Po susitikimo, profesorius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo mintimis apie susiklosčiusią situaciją ir aptarė scenarijus, ko galima tikėtis ateityje.
„Lietuva nuo balandžio 17 d. yra taip vadinamoje „juodojoje zonoje“ ir šio [antradienio] ryto 14 d. naujų COVID-19 atvejų skaičius 100 000 gyv. siekia 534,2. Tačiau gera naujiena yra tai, kad palyginus su „antrosios bangos“ dinamika, mes matome, kad atvejų augimas yra gerokai lėtesnis. Skaičiuojame, kad jei mes turėtume tokią pačią atvejų augimo spartą kaip 2020 m. spalio – lapkričio mėn. šiuo metu kasdien turėtume nustatinėti po 2000 atvejų. Manome, kad šį „sulėtėjimą“ sąlygoja taikomos karantino priemonės bei vakcinacija“, – pastebi profesorius.
M. Stankūnas atkreipė dėmesį, kad šalyje koronavirusu daugiau užsikrečia jaunesni žmonės ir didžiausią dalį užsikrėtusiųjų sudaro 20-49 metų amžiaus grupė.
„Stebime besikeičiančią amžiaus struktūrą tarp naujai nustatomų COVID-19 atvejų. 2021 sausio – vasario mėn. 70 m. ir vyresni sudarydavo apie 13-14 proc., 50-69 m. 34-36 proc., 20-49 m. – 42-44 proc., o 0-19 m. 6-8 proc., tai paskutinės analizuotos balandžio savaitės (iki balandžio 19 d.) matome, kad didesnė dalis atvejų nustatoma tarp jaunesnių asmenų. Atitinkamai 0-19 m. – 13,2 proc., 20-49 m. 51,7 proc., 50-69 m. 28,5 proc., o 70 m. ir vyresni 6,6 proc. Apibendrinant, COVID-19 atvejai „jaunėja“, – rašo profesorius.
M. Stankūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje auga gyventojų mobilumas.
„Lietuvos gyventojai ženkliai dažniau ėmė lankytis maisto prekių parduotuvėse. Lyginant šių dienų mobilumą šiame sektoriuje su 2020 m. sausio mėn., tai matome apie 30 proc. padidėjimą. Praeitos savaitės pradžioje (balandžio 19-20 d.) buvo stebimas ženklesnis mobilumo padidėjimas prekybos centruose, tačiau ketvirtadienį-penktadienį jis sugrįžo į ankstesnės savaitės lygį. Bent kol kas iš šių duomenų mes negalime kalbėti apie kažkokį prekybos centrų „šturmą“, – pažymi profesorius.
