Eltos užsakymu rugsėjo 6-20 dienomis „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenimis, didžiausios gyventojų paramos vis dar gali tikėtis Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai. Šią Seimo rinkimų favorite laikomą partiją rugsėjo mėnesį palaikė 20,1 proc. gyventojų. Iki pagrindinės rinkimų dienos likus kelioms dienoms, antrieji reitingų lentelėje – premjerės Ingridos Šimonytės į Seimą vedami konservatoriai. Kaip rodo naujausios apklausos, šiuo metu gausiausią frakciją Seime turinčią partiją remia 15,1 proc. piliečių.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ reitingų lentelėje įsitaisė trečioje vietoje. Opozicijoje veikiančią Sauliaus Skvernelio atstovaujamą politinę jėgą palaiko 12,5 proc. respondentų.
Savo ruožtu pastaruoju metu dėmesio epicentre atsidūrusi „Nemuno aušra“ – ketvirta. Kaltinimų antisemitizmu sulaukusio buvusio parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio partiją šiuo metu palaiko 10,5 proc. rinkėjų.
Kone identišką rezultatą rodo ir Ramūno Karbauskio pirmininkaujami „valstiečiai“. Aspiracijų formuoti naują valdančią daugumą neslepiančią partiją remia 10,3 proc. respondentų.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamas Liberalų sąjūdis. Šią partiją rinkimų išvakarėse remia 5,1 proc. gyventojų. Apie penkių procentų – 4,8 proc. – palaikymą turi Lietuvos regionų partija. Jono ir Živilės Pinskų lyderiaujama partija šiuo metu septinta reitingų lentelėje.
Valdančiajai daugumai priklausanti, rinkiminės kampanijos metu skelbianti, kad turi „nebaigtų reikalų“ Laisvės partija į parlamento rinkimus žygiuoja su 2,7 proc. populiarumu. Paskui ją – nemažiau progresyvią darbotvarkę turinti Lietuvos žaliųjų partija. Ievos Budraitės pirmininkaujančią politinę jėgą remia 1,8 proc. rinkėjų. Tokį patį rezultatą rodo Viktoro Uspaskicho vedama Taikos koalicija (1,8 proc.).
Savo ruožtu likusios politinės partijos gali pasigirti turinčios apie 1 proc. siekiantį populiarumą. Waldemaro Tomaszewskio Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą remia 1,5 proc. gyventojų, Vytauto Sinicos vedamą Nacionalinio susivienijimo sąrašą – 1,4 proc., o Artūro Orlausko Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus) – 1,2 proc. Artūro Zuoko partija „Laisvė ir teisingumas“ sulaukia 1,1 proc. gyventojų paramos. Reitingų lentelę užbaigia Eduardo Vaitkaus vedamas Lietuvos liaudies partijos sąrašas. Paskutinių apklausų duomenimis, kritikos dėl skleidžiamų prorusiškų naratyvų susilaukiantis sąrašas susilaukia 0,7 proc. paramos.
Tiesa, 9,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad dar neapsisprendė, už ką ketina atiduoti savo balsą.
Partijų reitingų lentelėje pateikti respondentų, greičiau ir tikrai ketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose, atsakymai.
Apklausa vyko 2024 m. rugsėjo 6-20 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 110 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Po pirmojo rinkimų turo nebūtinai socialdemokratai švęs pergalę
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako – paskutiniai partiniai reitingai leidžia manyti, jog naujos valdžios formavimo kontūrai vargu, ar paaiškės po sekmadienį įvykusio pirmojo rinkimų turo. Daugiamandatėje apygardoje, svarstė ji, balsus besidalinsiančių pirmųjų dviejų partijų rezultatas gali būti labai panašus. Kita vertus, pažymi sociologė, nereikėtų atmesti galimybės, kad šampaną po pirmojo turo išaus ir reitingų lentelėje socdemams už nugarų esantys konservatoriai.
„Bet kuriuo atveju, antrasis turas bus labai svarbus. Pusę Seimo rinkimų išrenkame vienmandatėse. Be to, nereikėtų atmesti, kad konservatoriai gali pademonstruoti geresnį rezultatą nei dabar rodo apklausos. Nors socdemų reitingas atrodo geriau, jo elektoratą, visgi, sunkiau mobilizuoti. Manau, kad galime turėti labai panašų konservatorių ir socdemų rezultatą“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.
Savo ruožtu galimybę, kad po pirmojo rinkimų turo triumfuos pastaruoju metu rezonansą viešojoje erdvėje kėlusi „Nemuno aušra“, sociologė vertina atsargiai. Anot jos, toks scenarijus yra mažai tikėtinas.
„Didmiesčiuose „Nemuno aušra“ atrodo prasčiau nei likusioje Lietuvoje. O visgi situacija Vilniuje ir Kaune turi daug įtakos. Panašiai yra ir su socdemais. Jie miestuose atrodo prasčiau nei rajonų savivaldybėse“, – teigė „Baltijos tyrimų“ direktorė.
„Taigi, nematau galimybės, kad „Nemuno aušra“ pateiktų į pirmą vietą. Bet trejetuke jie tikrai gali būti“, – pridūrė ji.
Lemiamas veiksnys dar sunkiai įvertinamas
Pasak R. Ališauskienės, rinkimų sekmadienį reikšmingu faktoriumi taps ne oras, bet politikų įdirbis paskutinėmis savaitėms. Tai yra politikų veiksmai, kurių „nepagavo“ nė viena viešai skelbiama sociologinė apklausa.
„Rinkiminė kampanija iš esmės įsivažiavo tik dabar. Tad apklausose dar nevisiškai pasijautė debatų, reklamos ir politikų vaikščiojimo poveikis. Tai ypač svarbu kalbant apie rinkėjų suaktyvinimą“, – sakė sociologė.
O pakelti partijai net simpatizuojančius piliečius nuo sofos – gali būti iššūkis. Tai, pažymi R. Ališauskienė, aktualu ypač centro kairei priklausančioms jėgoms. Tarp tokių pirmiausiai paminėtini socialdemokratai ir „Vardan Lietuvos“.
„Pavyzdžiui, „Vardan Lietuvos“ rinkėjas gali paskutiniu momentu nuvingiuoti pas socdemus. Lygiai taip pat pasielgti gali ir socialdemokratų rinkėjas“, – sakė ji.
Šiuo požiūriu, svarstė R. Ališauskienė, konservatorių ir „Nemuno aušros“ rinkėjas elgiasi kitaip. Tiek vienos, tiek kitos politinės partijos elektoratas, pažymėjo ji, vargu, ar rinkimų dieną bepakeis savo nuomonę.
„Lojalumo atžvilgiu, „Nemuno aušros“ elektoratas dažniau sako, kad nuomonės nekeis“, – tvirtino R. Ališauskienė, pridurdama, kad kelis mėnesius viešojoje erdvėje besisukusios kalbos apie R. Žemaitaičio antisemitizmą „Nemuno aušros“ rinkėjo tikrai nenubaidė.
Todėl, sociologės teigimu, diskusijas kėlęs konservatorių kalbėjimas apie radikalų grėsmę labiausiai pasitarnavo telkiant Tėvynės sąjungos elektoratą.
„Kalbėjimas apie grėsmes turi poveikį konservatorių rinkėjui. Tai juos dar labiau mobilizuoja ateiti balsuoti, kad blogiukai neateitų“, – apibendrino sociologė.
ELTA primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
