Koronavirusas COVID-19

Siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą ugdymo įstaigose, Sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo sprendimu, nuo gruodžio 1 d. suvienodinama apsauginių kaukių nešiojimo tvarka visiems mokyklinio amžiaus vaikams.  Nuo šiol mokiniai, ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir kiti vyresni nei 6 metų asmenys švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Didžiojo septyneto (G-7) valstybių sveikatos apsaugos ministrai pirmadienį paragino imtis „skubių veiksmų“ dėl Pietų Afrikoje aptiktos naujos pandeminio koronaviruso omikron atmainos.

Nepaisant dalies darbuotojų pasipiktinimo ir prezidento Gitano Nausėdos veto, nuo gruodžio 1-osios įsigalioja tvarka, kuomet nuo COVID-19 neskiepyti dalies profesijų darbuotojai už testavimą turės mokėti patys arba darbdavio lėšomis. Gruodžio pradžioje įsigalioja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos.

Lietuva prisijungė prie tarptautinės dalijimosi vakcinomis iniciatyvos COVAX, ir kitoms pasaulio šalims skirs 623 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių. 235,7 tūkst. Lietuvos aukojamų vakcinos dozių artimiausiu metu turėtų pasiekti Vietnamą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Viena svarbiausių pamokų, kurių mus moko COVID-19 pandemija, yra solidarumas.

Esamos vakcinos nuo COVID-19 tikriausiai bus mažai veiksmingos koronaviruso naujausios omikron infekcijos atveju, o naujiems veiksmingiems skiepams sukurti tikriausiai reikės ne vieno mėnesio, JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas sakė dienraščiui „Financial Times“ (FT). Antradienį paskelbtame interviu „Moderna“ generalinis direktorius Stephane'as Bancelis (Stefanas Banselis) sakė, kad duomenys apie esamų vakcinų veiksmingumą bus gauti per ateinančias dvi savaites, bet mokslininkai ...

JAV kompanija „Johnson & Johnson“ pranešė pradedanti kurti naują vakciną nuo naujos pandeminio koronaviruso padermės omikron. „Pradėjome modeliuoti ir kurti naują vakciną nuo omikron, o prireikus greitai pereisime prie klinikinių tyrimo etapo“, – bendrovės pranešime cituojamas jos Globalių mokslinių tyrimų ir kūrimų padalinio vadovas Mathai Mammenas.

Nuo gruodžio 1 d. keičiasi ne tik testavimo tvarka norint gauti galimybių pasą, bet ir norint keliauti ir įgyti europinį žaliąjį sertifikatą. Nuo šiol už testus ir šiam dokumentui žmonės turės susimokėti patys. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), gruodžio 1 d. mobiliuose punktuose nebebus tiriami asmenys, vykstantys į užsienį. Asmenys, vykstantys į užsienį, atlikti PGR tyrimus ir antigeno tyrimus turės savo lėšomis įstaigose, kurias galima rasti čia.

Praėjusią parą nustatytas 1701 naujas COVID-19 atvejis, mirė 15 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 12 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2259 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti per 14 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1355 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei buvo praėjusią parą, 127 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 12,5 tūkst.

JAV farmacijos bendrovės „Pfizer“ sukurtos tabletės „Paxlovid“ COVID-19 ligai gydyti turėtų būti veiksmingos prieš naują daug mutacijų turinčią pandeminio koronaviruso padermę omikron, nes buvo kuriamos įvertinus galimas šio viruso atmainas, pareiškė „Pfizer“ vadovas Albertas Bourla. „Tai suteikia man labai labai didelį pasitikėjimą, kad ši atmaina gydymui nuo šios ligos perioraliniu būdu įtakos neturės. Tačiau dėl vakcinos kol kas tokio tikrumo nėra.

Nuo gruodžio 1 d., siekiant pasinaudoti paslaugomis, kurios teikiamos tik asmenims, atitinkantiems nustatytus kriterijus (pagal kuriuos išduodamas galimybių pasas (GP)), nebegalios neigiamas antigeno testo rezultatas. GP bus galima gauti tik turint neigiamą PGR tyrimo atsakymą, kuris galios 72 val. nuo ėminio paėmimo momento. Privalomai testuotis turintiems asmenims bei kitiems asmenims GP bus išduodamas tik atlikus mokamą PGR tyrimą.

Naujajai koronaviruso atmainai plintant, intensyvesnius tyrimus pradeda ir Lietuvos mokslininkai. Sekoskaitą vykdančios šalies laboratorijos susitarė, kokių naujų priemonių imsis, kad atmainai patekus į Lietuvą, ji čia būtų aptikta kaip įmanoma greičiau. Mokslininkai sako, kad patvirtinti, jog atmaina pasiekė Lietuvą, hipotetiškai prireiktų maždaug keturių dienų nuo užsikrėtusio asmens atvykimo į šalį.

Pietų Afrikos mokslininkai praėjusią savaitę paskelbė atradę naują daug mutacijų turinčią pandeminio koronaviruso atmainą omikron, kuri, manoma, yra labai užkrečiama. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį perspėjo, kad omikron variantas visame pasaulyje kelia „labai didelę“ riziką. Daugelis šalių stengiasi suvaldyti jo plitimą, uždrausdamos skrydžius iš Pietų Afrikos ir kaimyninių šalių.

Ruošiantis pradėti 5–11 metų vaikų vakcinavimą nuo COVID-19, Izraelio sveikatos ekspertai rekomenduoja į vaikų skiepijimo procesą įtraukti pediatrus, kurie galėtų konsultuoti tėvus. Pirmadienį Lietuvos ir Izraelio sveikatos specialistai aptarė vaikų vakcinavimo klausimus nuotolinio susitikimo metu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad pediatrų įtraukimas padėtų tėvams atsakyti į rūpimus klausimus, susijusius su skiepijimu.

Skandalingais pasisakymais apie vakcinaciją ir LGBT klausimus išgarsėjęs brolis Paulius Vaineikis vėl audrina internautus. Šįkart dvasininkas skaitė pamokslą apie galimybių pasą. Jis teigia, kad žmonės, besinaudojantys galimybių pasu, esą rizikuoja netekti Viešpaties malonės. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atkerta, kad tokie pasisakymai yra penas skiepų priešininkams.

Izraelio ekspertai rekomenduoja vakcinuoti ir persirgusius vaikus, kadangi tai suteikia labai stiprią apsaugą – kaip ir stiprinamoji dozė. Taip pat jie atkreipė dėmesį, kad naują nerimą kelia omikron atmaina, kuri, manoma, dažniau infekuoja jaunus asmenis. Aktualiausiais COVID-19 pandemijos eigos ir valdymo klausimais buvo diskutuojama lapkričio 29 d. vykusiame nuotoliniame Izraelio ir Lietuvos atstovų susitikime.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina parengti tarptautinį susitarimą, kuris padėtų užkirsti kelią ateities pandemijoms ir veiksmingai su jomis kovoti, tvyrant nerimui dėl susirūpinimą keliančios naujos koronaviruso omikron atmainos atsiradimo. PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat sakė, kad daug mutacijų turinčios omikron atmainos pavojingumas ir užkrečiamumas dar ne iki galo aiškūs.

Nepaisant kelias savaites gerėjusių epidemiologinių COVID-19 rodiklių, ligoninės vis dar skelbia apie didelius pacientų skaičius. Raginama skubėti pasiskiepyti sustiprinamąja vakcinos doze, mat vis daugiau stacionare atsiduriančių žmonių yra pilnai pasiskiepiję. Tiesa, reanimacijose dauguma – neskiepyti asmenys.  LSMU Kauno ligoninė skelbia, kad, šios savaitės pradžios duomenimis, išlieka daugiausiai COVD-19 pacientų turinčia gydymo įstaiga – čia guli apie 250 ligonių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad jau antrą savaitę Lietuvos oro uostose yra padidintos keleivių kontrolę atliekančių NVSC specialistų pajėgos, rašoma pranešime. Patikrinamų keleivių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, tikrinimai atliekami ir savaitgaliais bei ne darbo valandomis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį įspėjo, kad naujasis koronaviruso omikron variantas visame pasaulyje kelia „labai didelę“ riziką, nors jo pavojingumas ir užkrečiamumas dar ne iki galo aiškūs.

Lietuva kol kas neturi planų stabdyti kelionių dėl naujos koronaviruso atmainos omikron, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Mes neturim tiesioginių skrydžių (su Pietų Afrika), tai čia kalba eitų apie kažkokius horizontalius sprendimus. Šiandien yra sprendimai tokie, kokie yra“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė ministras.

Naujoji omikron atmaina susirūpinimą mokslininkams kelia ne tik galimo didesnio nei delta atmainos užkrečiamumo, bet ir mažesnio dabar naudojamų vakcinų efektyvumo. Kiek realu, kad išsipildytų juodžiausias scenarijus ir skiepų sukuriama apsauga stipriai kristų? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad omikron atmaina greičiausiai paplis po visą pasaulį ir daugiausiai žalos pridarys ten, kur yra mažiausiai imunizuotų populiacijų.

Vis daugiau šalių nustatomi naujo pandeminio koronaviruso varianto omikron atvejai mokslininkams kelia susirūpinimą. Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo prof. Sauliaus Čaplinsko, visų pirma nerimas kyla dėl to, kad omikron pasižymi labai neįprastu mutacijų deriniu ir jos būtent toje viruso vietoje, kuri padeda virusui įsiskverbti į žmogaus organizmo ląsteles. „Vadinasi, tai gali turėti įtakos viruso užkrečiamumui ir plitimo greičiui.

Įprasti polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testai pajėgūs aptikti naujosios omikron atmainos koronaviruso infekciją, bet aiškinamasi, koks yra kitų testų jautrumas šio susirūpinimą keliančio varianto patogenui, sekmadienį nurodė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Plačiai naudojami PGR testai toliau aptinka infekciją, įskaitant užsikrėtimą omikron, kaip stebėjome ir kitų variantų atveju“, – sakoma atnaujintame PSO pranešime apie naująją viruso atmainą.

Praėjusią parą nustatyti 584 nauji COVID-19 atvejai, mirė 23 žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nustatytas naujų atvejų skaičius – mažiausias nuo rugsėjo vidurio, kai patvirtinti 508 susirgimai. Praėjusią parą 286 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 2034 žmonės.

Japonija grąžins griežtas sienų kontrolės priemones ir uždraus visiems naujiems užsieniečiams atvykti į šalį dėl naujo pandeminio koronaviruso omikron varianto plitimo grėsmės, pirmadienį paskelbė ministras pirmininkas Fumio Kishida. „Uždrausime užsieniečių iš viso pasaulio (naujus) atvykimus, pradedant nuo lapkričio 30 dienos“, – žurnalistams sakė F. Kishida.

Kai kurios šalies ligoninės dalijasi labai santūriu optimizmu – Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje po truputį mažinama COVID-19 pacientams skirtų lovų. Situacija nesikeičia tik Kauno regione – lovų skaičius išliks tas pats. Vis dėlto ligoninių atstovai pabrėžia, kad situacija ir toliau yra stebima, laukiama, kaip sergamumo kreivę pakeis į klases grėžę moksleiviai. Situacijai pablogėjus pasirengta lovų skaičių vėl didinti.

Europos Komisija skelbia: „Išvada – aiški, pilnai pasiskiepijusių žmonių mirtingumas nuo COVID-19 yra žymiai mažiau tikėtinas, nei tų, kurie nesiskiepija“. Kodėl yra tokie mirštamumo skirtumai tarp panašią suaugusiųjų populiacijos dalį paskiepijusių šalių, aiškina LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas. Komisija dalinasi šalių vakcinacijos ir mirčių statistika: lentelės viršuje – daugiau nei 85 proc.

Žmonių intelektas, kurie anksčiau buvo užsikrėtę COVID-19 ir pasveiko, gali būti žymiai sumažėjęs, rodo naujas tyrimas, paskelbtas „EClinicalMedicine“. Tyrimas papildo ilgėjantį susirūpinimą keliančių klausimų sąrašą dėl ilgalaikio COVID-19 poveikio kūnui ir smegenims, ir jo autoriai siūlo nedelsiant pradėti ilgalaikius tyrimus, siekiant įvertinti, koks sunkus gali būti šalutinis šios infekcijos poveikis.

Praėjusią parą nustatyti 1222 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 808 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 4442 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1365 COVID-19 sergantys pacientai, 123 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 6,2 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Ukmergės greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikė Jolanta Keburienė konstatuoja, kad rūpesčiai dėl medikus ir taip išvarginusios pandemijos nesibaigia. Nepaisant atsiradusių skiepų, vis dar tenka skubėti pas ūmius COVID-19 pacientus, kurie nevengia ir „pašokdinti“ gydytojus, taip pat – verstis per galvą ieškant, kokioje ligoninėje kokiam pacientui atsiras vietos.

Artėjančios gražiausios metų šventės masina susitikti su artimaisiais ir bičiuliais, sudalyvauti įvairiuose kalėdiniuose renginiuose, tarp kurių – ir eglučių įžiebimo šventės.

Aktyvinant revakcinaciją nuo COVID-19 Lietuvoje gyventojams vis dar kyla įvairių baimių ir klausimų. Ar skubėti pasiankstinti revakcinaciją, kokią vakciną rinktis ir ar laukti šalutinių reakcijų – apie visa tai pasakoja onkoimunologas dr. Marius Strioga.

Bendrovės „Merck“ sukurtas geriamasis preparatas pasirodė esąs veiksmingas gydant koronavirusinę infekciją, penktadienį pranešė JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA), paskelbusi nekantriai lauktą ataskaitą. Vis dėlto FDA patariamojo komiteto paskelbtame dokumente perspėjama, kad besilaukiančios moterys neturėtų vartoti preparato, žinomo kaip molnupiraviras, ir sakoma, kad tokioms pacientėms vaizdo nauda neatsveria rizikos.

Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo įteisinti privalomus skiepus medikams, mokytojams ir socialiniams darbuotojams. Švietimo ir mokslo profsąjunga stveriasi už galvos ir tvirtina, kad privalomai vakcinuotis gali tekti ir ketvirtu, ir penktu skiepu. Aiškėja ir daugiau faktų – jei nepasiskiepijęs darbuotojas negalės dirbti nuotoliniu būdu, jis bus nušalinamas.  Profesinių sąjungų konfederacija stoja piestu prieš tokį siūlymą ir tvirtina, kad jis kelia sumaištį.

Vyriausiasis Jungtinės Karalystės vyriausybės patarėjas pareiškė, kad sustiprinančiosios vakcinos dozės skyrimas jauniems žmonėms „dideliu skirtumu“ sumažintų COVID-19 plitimą Jungtinėje Karalystėje.  Šiuo metu Boriso Johnsono administracija daugiausia dėmesio skiria vyresnių nei 50 metų amžiaus ir kliniškai pažeidžiamų britų, kuriems labiausiai gresia koronavirusas, skiepijimui sustiprinančiąja vakcinos doze.

Praėjusią parą nustatyti 2017 naujų COVID-19 atvejų, mirė 21 žmogus, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.  14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė 13 žmonių, vyresnių nei 80 metų, penki – 70–79 metų asmenys, du – 50–59 metų ir vienas – 40–49 metų susirgusysis. Iš jų pasiskiepiję buvo keturi 80–89 metų ligoniai, du priklausė 70–79 metų grupei ir vienas buvo vyresnis nei 90-ies. Iš 6,7 tūkst.

Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) vadovai baiminasi, kad sveikatos apsaugos sistema nesusitvarkys su „sunkiausia žiema istorijoje“ dėl sveikatos sektoriaus darbuotojų trūkumo irCOVID-19 pacientų užimamų lovų kitų paslaugų sąskaita. Ligoninių vadovai jau dabar ragina imtis „neatidėliotinų veiksmų“, kad būtų sustabdytas socialinės priežiūros personalo išėjimas iš darbo.

Pietų Afrikos regione – nauja koronaviruso atmaina. Skelbiama, kad pirmieji atvejai jau fiksuojami ir Europoje. Tai neramina mokslininkų. Imunologas Marius Strioga taip pat pasidalijo mintimis apie šią atmainą, kuri jau gavo omkiron pavadinimą. Penktadienio vakarą medikas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame ir rašo būtent apie šią atmainą. Jis atkreipia dėmesį, kad atmaina aptikta būtent Pietų Afrikos Respublikoje, kurios vakcinacijos rodikliai – kuklūs.

Pietų Afrikos regione plintant naujai potencialiai pavojingai koronaviruso atmainai, atvykstantiems iš septynių šio regiono valstybių nuo šeštadienio, lapkričio 27 d., bus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pasiskiepiję arba persirgę COVID-19 liga. Portugalijai patekus į paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną, nuo pirmadienio, lapkričio 29 d., iš jos atvykstantys keliautojai, kurie nėra pasiskiepiję arba persirgę, taip pat turės izoliuotis.

Nuo gruodžio 1 d. keičiantis privalomo darbuotojų testavimo ir Galimybių paso išdavimo tvarkoms, mobiliuose punktuose nebebus atliekami greitieji antigeno testai. Asmenų, kurie greitajam antigeno testui atlikti mobiliuose punktuose yra užsiregistravę po gruodžio 1 d., registracijos bus atšaukiamos.

Pasaulyje nustačius dar vieną galimai pavojingą koronaviruso atmainą, kai kurios šalys jau stabdo keliones iš Pietų Afrikos regiono. Lietuva taip pat imasi priemonių – griežtina atvykimo į šalį tvarką. Lietuvos specialistai spėja, kad naujoji atmaina, ko gero, jau yra išplitusi ir kituose regionuose, ne tik Pietų Afrikoje. Nors ši atmaina Lietuvoje dar nebuvo užfiksuota, specialistai beveik neabejoja – išvengti jos nepavyks.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė neatmeta galimybės, kad Lietuvoje gali būti įvesti griežtesni ribojimai dėl naujosios COVID-19 atmainos, kuri buvo užfiksuota Pietų Afrikos Respublikoje. Vis dėlto, anot ministrės, tokio sprendimo tektų imtis tik tokiu atveju, jei Lietuvoje būtų užfiksuota užsikrėtimų naująją atmaina, be to, pirma reikia sužinoti, kokia ligos eiga ir kaip stipriai išplitusi naujoji atmaina.

Pietų Afrikos Respublikoje aptikus naują koronaviruso atmainą, visiems keliautojams atvykstantiems iš šios ir kaimyninių šalių reikės izoliuotis, atlikti du testus, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.  „Atvykę asmenys iš šitų valstybių, nesvarbu, ar jie persirgę, vakcinuoti, ar visiškai neturintys imuniteto, jie turės atvykdami į Lietuvą turėti PGR testą.

Mokslininkas Gytis Dudas ragina pasisaugoti Pietų Afrikos Respublikoje aptiktos koronaviruso atmainos. Pasak Vyriausybės ekspertų tarybos nario, reikėtų griežtinti atvykstančiųjų į Lietuvą kontrolę, kol mokslas ir institucijos stinga informacijos apie naują COVID-19 variantą. „Kol daug informacijos neturime, reikėtų pasisaugoti, taikant stipresnę atvykstančiųjų kontrolę.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pareiškė, kad prireiks „kelių savaičių“, kol mokslininkai supras naujojo COVID-19 varianto B.1.1.529, aptikto Pietų Afrikoje, poveikį.

Pasaulyje užfiksavus dar vieną mokslininkams nerimą keliančią atmainą, buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga sako, kad šios naujienos – „tikrai nekokios artėjant Kalėdų šventėms“. Pasak A. Verygos, kol kas nėra aišku, ar naujoji viruso atmaina yra blogesnė nei jau užfiskuotos atmainos. „Tai paaiškės tik tuomet, kai bus aišku, kiek užsikrėtusiųjų sirgs sunkiai ir kiek efektyvios prieš šią atmainą bus jau naudojamos vakcinos.

Europos Sąjunga siūlys uždrausti keliones iš pietinių Afrikos valstybių, aptikus naują COVID-19 variantą, kuris, kaip baiminasi mokslininkai, gali pakirsti pastangas įveikti pandemiją, penktadienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. EK, „glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, siūlys aktyvuoti avarinį stabdį, kad būtų sustabdytas oro susisiekimas iš Pietų Afrikos regiono dėl susirūpinimą keliančio varianto B.1.1.529“, tviteryje parašė U. von der Leyen.

Praėjusią parą nustatyti 2002 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2469 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 19 tūkst. 559 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1402 COVID-19 sergančių pacientų – šiek tiek daugiau nei prieš parą, 131 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7,6 tūkst.

Jei koronastop.lt nerandate norimos vakcinos, tai nebūtinai reiškia, kad skiepų nebėra – greičiausiai tiesiog pasibaigė talonėlių pasiūlymai. Specialistai aiškina, kad neradus norimo skiepo talonėlio, registruotis vakcinai reikėtų pabandyti vėliau. Registracijos laikai yra nuolat atnaujinami ir papildomi. Atsiradus galimybei trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepyti anksčiau, vakcinacijos centrai pastebi išaugusius skiepytis norinčių gyventojų srautus.