudimas įsigaliojo nuo vidurnakčio rinkimų dieną, o visa agitacija paskelbta socialiniuose tinkluose iki agitacijos draudimo laikotarpio gali likti. Socialiniuose tinkluose negalima skelbti naujos agitacijos, taip pat negali likti aktyvios mokamos reklamos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad reklama dideliuose lauko stenduose gali likti ir rinkimų dieną.
„Baltosios pirštinės“ atkreipia rinkėjų dėmesį į dažniausiai pasitaikančius galimus pažeidimus rinkimų dieną – besitęsiančią agitaciją viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose, nenaudojamus duomenų apsaugai skirtus lakštus rinkėjui pasirašant sąrašuose, neteisingai užplombuotas balsadėžes. Organizacija primena, kad jei balsadėžė nėra užplombuota specialia plastikine VRK išduota plomba, popierinė plomba turi būti užklijuota ant balsadėžės atidarymo, o ant jos apylinkės antspaudai sudėti taip, kad dalis antspaudo būtų ant popieriaus, dalis ant pačios balsadėžės (t.y. kad nebūtų galima nuklijuoti plombos ir jos užklijuoti atgal nepažeidus antspaudų vientisumo). Apie pastebėtus galimus pažeidimus, neleistiną agitaciją ar komisijų darbo klaidas „Baltosios pirštinės“ ragina pranešti puslapyje https://www.baltosiospirstines.lt/pranesti.
13:09 | VRK: bendras aktyvumas Seimo rinkimuose pasiekė 30 proc.
Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 13 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 30,06 proc. rinkėjų.
Pagrindinę rinkimų dieną iki 13 val. prie balsadėžių jau atėjo 18,32 proc. rinkėjų.
Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes renkasi Aušros, Šiaulių krašto ir Verkių apygardų rinkėjai. Jose atitinkamai jau balsavo 22,47 proc., 21,65 proc. ir 21,09 procento rinkėjų.
Mažiausiai aktyvūs iki 13 val. išlieka Nalšios pietinės, Sūduvos šiaurinės ir Sūduvos pietinės apygardų rinkėjai. Čia atitinkamai savo balsą atidavė 14,42 proc., 15,46 proc. ir 15,76 procento rinkėjų.
Tuo metu išankstinio balsavimo metu jau balsavo 11,75 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių gyventojų skaičiaus.
2020 metais rinkdami Seimą iki 13 val. savo balsą atidavė 16,92 proc. rinkėjų, o bendras jų aktyvumas siekė 28,56 proc.
Tąkart vykusiuose rinkimuose savo valią pareiškė 47,16 proc. rinkėjų.
12:11 | Iki 12 val. Seimo rinkimuose balsavo 25,58 proc. rinkėjų
Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 12 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 25,58 proc. rinkėjų.
Pagrindinę rinkimų dieną iki 12 val. prie balsadėžių jau atėjo 13,84 proc. rinkėjų.
Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes renkasi Aušros, Šiaulių krašto ir Panevėžio vakarinės rinkimų apygardų rinkėjai. Jose atitinkamai jau balsavo 16,82 proc., 16,54 proc. ir 16,26 procento rinkėjų.
Mažiausiai aktyvūs iki 12 val. išlieka Senamiesčio–Žvėryno, Sūduvos šiaurinės ir Naujininkų–Rasų apygardų rinkėjai. Pirmose dviejose apygardose balsavo po 11,74 proc., o Naujininkų–Rasų – 11,23 procento rinkėjų.
Tuo metu tris dienas trukusio išankstinio balsavimo metu ar namuose jau balsavo 273 481 rinkėjų arba 11,75 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių gyventojų skaičiaus.
2020 metais rinkdami Seimą iki 12 val. savo balsą atidavė 13,33 proc. rinkėjų, o bendras jų aktyvumas siekė 24,97 proc.
Tąkart vykusiuose rinkimuose savo valią pareiškė 47,16 proc. rinkėjų.
11:21 | VRK: iki 11 val. Seimo rinkimuose balsavo 20,75 proc. rinkėjų
Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 11 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 20,75 proc. rinkėjų.
Pagrindinę rinkimų dieną iki 11 val. prie balsadėžių jau atėjo 9,01 proc. rinkėjų.
Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes renkasi Šiaulių krašto, Žemaitijos šiaurinės, ir Panevėžio pietinės rinkimų apygardų rinkėjai. Joje atitinkamai jau balsavo 11,41 proc., 11,1 proc. ir 10,9 procento šios apygardos rinkėjų.
Mažiausiai aktyvūs iki 11 val. išlieka Senamiesčio–Žvėryno apygardos rinkėjai. Čia savo balsą atidavė 6,99 proc. rinkėjų.
Tuo metu tris dienas trukusio išankstinio balsavimo metu ar namuose jau balsavo 273 481 rinkėjų arba 11,75 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių gyventojų skaičiaus.
2020 metais rinkdami Seimą iki 11 val. savo balsą atidavė 9,51 proc. rinkėjų, o bendras jų aktyvumas siekė 21,15 proc.
Tąkart vykusiuose rinkimuose savo valią pareiškė 47,16 proc. rinkėjų.
10:46 | „Baltosios pirštinės“: pirmosiomis rinkimų valandomis gauta iki 10 pranešimų apie galimus pažeidimus, fiksuojamos komisijų darbo klaidos
Sekmadienį vykstančiuose šalies parlamento rinkimuose pirmosiomis rinkimų valandomis „Baltosios pirštinės“ sulaukė apie 10 pranešimų apie galimus pažeidimus.
Kaip Eltai teigė organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovas, daugiausia jų susiję su politine reklama.
„Iš piliečių kol kas daugiausia pranešimų gauname apie politinę reklamą. Kol kas tokio patvirtinto atvejo neturime, bet tikrai skatiname žmones apie tai pranešti“, – sakė organizacijos atstovas.
Tuo metu rinkimų apylinkėse dirbantys organizacijos stebėtojai nuo pat jų atidarymo fiksuoja ir komisijų darbo klaidas.
„Tai netinkamai išplanuotos balsadėžės, kas kartojasi metai iš metų. Komisijos vis dar neišmoksta jų panaudoti tinkamai. Buvo keli atvejai, kai be priežasties buvo leidžiama eiti balsuoti ne po vieną į kabinas. Taip pat pastebime, kad vis dar išlieka tokia klaida, kad komisijos yra nelinkusios naudoti asmens duomenų apsaugos lakštų, tai yra kai žmogus pasirašo rinkėjo sąraše, kad jis negalėtų matyti kitų asmenų pavardžių“, – pažymėjo „Baltųjų pirštinių“ atstovas.
Vis tik, pasak jo, komisijos atkreipia dėmesį į stebėtojų pastabas, kad šios klaidos nesikartotų.
Tiesa, pasak Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, rinkimai į Seimą vyksta ramiai, kol kas rimtų pažeidimų nefiksuota.
„Sekmadienio rytą buvo gauti keli pranešimai apie galimus pažeidimus – rinkimų agitaciją ir kitką“, – Eltai sakė R. Matonis.
Pasak jo, nuo spalio 7 dienos 6 valandos ryto iki spalio 13 dienos, sekmadienio, 7 valandos 7 ryto, policija gavo 39 pranešimus apie įvairius galimus pažeidimus – neleistiną agitaciją, stovinčius įtartinus automobilius.
Per šį laikotarpį buvo pradėtos trys administracinės teisenos.
Taip pat pradėti du ikiteisminiai tyrimai – vienai kandidatei į Seimą pareikšti įtarimai dėl riaušių organizavimo, šį ikiteisminį tyrimą atlieka Šiaulių apskrities policija, kitas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl Rietavo turguje sumušto politiko, šį ikiteisminį tyrimą atlieka Klaipėdos apskrities policija.
Sekmadienį dirbs sustiprintos policijos pajėgos (viešai ir neuniformuoti), pareigūnai nuolat stebės situaciją, asmenų elgesį viešojoje erdvėje, vertins galimas grėsmes ir operatyviai reaguos, kai tik tam iškils poreikis.
Policija ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prašo pilietiškų žmonių, pastebėjusių galimus pažeidimus rinkimų dienomis, nedelsiant pranešti pareigūnams telefonu 112 arba VRK el. paštu [email protected]
10:13 | VRK: iki 10 val. Seimo rinkimuose balsavo 16,36 proc. rinkėjų
Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 10 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 16,36 proc. rinkėjų.
Pagrindinę rinkimų dieną iki 10 val. prie balsadėžių jau atėjo 4,61 proc. rinkėjų.
Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes renkasi Žemaitijos šiaurinės, Panevėžio vakarinės ir Verkių rinkimų apygardų rinkėjai. Joje atitinkamai jau balsavo 6,20 proc., 5,68 proc. ir 5,54 procento šios apygardos rinkėjų.
Mažiausiai aktyvūs iki 10 val. išlieka Senamiesčio–Žvėryno apygardos rinkėjai. Čia savo balsą atidavė 3,4 proc. rinkėjų.
Tuo metu tris dienas trukusio išankstinio balsavimo metu ar namuose jau balsavo 273 481 rinkėjų arba 11,75 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių gyventojų skaičiaus.
2020 metais rinkdami Seimą iki 10 val. savo balsą atidavė 5,91 proc. rinkėjų, o bendras jų aktyvumas siekė 17,55 proc.
Tąkart vykusiuose rinkimuose savo valią pareiškė 47,16 proc. rinkėjų
09:39 | Rokiškyje nušalinta neblaivi komisijos narė, jai nustatytas 2,94 promilių girtumas
Rokiškyje rinkimų komisijos narei nustatytas sunkus girtumas, ji nušalinta nuo pareigų.
Taikos gatvėje 17, Sėlos rytinės apygardos Nr. 50 Mikrorajono rinkimų apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė panešė, kad galimai neblaivi rinkiminės apylinkės komisijos narė.
Jai nustatytas 2,94 promilių girtumas, ji nušalinta nuo pareigų, Eltai pranešė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
„Buvo gautas pranešimas iš komisijos pirmininkės, kad yra atėjusi galimai neblaivi rinkimų komisijos narė. Atvykus policijos pareigūnams, buvo nustatytas girtumas“, – Eltai sakė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Jukniūtė.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad Sėlos rytinėje rinkimų apygardoje, Rokiškio mieste esančioje Mikrorajono rinkimų apylinkės komisijos nariams kilo įtarimų, kad viena komisijos narė gali būti apsvaigusi.
Kaip VRK informavo šios apylinkės pirmininkė, minėta narė šįryt vėlavo atvykti į darbą, o atvykusi elgėsi keistai, nerišliai kalbėjo, taip pat buvo juntamas alkoholio kvapas.
Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nustatė girtumą. Minėta komisijos narė nedelsiant nušalinta nuo darbo.
Pasak VRK, rinkimų apylinkėje komisijos narių pakanka, komisija tęsia darbą, dėl šio atvejo balsavimo procesas nesutriko.
09:17 | Iki 9 val. Seimo rinkimuose balsavo 13,75 proc. rinkėjų
Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 9 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 13,75 proc. rinkėjų.
Pagrindinę rinkimų dieną iki 9 val. prie balsadėžių jau atėjo 1,82 proc. rinkėjų.
Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes renkasi Verkių rinkimų apygardos rinkėjai. Čia jau balsavo 2,51 proc. šios apygardos rinkėjų.
Mažiausiai aktyvūs iki 9 val. buvo Senamiesčio–Žvėryno apygardos rinkėjai. Čia balsavo 1,35 proc. rinkėjų.
Tuo metu tris dienas trukusio išankstinio balsavimo metu ar namuose jau balsavo 273 481 rinkėjų arba 11,75 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių gyventojų skaičiaus.
2020 metais rinkdami Seimą iki 9 val. savo balsą atidavė 3,14 proc. rinkėjų, o bendras jų aktyvumas siekė 14,78 proc.
Tąkart vykusiuose rinkimuose savo valią pareiškė 47,16 proc. rinkėjų.
08:45 | VRK pirmininkė Seimo rinkimuose prognozuoja 55 proc. aktyvumą
Prasidėjus pagrindinei Seimo rinkimų dienai, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė prognozuoja, kad prie balsadėžių šią dieną iš viso ateis 55 proc. rinkėjų.
„Bendro rinkimų aktyvumo tikėčiausi 55 proc. Aišku, mes norėtume daugiau, pavyzdžiui, kaip prezidento rinkimuose buvo beveik 60 proc. Tačiau suprantame, kadangi šiandien galima balsuoti tik savo rinkimų apygardos teritorijoje, negalima balsuoti bet kurioje Lietuvos vietoje, tai gali būti, kad iš anksto rinkėjų balsavo daugiau todėl, kad šiandien negalės atvykti“, – LRT radijui sakė VRK pirmininkė.
Pasak jos, pirmąją rinkimų valandą rinkėjų aktyvumas nėra didelis – apylinkėse sulaukta apie 13 tūkst. rinkėjų. Jokių pažeidimų, susijusių su rinkimų agitacija, taip pat nefiksuota.
„Kol kas nesame gavę jokių pažeidimų apie rinkimų agitaciją nuo vidurnakčio, šią parą“, – pažymėjo L. Petronienė.
Vis tik, jos teigimu, tikėtina, kad dienos metu vieno kito pranešimo apie galimus pažeidimus komisija sulauks.
08:31 | VRK prašo rinkėjų padėti užtikrinti tvarką balsavimo metu
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kreipiasi į visus sekmadienį balsuosiančius piliečius prašydama prisidėti, kad rinkimų diena praeitų sklandžiai ir ramiai, rašoma VRK pranešime spaudai.
VRK primena, kad dauguma rinkimų apylinkių yra įkurtos švietimo ir ugdymo įstaigų pastatuose, kurių teritorijose ir rinkimų dieną galioja draudimas vartoti tabaką, tabako gaminius bei su tabako gaminiais susijusius gaminius. Tikimasi, kad atlikdami savo pilietinę pareigą rinkėjai šiose teritorijose bus sąmoningi, nerūkys ir taip taps jaunajai kartai teigiamu pavyzdžiu.
VRK taip pat prašo rinkėjų ateiti į pagalbą rinkimų organizatoriams – praleisti į eilės priekį į balsavimo apylinkes atvykusius senolius, asmenis su negalia, besilaukiančias moteris ar šeimas su mažais vaikais.
Seimo rinkimų sekmadienį dirbs sustiprintos policijos pajėgos, uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai nuolat stebės situaciją, asmenų elgesį viešojoje erdvėje, vertins galimas grėsmes ir operatyviai reaguos, kai tik tam iškils poreikis.
Tam, kad rinkimų pažeidimams būtų užkirstas kelias, taip pat reikalinga ir rinkėjų pagalba.
Policija ir VRK prašo pilietiškų žmonių, pastebėjusių galimus pažeidimus, nedelsiant pranešti pareigūnams telefonu 112 arba VRK el. paštu [email protected]
Svarbi balsavimo vieta
Svarbu žinoti, kad antraip nei per prezidento ar Europos Parlamento rinkimus, Seimo rinkimų sekmadienį balsuoti bus galima tik savo rinkimų apygardos apylinkėse. Tai reiškia, kad balsuoti galima arba savo apylinkėje, arba bet kurioje kitoje savo rinkimų apygardos teritorijoje esančioje rinkimų apylinkėje.
Taip yra dėl to, kad pusė (71) Seimo narių yra renkama vienmandatėse rinkimų apygardose ir kiekvienos vienmandatės rinkimų apygardos biuleteniai bus skirtingi.
Be to, rinkėjai turi teisę balsuoti tik už tos vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, kandidatus.
Jeigu rinkėjas gyvena arba lankosi užsienyje, jis gali balsuoti Lietuvos ambasadoje arba konsulinėje įstaigoje.
Vienmandatėje rinkimų apygardoje bus išrinktas 71 Seimo narys, daugiamandatėje – 70.
Kaip reitinguoti kandidatus?
Seimo rinkimuose balsuojantys rinkėjai gaus du biuletenius. Viename jų bus surašytos vienmandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų pavardės. Iš jų reikės pasirinkti tik vieną kandidatą.
Antrajame – daugiamandatės rinkimų apygardos – biuletenyje bus išvardinti visi šiuose rinkimuose dalyvaujantys kandidatų sąrašai.
Rinkėjas turėtų pasirinkti vieną kandidatų sąrašą ir pažymėti greta sąrašo pavadinimo esantį skrituliuką. Taip jis balsuoja už partiją (arba koaliciją), kurios atstovus norėtų matyti Seime.
To paties biuletenio apačioje bus penki langeliai. Juose rinkėjas turi teisę reitinguoti to kandidatų sąrašo, kurį jau pažymėjo, kandidatus.
Reitinguoti kandidatus galima, tačiau nėra privaloma. Jeigu biuletenyje pažymėjote tik kandidatų sąrašą, tačiau reitingavimo langelius palikote tuščius, toks biuletenis vis tiek bus laikomas galiojančiu.
Reitinguodami konkrečius kandidatus rinkėjai suteikia jiems didesnę galimybę būti išrinktiems į Seimą.
Jei rinkėjas nori reitinguoti, į penkis langelius gali įrašyti penkis skirtingus numerius iš tos politinės partijos arba koalicijos kandidatų sąrašo, kurį jau pasirinko.
Vienas įrašytas kandidato numeris yra lygus vienam pirmumo balsui.
Pirmumo balsus galima skirti ir mažiau nei penkiems kandidatams. Tokiu atveju, po vieną pirmumo balsą gaus tik pažymėti kandidatai.
Kandidatų numeriai į langelius gali būti įrašomi bet kokiu eiliškumu.
Jei to paties kandidato numerį rinkėjas įrašys į keletą langelių, tam kandidatui bus įskaitytas tik vienas pirmumo balsas.
Štai ką lemia reitingavimas
Kai kuriems kyla klausimų, kodėl daugiamandatėje kandidatus reikia reitinguoti. Iš tiesų reitingavimas gali pakeisti situaciją – kai kurie politikai gali gauti vietą Seime būtent dėl reitingavimo.
VRK duomenimis, prieš ketverius metus, rinkdami 2020 m. kadencijos Seimą, reitingo balsus kandidatams skyrė 57 procentai rinkėjų. Tąkart dėl to, kad rinkėjai juos reitingavo, Seimo nariais tapo penktadalis daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų kandidatų – 14.
Labiausiai išrinktų Seimo narių sąrašą pakeitė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai, iš 23 daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų šios partijos kandidatų 6 Seimo nario mandatą gavo dėka rinkėjų suteiktų pirmumo balsų.
Antroje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriai rinkėjų suteikti reitingo balsai suteikė 3 mandatus iš 16 šiai partijai priklausančių narių Seime.
Trečioje vietoje – Darbo partija. 2 iš 9 šios partijos kandidatų Seimo nario mandatus pelnė rinkėjų reitingavimo dėka.
Rinkėjų reitingo balsai 2020 m. kadencijos Seimo nario mandatą suteikė po 1 Lietuvos socialdemokratų partijos (1 iš 8), Laisvės partijos (1 iš 8) ir Liberalų sąjūdžio (1 iš 6) kandidatams.
Rinkėjų papirkimas
Bandymas paveikti rinkėjo valią yra vadinamas rinkėjų papirkimu. Pavyzdžiui, kažkas duoda rinkėjui pinigų ar kitų dovanų ir prašo jo balsuoti už vieną iš kandidatų.
Rinkėjų papirkimas taip pat yra ir rinkėjo sutikimas būti papirktam. Pavyzdžiui, kai asmuo sutinka paimti pinigus ir balsuoti už kandidatą, už kurio balsavimą gavo pinigų.
Rinkėjų papirkimas yra draudžiamas.
Jus bando papirkti, jeigu jums siūlo:
- dovanas;
- įvairų atlygį;
- pinigus;
- buities reikmenis;
- atlikti darbus;
- suteikti paslaugų;
- bilietus į koncertus;
- bilietus į kultūrinius renginius;
- ir kita.
Rinkėjų papirkimu nelaikoma:
- politinės organizacijos ar kandidato veiklos programa, kurioje yra parašyta, ką kandidatas veiks, jeigu taps Seimo nariu;
- rinkimų programa;
- biografija;
- kiti informaciniai leidiniai;
- kalendoriai;
- atvirukai;
- lipdukai.
Kandidatai gali dalinti spausdintą medžiagą rinkėjams. Ši informacija yra politinė reklama. Politinė reklama turi būti pažymėta pagal taisykles, pavyzdžiui, reklamoje turi būti parašyta: „Politinė reklama, parengta kandidato ir apmokėta kandidato lėšomis“.
Jeigu jus bando papirkti, jūs turite apie tai pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jūs galite:
- paskambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112;
- paskambinti Vyriausiajai rinkimų komisijai telefono numeriu 1855;
- parašyti elektroninį laišką Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu paštu [email protected].
Seimo rinkimų dalyviai
2024 m. Seimo rinkimuose dalyvauja 14 partijų ir 1 koalicija:
- Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai);
- Nacionalinis susivienijimas;
- Lietuvos socialdemokratų partija;
- Lietuvos žaliųjų partija;
- Lietuvos liaudies partija;
- Lietuvos regionų partija;
- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga;
- Taikos koalicija (Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija);
- Partija „Laisvė ir teisingumas“;
- Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“;
- Politinė partija „Nemuno aušra“;
- Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai;
- Liberalų sąjūdis;
- Laisvės partija;
- Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga.
