Visas aktualiausias Seimo rinkimų naujienas rasite rubrikoje „Seimo rinkimai 2024“.
Politologas Bernaras Ivanovas prognozuoja, kad šiuose rinkimuose Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) turi geriausius šansus surinkti daugiausiai balsų.
„Matyt, kad nebus jokio atradimo pasakant, kad socialdemokratai turi geriausius šansus. Jie pajėgs susirinkti plius minus didžiausią dalį, todėl kad bus pirmieji sąraše. Bendrai jiems tai reikš pergalę ar ne, čia jau atviras klausimas, nes tai priklausys nuo to, su kuo gali sudaryti koaliciją. Jei bus partnerių koalicijoje, kuriems tiks, tada, galima sakyti, jų vadovavimas reikš laimėjimą. O jeigu ne, tada viskas bus labiau komplikuota“, – sako B. Ivanovas.
Viską jaukia Remigijus Žemaitaitis
Politologas Ignas Kalpokas dėl socialdemokratų sėkmės nėra toks užtikrintas – viskas priklausys nuo to, kaip pasiskirstys balsai. Eksperto teigimu, kortas gali sumaišyti R. Žemaitaitis.
„Visų pirma, ko gero, didžiausia intriga yra balansas, kur nueis tie balsai, kurie yra tiesiog prieš valančiuosius. Ir jeigu dar šių metų pradžioje atrodė daugiau ar mažiau garantuota, kad tie balsai nueis socdemams kaip vienintelei garantuotai alternatyvai, Žemaitaitis dabar jaukia visą šitą procesą“, – sako I. Kalpokas.
Tiesa, balsai už R. Žemaitaičio vedamą „Nemuno aušra“ dar nereikš, kad visi už partiją balsavę rinkėjai palaiko jos idėjas. Tikėtina, kad dalis balsų bus protestas prieš dabartinius valdančiuosius.
„Šiuo metu Žemaitaitis atrodo gerokai dinamiškesnė ir tam tikra prasme radikalesnė alternatyva valdantiesiems. Jeigu iš tikrųjų norisi taip jau riebiai dabartinius valdančiuosius palydėti kur nors toliau, bet dar nesinori balsuoti už Vaitkų arba Orlauską, arba „Taikos koaliciją“, Žemaitaitis galėtų atrodyti tam tikra alternatyva“, – kalba I. Kalpokas.
„Manau, tas dėmesys jiems yra į naudą, nes kaip sakė vienas klasikas, vienintelis piaras yra nekrologas, o iki nekrologo dar toli, todėl jie gali drąsiai imti rimtą nuošimtį ir paradoksaliai su konservatoriais atsidurti opozicijoje. Tai būtų tikrai labai linksma“, – šypteli B. Ivanovas.
Laisvės partijos šansai maži, bet ne nuliniai
Per praėjusius Seimo rinkimus Laisvės partija daliai rinkėjų, ypač jaunosios kartos, tapo tarsi gaivaus oro gūsis: ryškūs, drąsūs, kalbantys apie civilinę partnerystę ir kitus šiuolaikinį europietį viliojančius dalykus. Tačiau po ketverių metų kadencijos, palydėtos skandalais ir neįgyvendintais pažadais, „laisviečių“ šūkis „Turime nebaigtų reikalų“ gali būti ir neišpildytas.
„Aišku, galima sakyti, kad už juos balsuoja jaunimas, bet Z kartos rinkėjo potencialas yra nedidelis. Per praeitus rinkimus jie bendrai susirinko tuo metu nepatenkintų daugumos valdžia [balsus]. Dabar jie šito neturės, kadangi patys valdžioje sėdėjo ketverius metus. Manau, jų riba būtų iki plius minus septynių procentų“, – svarsto B. Ivanovas.
„Daug kas priklausys nuo to, kiek aktyviai dalyvaus rinkėjai rinkimuose. Kuo daugiau žmonių ateis į rinkimus, tuo prastesni šansai dabartinės daugumos atstovams, ypač Laisvės partijai ar kitoms mažesnėms politinėms grupėms, esančioms koalicijoje“, – priduria jis.
Anot I. Kalpoko, situacija su Liasvės partija yra dviprasmiška. Nusivylimas ir konkurencija kai kurias vertybiniais klausimais tikrai gali pakišti koją. Kita vertus, du dalykai „laisviečiams“ teikia optimizmo.
„Visų pirma, kaip paradoksaliai atrodytų, Žemaitaitis, Orlauskas, Vaitkus ir kiti yra naudingi Laisvės partijai, nes galima gerokai aiškiau pabrėžti vertybinį kontrastą – per LRT debatus tas labai aiškiai matėsi“, – pabrėžia I. Kalpokas.
„Kitas dalykas, partija atrado ir šiek tiek daugiau temų, pavyzdžiui, mokesčių reformos klausimai. Viena vertus, tai vertybinis dalykas kaip liberaliai partijai, kitas dalykas – orientacija į jų tikslinę auditoriją: jauni žmonės, veržlūs verslininkai – jiems papildomų mokesčių klausimai yra labai aktualūs.
Šioje vietoje jų garsi opozicija ir dabar per rinkimų kampaniją brėžiamas labai stiprus kontrastas su Tėvynės sąjunga ir jų planais didinti mokesčius irgi galėtų patraukti papildomų rinkėjų arba bent jau pastumti tuos žmones, kurie vertybiniu aspektu ar negalėjimu įgyvendinti vertybinio aspekto yra šiek tiek nusivylę“, – dėsto politologas.
Liberalų sąjūdis: nuobodumas – jų potencialas?
Pastarąją kadenciją Liberalų sąjūdis susikūrė ramios, nekonfliktiškos ir, tiesą sakant, nuobodžios partijos įvaizdį. Liberalų sąjūdžio nepurtė ryškūs skandalai, politinių kivirčų sūkuryje jie taip pat dažniau atlikdavo stebėtojų vaidmenį. Visgi to rezultatas nebuvo itin džiuginantis – liberalai taip nublanko prieš konkurentus, kad Europos Parlamento rinkimuose gavo vos vieną mandatą.
„Reikia sutikti, kad šiuo metu jie yra partija apie nieką. Galbūt jie sąmoningai tą daro, nes būnant nepopuliarioje valdančiojoje koalicijoje, galbūt ir nelabai norisi išsišokti.
Kita vertus, jų strategija yra, ko gero, yra labai tinkanti ir prie partijos pirmininkės (Viktorijos Čmilytės-Nielsen – aut. past.) asmenybės. Dėmesys ramumui, nekonfliktiškumui“, – komentuoja I. Kalpokas.
Politologo manymu, niekam neužkliūti yra ilgalaaikė liberalų strategija ir įrankis auginti savo potencialą koalicijoms. Kitaip tariant, nekonfliktuodamas su kitomis politinėmis jėgomis Liberalų sąjūdis turės didesnius šansus patekti į koaliciją tiek socialdemokratų, tiek kitos partijos pergalės atveju.
„Žinoma, yra pavojus, kad jeigu esi nykus, už tave tiesiog pamirš balsuoti. Kita vertus, jeigu pavyks (o tikėtina, kad turbūt pavyks, nepaisant labai neraminančių Europos Parlamento rinkimų), tikėtina, kad per daug neprisikalbėjus ir su niekuo nesusipykus galimybė išlikti valdžioje ir prisiderinti yra pakankamai realistiška“, – tikina I. Kalpokas.
B. Ivanovo teigimu, Liberalų sąjūdžiui gali pasisekti netgi geriau nei „laisviečiams“.
„Jų nuobodumas demonstruoja sąžiningumą ir tam tikrą nuoseklumą. Jie turi, manau, neblogas galimybes.
Aš manau, jie turės savo frakciją Seime. Daugumoje mes jų turbūt nepamatysime, bet tarp opozicinių jėgų tai bus vis tik skaitlingesnė grupė nei Laisvės partija“, – sako politologas.
Orą leidžiantys Sauliaus Skvernelio demokratai
2021 m. virš dviejų artimų bendražygių – buvusio premjero Sauliaus Skvernelio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio – susikaupė juodi debesys. Viena kibirkštis po kitos, kol S. Skvernelis paskelbė kuriantis naują partiją. Ją pavadino Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Iš pradžių S. Skvernelio demokratai buvo įdomūs, pas juos iš kitų partijų perbėgo žinomų politikų. Tačiau politologai jau tuo metu spėjo, kad partijai bus sunku išlaikyti vienybę.
Ne geresnės prognozės ir dabar. Anot B. Ivanovo, „Vardan Lietuvos“ pastaruoju metu „stipriai leidžia orą“.
„Jie neturi jokios savo ideologijos ir aiškios dienotvarkės, ką gali pasiūlyti, nes jie daugiau seka tais, kurie tarp pirmaujančių opozicionierių“, – sako politologas.
Kad S. Skvernelio demokratai yra pavargę, sutinka ir I. Kalpokas.
„Bet tai irgi yra partija, kuri neaišku, apie ką. Taip, yra atpažįstamų veidų, taip, yra pirmininkas, kuris vis dar turi reputaciją visuomenėje, bet kodėl reikia balsuoti už juos, o ne už kažką kitą, čia jau sunkiau įvardyti.
Klausimas, ar neturint aiškių šūkių, aiškios išsiskiriančios programos, aiškių atstovaujamų vertybių, jiems pavyks sėkmingai pasirodyti. Aš matyčiau juos balansuojančius apie penkis procentus“, – kalba I. Kalpokas.
Pasak B. Ivanovo, labiausiai tikėtina, kad Seimo rinkimuose „Vardan Lietuvos“ atliks spoilerio funkciją – turės sugadinti opozicinių jėgų balansą.
„Mūsų rinkiminė sistema sudėliota taip, kad tas susiskaidymas opozicinių jėgų tarpe pila vandenį ant socialdemokratų ir konservatorių. Turbūt pritarčiau tai nuomonei, kad Skvernelis, Karbauskis gali daug prisidėti prie to, kad tame spektre bus didžiulė segmentacija ir galbūt nemaža dalimi politinės jėgos tiesiog neįveiks barjero. Tokiu būdu tie balsai, nubyrėję jiems, ateis daugumą imančioms politinėms grupėms“, – paaiškina B. Ivanovas.
Partijai jau nepavyko 2024 m. prezidento rinkimuose. „Vardan Lietuvos“ iškeltas kandidatas Giedrimas Jeglinskas liko paskutinis.
Viktoro Uspaskicho sugrįžimas
Tarsi feniksas iš pelenų pakilęs Darbo partijos steigėjas Viktoras Uspaskichas grįžta į Seimo rinkimus. Pavasarį „darbiečius“ sudrebinus skandalui apie išgrobstytas pusę milijono europarlamento lėšų, V. Uspaskichas subūrė naują politinę jėgą – „Taikos koaliciją“.
Šią koaliciją sudaro nubyrėjusi Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija su Mindaugu Puidoku priešaky ir Žemaičių partija.
„Taikos koalicijos“ programoje – pažadai pensininkams išmokėti vienkartines 3 tūkst. eurų išmokas bei 40 proc. padidinti senatvės pensijas, atsisakyti visuotinio šaukimo, stabdyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą.
Politologų vertinimu, „Taikos koalicija“ nebus įdomesnė už „Nemuno aušrą“, bet iš kitų antisisteminių partijų turi šiek tiek daugiau šansų ir potencialiai galėtų surinkti arti 5 proc. balsų.
Tačiau kalbinti ekspertai abejoja, kad išvysime dar vieną V. Uspaskicho politinį stebuklą.
„Jeigu pasižiūrėtume į partijos agitaciją, ji nėra labai įdomi. Jeigu pasižiūrėtume į debatus, Uspaskichas tikrai nebėra tas Uspaskichas, kurį mes prisimename. Jis tikrai atrodo pavargęs ir dar neišėjęs iš pensijos. Kartais galima net suabejoti, ar iš tikrųjų ne Puidokas ar Krivickas tą sąrašą veda“, – teigia I. Kalpokas.
„Uspaskichui sunkiai sekasi vudu žynio vaidmuo. Nors atrodo, tą politinį zombį jis ir prikėlė, bijau, kad jo gebėjimas funkcionuoti politine prasme yra minimalus. Tą rinkėjas mato. Bijau, kad čia bus fiasko“, – sako B. Ivanovas.
„Uspaskicho ir jo partijos laikai praėjo. Geriausiu atveju jis dar gali būti spoileriu“, – priduria jis.
Seimo rinkimų staigmenos
Rinkimai žavūs tuo, kad statistika gali rodyti vieną, o rezultatai – visai ką kitą. Todėl politologas neatmeta, kad Seimo rinkimuose gali būti netikėtumų.
„Aš manau, iš Vaitkaus galime tikėtis stebuklų“, – sako B. Ivanovas.
Prorusiškus naratyvus skleidžiantis gydytojas Eduardas Vaitkus į Seimą bandys patekti su Lietuvos liaudies partija. Be to, savo kandidatūrą E. Vaitkus kels Šalčininkų vienmandatėje apygardoje, kurioje prezidento rinkimų metu sulaukė didžiausio palaikymo.
Savo ruožtu I. Kalpokas atkreipia dėmesį į Nacionalinį susivienijimą. Politologas pažymi, kad yra viena iš kelių, turinčių aiškiausią ideologiją.
„Iš antisisteminių partijų Nacionalinis susivienijimas visiškai kitokį sparną atstovauja, bet aš įsivaizduočiau, kad jie tikrai galėtų šį bei tą parodyti, nes nacionalizmo, antiimigracijos korta žmonėms gali pasirodyti aktualesnė ir įdomesnė negu taika ir įvairūs jos variantai. Tai nebūtinai reiškia penkių procentų perlipimo, bet aš manau, kad jie tikrai galėtų dėti stiprų žingsnį link jų“, – svarsto I. Kalpokas.
Neatmetama, kad balsų pyrago gabalėlį pasiims ir Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
„Tomaševskis pastaruoju metu daro įdomius ėjimus, bet visgi tai yra etninė partija, ji orientuota į lenkus, tai savo nuošimtį visada pasiima“, – akcentuoja B. Ivanovas.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
