Koronavirusas COVID-19

Skiepijimo prioritetų tvarkos Vyriausybė jau norėtų nebekeisti, o judėti žemyn vakcinuojant gyventojus pagal amžiaus grupes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Skiepijimo tvarkos mes jau norėtume keisti kuo mažiau, aišku, Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje yra priimti sprendimus ir siūlyti kitokią tvarką, bet aš negirdėjau tokių intencijų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 13 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šešiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 60 iki 69-erių metų. Du mirę asmenys priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, po vieną mirusįjį – 50–59 ir 40–49 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Griežtesnių karantino priemonių kol kas nėra numatoma, nors Vilniuje situacija prastėja. Apie tai Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kalbėjo ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje, žurnalisto paklaustas, ar dėl įtemptos situacijos sostinėje numatoma griežtinti priemones.  „Griežtesnių priemonių nėra numtoma. Jei testavimo priemones būtume pradėję naudoti dar 2020 metais, būtume išvengę skaudžių pasekmių.

Lietuva iš Europos Komisijos (EK) gavo 280 tūkst. greitųjų antigeno testų COVID-19 nustatymui, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). EK šiuos testus dovanojo Europos Sąjungos (ES) narėms pasinaudodama Skubios paramos priemone. Artimiausiu metu Lietuvą turėtų pasiekti likusi 174 tūkst. dovanojamų testų dalis.   Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) per pusmetį turės EK išsiųsti ataskaitą apie sunaudotus greitųjų antigeno testų kiekius.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1327 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 10 tūkst. 984 molekuliniai (PGR) ir 6444 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Ligoninėse šiuo metu gydoma 1241 COVID-19 pacientas, 145 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 1010 ligonių, 80 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Teisėjams ir prokurorams prioritetine tvarka skiepijantis nuo COVID-19, to paties nesulaukiantys advokatai piktinasi dvigubais standartais ir diskriminacija.  Kovo pabaigoje į Sveikatos apsaugos ministeriją besikreipusi Teisėjų taryba sulaukė teigiamo atsako dėl teisėjų ir kitų teismų darbuotojų skiepijimo. Pagal tą patį prioritetą skiepijami ir Generalinės prokuratūros prokurorai bei kiti darbuotojai.

Trečiajai COVID-19 bangai rodant savo nagus ir vėl didėjant į ligonines guldomų pacientų srautui gydytojai vis garsiau kalba apie greitu metu užplūsiančius pokovidinio sindromo kamuojamus žmones. Įspėjama ne tik dėl ilgus mėnesius ir lengvai sirgusiuosius galinčių varginti poinfekcinių reiškinių, bet ir stipriai išaugsiančių sveikatos sistemos kaštų.

Registracija masiniam vakcinavimui turėtų prasidėti gegužės antroje pusėje, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Aš manau, kad labiausiai realistinis etapas yra gegužės antra pusė, kai mes jau galėsime sakyti, kad esame tikrai techniškai pasiruošę, matyt, tam momentui jau būsime ir išsėmę galimybes ir prioritetinėse grupėse“, – trečiadienį LRT laidoje „Dienos tema“ sakė ministras. Jis pakartojo, žmonės turėtų būti vakcinuojami etapais.

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė sako, kad, negerėjant COVID-19 sergamumo ir ligoninių užimtumo situacijai sostinėje, čia galimos „kardinalesnės priemonės“. „Šitos paskutinės dienos yra skirtos derinant papildomą personalą, nes dar turime galimybę atidaryti keletą naujų lovų, bet lova yra tik lova, prie lovos reikia personalo, kuris rūpintųsi tais žmonėmis, ypač reanimacijoje.

Lietuva svarsto atverti sienas imunitetą Covid-19 turintiems Izraelio turistams. Taip svarstoma dėl to, nes Izraelis yra vakcinavimo tempais pirmaujanti šalis pasaulyje, o Lietuva – Izraelio keliautojų itin mėgstama kryptis. Turizmo sektorius sako, kad jau dabar atvėrus sienas Izraelio gyventojams, iki metų galo Lietuva galėtų pritraukti apie 10 mln. eurų.

Laisvėjant karantino apribojimams ir Vyriausybės sprendimu daugiau teisių suteikus imunitetą nuo COVID-19 ligos turintiems žmonėms, e.sveikatos sistemoje galima rasti pažymą dėl skiepų nuo COVID-19 arba neigiamą laboratorinio tyrimo dėl šios ligos atsakymą, Šeškinės poliklinika rašo socialiniame tinkle „Facebook“. „Registrų centras informuoja, kad abi šios pažymos yra parengtos lietuvių ir anglų kalbomis. Jas galima išsispausdinti arba išsaugoti skaitmeniniu formatu.

Ispanijoje surengus eksperimentinį roko koncertą, po jo praėjus porai savaičių paaiškėjo, kad iš penkių tūkstančių dalyvių užsikrėtė šeši asmenys.  Profesorius Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuomonę, kad užsikrėtusių dalyvių skaičius nėra didelis, o toks eksperimentas parodo, kad pasitelkus reikiamas priemones masiniai renginiai gali būti saugiai rengiami.  „Šeši iš penkių tūkstančių dalyvių.

Ne visos Lietuvos savivaldybės ketina grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases šiais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, tam neketina ryžtis didieji miestai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo gegužės 10 dienos 5–11 klasių moksleiviai galės būtų ugdomi mišriu būdu – derinant nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Ministerija rekomenduoja dalį pamokų vykdyti lauke. Tokiu atveju moksleiviams nebūtų būtini COVID-19 testai.

Vyriausybė neketina imtis judėjimo ar kitokių apribojimų šį savaitgalį, kai bus minima Motinos diena. Vietoj to ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina šalies gyventojus elgtis atsakingai ir „neapdovanoti“ savo artimųjų COVID-19. „Jeigu nėra papildomų sprendimų šiandien, vadinasi, jų šią savaitę jau ir nebus. Aš labai raginu tuos žmones, kurie myli savo mamas, vertina tai, kad jos yra su jais kartu, saugoti jas kaip įmanoma“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Nors Lietuvoje auga naujų COVID-19 atvejų skaičius, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė nesiims skubotų sprendimų dėl karantino pakeitimų. „Nėra konkretaus atvejų skaičiaus, kuris skatintų Vyriausybę čia ir dabar priimti kažkokius sprendimus. Puikiai žinote, kad prieš savaitę taip pat buvo atvejų skaičius didesnis nei prieš tai buvusiomis dienomis.  Šiandien taip pat turime nemažą atvejų skaičių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neslepia, kad artimiausiu metu galimybės masinei Lietuvos gyventojų vakcinacijai yra ribotos. Premjerės teigimu, viskas priklauso nuo Lietuvos gaunamų vakcinų kiekiu. „Masinė vakcina prasidės tada, kada bus vakcinų masinei vakcinacijai. O sistemos, reikalingos tam, tikiuosi, bus paruoštos, bet, kiek masiškai galėsime tuo metu skiepyti, atviras klausimas.

Dėl prastos epidemiologinės situacijos dalyje savivaldybių Vyriausybė pakoregavo sąrašą savivaldybių, kur galima taikyti švelnesnį karantiną. Tai reiškia kad šiame sąraše esančių savivaldybių moksleiviai išvengs COVID-19 testų eidami į mokyklas. Trečiadienį iš sąrašo išbrauktos šešios savivaldybės: Joniškio, Kelmės, Kretingos, Mažeikių, Šakių rajonų bei Šiaulių miesto.  Švelnesnio karantino sąraše lieka 18 savivaldybių, kur sergamumas COVID-19 100 tūkst.

Vilniuje per pirmadienį ir antradienį vakcinuoti 6 tūkst. gyventojų, šiuo metu dar liko dar 9,5 tūkst. laisvų vietų, BNS informavo savivaldybė. Kaip BNS tvirtino sostinės mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, Vilniui pirmadienį gavus 44,9 tūkst. „Pfizer“ vakcinų siuntą, ji pradėta naudoti antradienį – pirmadienį dar buvo skiepijama iš anksčiau turėtomis „Pfizer“ ir „AsraZeneca“ vakcinomis. Beveik 30 tūkst.

Vyriausybė pritarė, kad 5–11 klasių moksleiviai į mokyklas galės grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Nuspręsta, kad moksleiviams ir mokytojams, kuriems bus privalu testuotis dėl COVID-19, užteks ir greitųjų antigenų testų. Moksleiviai grįš srautais, o pamokos mokykloje vyks keičiant tai kontaktinį, tai nuotolinį būdą.

Keturi iš dešimties lietuvių norėtų nuo COVID-19 pasiskiepyti kai tik bus įmanoma, dar 21 proc. tai norėtų padaryti šiemet, rodo Eurobarometro apklausos duomenys. Į klausimą, kada norėtumėte pasiskiepyti, jeigu vakcina nuo COVID-19 būtų jums prieinama, 39 proc. lietuvių respondentų atsakė, kad tai padarytų kuo greičiau arba jau yra pasiskiepiję. Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai tuojau pat pasiskiepyti norėtų kiek daugiau – 45 proc. gyventojų. Latvijoje taip teigia 35 proc.

Atrodo, jog pagaliau vakcinacija įsibėgėja, ir jos tempai leidžia tikėtis, kad pagrindinius tikslus – visuomenės imunitetą iki rudens, matomai, pasieksime. Kuo daugiau vakcinuojame, tuo daugiau šeimos gydytojų sulaukia įvairių klausimų iš savo pacientų. Didelį nerimą daliai žmonių sukėlė pasiūlymas ilginti tarpus tarp skiepų, tam, kad pirma doze vakcinos galėtume paskiepyti kaip galima daugiau Lietuvos gyventojų, kurie įgytų nors dalinį atsparumą prieš koronavirusą.

Vyriausybei siūloma, kad 5–11 klasių moksleiviai į klases galėtų grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Moksleiviams, išskyrus tuos, kurie mokytųsi lauke, ir mokyklų darbuotojams būtų privalomi periodiniai testai dėl COVID-19. Tokius pasiūlymus ministrų kabinetui pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 10 tūkst. 424 žmonės, antrą – 1147, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 647 tūkst. 483 asmenys, abiem – 250 tūkst. 88. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 48,4 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 62,4 proc. 70–79 metų gyventojų ir 43,2 proc. 60–69 metų gyventojų. Šiuo metu Lietuva iš viso yra gavusi 1 mln. 40 tūkst. 705 vakcinos dozes, 1 mln. 25 tūkst.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 15 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Aštuoniems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, penkiems – nuo 70 iki 79-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3900 žmonių.

Kviesdama visus vyresnius nei 55 m. vilniečius registruotis skiepui „Pfizer-BioNTech“ („Comirnaty“) vakcina, antradienio vakarą Vilniaus miesto savivaldybė pastato languose užžiebė užrašą 55+, rašoma pranešime spaudai. Galimybė skiepyti darbingo vyresnio amžiaus gyventojus atsirado šią savaitę Vilniui gavus papildomą vakcinų „injekciją“, kurios užtenka ne tik anksčiau pradėtoms skiepyti prioritetinėms grupėms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė skatina didžiuosius miestus bent dalį pamokų 5–11 klasių moksleiviams vykdyti lauke. Taip, anot ministrės, pavyktų išvengti mokinių testavimo, kuriam didmiesčiams trūksta pajėgumų. J. Šiugždinienės manymu, pamokos moksleiviams lauke vyktų nedažnai ir neprimintų tų, kurios vyksta klasėse.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje. Jame dalyvavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, kuris apžvelgė epidemiologinę situaciją šalyje.  Po susitikimo, profesorius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo mintimis apie susiklosčiusią situaciją ir aptarė scenarijus, ko galima tikėtis ateityje.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1585 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 15 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 12 tūkst. 842 molekuliniai (PGR) ir 7463 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 545,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,5 procento.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti grįžti į mokyklas 5-11 klasių moksleiviams. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išvakarėse teigė siūlysianti, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys 5-8 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas nuo pirmadienio, 10 ir 11 klasių moksleiviai – dar po savaitės, nuo gegužės 10-osios.

Skiepydama žurnalistus Vilniaus miesto savivaldybė galiojančią tvarką interpretavo per plačiai, tačiau taikyti sankcijų sostinės valdžiai neketinama, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Priskirdama žurnalistus gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių asmenų prioritetinei grupei Vilniaus miesto savivaldybė pernelyg plačiai interpretavo gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąvoką“, – BNS antradienį ministerijos poziciją perdavė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialista...

Situacija kritinė: Vilnius jau skaičiuoja paskutines laisvas lovas koronaviruso pacientams, pasak medikų, verkiant trūksta ir personalo. Štai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje reanimacijos skyrius jau užpildytas. Bandydama taisyti situaciją Sveikatos apsaugos ministerija Vilniui metė gelbėjimosi ratą – 19 tūkstančių papildomų skiepų, kuriuos paėmė iš kitų savivaldybių.

Į Kauno rajono mokyklą antradienį atvesta apie dešimt vaikų, kurių tėvai nesutiko, kad jie būtų testuojami. Kaip BNS sakė savivaldybės ir mokyklos atstovai, su tėveliais yra kalbamasi ir siekiama, kad trečiadienį, kai mokykloje prasidės profilaktinis testavimas, situacija būtų išspręsta. „Kadangi mes dar nepradėjome vaikų testuoti, jie kaip ir kiti atėjo į mokyklą. Tėvai dar neparašę nei kad sutinka, nei kad nesutinka, nebuvo parašę ir atsisakymo testuoti vaikus.

Jau kuris laikas girdime apie svarstymus įvesti „galimybių pasus“, kurie leistų grįžti prie normalaus gyvenimo. Šią idėją stabdo dalies opozicijos ir valdančiosios koalicijos partnerių pasipriešinimas. Ar sulauksime pavasarį „galimybių paso“? Pokalbis su premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugai Živile Gudlevičiene. Jau nuo vasario mėnesio, paskelbus apie karantino ribojimų atlaisvinimus, atsitikdavo taip, kad Vyriausybė persigalvodavo ir tie atlaisvinimai būdavo atšaukiami.

Vertinant COVID-19 ligos protrūkius, sudėtingiausia situacija šiuo metu yra Vilniaus ir Kauno regionuose, čia bendrai registruota trečdalis visų ligos židinių šalyje, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip BNS sakė centro atstovė Justina Petravičienė, naujausiais duomenimis, Kauno regione šiuo metu yra 115 aktyvūs ligos protrūkiai, o Vilniaus – 102 ligos protrūkiai.

Dėl ypač sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniuje Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė perskirstyti vakcinų siuntas ir net 44 proc. visų gautų vakcinų – 46 512 dozių, skirti sostinės vakcinacijos centrams.

COVID-19 situacija Kauno regiono ligoninėse yra itin sudėtinga ir reikšmingai blogėjanti, BNS antradienį informavo Kauno klinikos. Pasak koordinuojančios ligoninės, vien per pastarąją parą į Kauno regiono ligonines paguldyti 49 nauji pacientai, dešimt iš jų – į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Akivaizdžiai daugėjant pacientų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, nuspręsta šią savaitę didinti COVID-19 lovų skaičių regiono ligoninėse.

Lietuvoje imunitetą nuo SARS-CoV-2 viruso šiuo metu, tikėtina, turi jau virš 30 proc. asmenų, o naujų atvejų augimas pastarąsias 10 dienų buvo nedidelis, rašoma naujausių Vyriausybės skelbiamų duomenų apžvalgoje. Didžiausias įtampos taškas yra Vilniaus regionas, kuriame užimtų reanimacijos lovų skaičius siekia 2020 m. gruodžio mėnesio skaičių. Lovų užimtumas taip pat didėja ir Kauno regione – kartu abiejuose regionuose nustatyta virš 80 proc. visų Lietuvoje atsiradusių naujų atvejų.

Dėl sudėtingos pandeminės situacijos regione juodojoje zonoje esantis Vilnius šią savaitę gavo keliasdešimt tūkstančių „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer/Biontech“) vakcinų ir iškart siūlo jų laukiantiems miestiečiams.  Skiepytis kviečiami gyventojai, patenkantys į vakcinavimo prioritetus. Jau kviečiami visi vyresni nei 55 m. asmenys, taip pat švietimo srities darbuotojai, abiturientai, kontaktinį darbą mažmeninėje prekyboje dirbantys asmenys bei sergantieji lėtinėmis ligomis.

SARS-CoV-2 pandemija sukėlė ne tik daug susirūpinimo ir įvairių iššūkių medicinos priežiūroje, bet ir įvairių pasikeitimų ligų išraiškose. Labai svarbūs pokyčiai, kuriuos stebi viso pasaulio medikai, stebimi ir Lietuvoje — tai ūminių kvėpavimo takų ligų, ypač gripo viruso bei tokių virusų kaip respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltų infekcijų drastiškas sumažėjimas. Žiemos mėnesiai yra šių infekcijų susirgimų pikas.

Antradienį Lietuvą pasiekė dvyliktoji „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 4800 vakcinos dozių. Per kelias dienas jos pasieks savivaldybes. Iki šios dienos Lietuva gavo 221,3 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 206,4 tūkst. „Vaxzevria“ vakcina yra skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4–12 savaičių pertrauką.

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje COVID-19 susirgo 11 mokinių, dėl to izoliuota 113 jų klasiokų, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Pirmas susirgimas nustatytas balandžio 17-ąją, naujausias – šeštadienį, balandžio 24 dieną“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė. Radviliškio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorė Rasa Dagienė BNS teigė, kad COVID-19 atvejai nustatyti testuojant kaupinių būdu.

Antradienio rytą prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje, kuriame buvo aptarta epidemiologinė situacija Lietuvoje.  Po susitikimo duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad šiame susitikime buvo pateikta daug įdomios informacijos, tačiau mokslininkas atkreipė dėmesį į mirčių statistiką Lietuvoje.  „Mano dėmesį patraukė skaidrė apie perteklines mirtis 2020 metais.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad Vilniuje nuo COVID-19 paskiepyta jau dauguma 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų. Šioje amžiaus grupėje, anot mero, galima bandyti kalbinti pasiskiepyti tik nedidelę dalį nepasiskiepijusių žmonių, mat jie paprasčiausiai atsisako skiepytis. R. Šimašius tikisi, kad Vilniaus mieste per šią savaitę pavyks suskiepyti turimas 42 tūkst. vakcinų dozes. „Kaip mes puikiai matome, situacija Vilniaus regione yra sudėtinga.

Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje nestebi, rašoma pranešime. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad praėjusią savaitę aktyvių protrūkių skaičiaus nežymus augimas išliko gamybos sektoriuje. Tuo metu, prekybos sektoriuje, lyginant su savaite prieš tai, stebimas aktyvių protrūkių mažėjimo tendencijos.

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius sako, kad po vakcinų perskirstymo Vilniaus miestui jo vadovaujama savivaldybė neteko 356 skiepų, kuriais buvo planuota baigti senjorų ir mokytojų skiepijimą. „Aš tai vertinu kaip nesusipratimą, nes mes vakcinuojame visai neblogai, šiandien būtume virš 300 vakcinų suskiepiję ir pabaigę skiepyti senjorus bei mokytojus. Taip negerai, nesidžiaugiu“, – BNS antradienį sakė S. Obelevičius.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, kitiems miestams skirtų vakcinų atidavimas Vilniui buvo neišvengiamybė, kadangi sostinės regione per savaitgalį kritiškai užsipildė ligoninės. Vyriausybės vadovės teigimu, situacija kinta nuolat, tad centrinė valdžia neturi tokios prabangos, kad apie vakcinų perskirstymą galėtų informuoti kelias savaites prieš. „Vertiname kaip neišvengiamybę“, – paklausta, kaip žiūri į vakcinų perskirstymą, Seime susirinkusiems žurnalistams atsakė premjerė.

Vengiant reguliaraus testavimo dėl koronaviruso, grįžimas į mokyklas bus sudėtingas ir rudenį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jeigu mes prie jo neprisipratinsime, jei mūsų kultūroje to neatsiras, mes negalėsime grįžti į mokyklas ir rudenį“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje. Jame buvo apžvelgta naujausi vakcinų poveikio Covid-19 infekcijai moksliniai tyrimai. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė pristatė naujausius mokslinius tyrimus, susijusius su koronavirusu.  „Pfizer“ veiksmingumas vaikams – 100 proc.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad būdas, kaip sostinei skirta papildomų vakcinų nuo koronaviruso, yra nepriimtinas. „Papildomų vakcinų skyrimas padės valdyti prastėjančią situaciją, tačiau būdas kaip jos buvo skirtos – nepriimtinas. Kažkas iš vidurinės grandies sprendimų priėmėjų „pakišo“ sveikatos apsaugos ministrą ir Vyriausybę“, – antradienį BNS raštu perduotame komentare teigė Vilniaus meras.