Tyrimas papildo ilgėjantį susirūpinimą keliančių klausimų sąrašą dėl ilgalaikio COVID-19 poveikio kūnui ir smegenims, ir jo autoriai siūlo nedelsiant pradėti ilgalaikius tyrimus, siekiant įvertinti, koks sunkus gali būti šalutinis šios infekcijos poveikis.
Londono imperatoriškojo koledžo atliktame tyrime dalyvavo 81 337 žmonės, kurie buvo įvertinti internetu, kaip Didžiosios Britanijos intelekto testo dalis. Tai kliniškai patvirtintas kognityvinis testas, apimantis daugybę trumpų protinių iššūkių, taip pat klausimyną, kurį reikia užpildyti.
Iš šių 81 337 žmonių kai kuriems anksčiau buvo patvirtinta COVID-19 infekcija, tačiau jie nebuvo paguldyti į ligoninę (N = 326), o kai kurie buvo paguldyti į ligoninę dėl sunkios COVID-19 (N = 192) formos. Rezultatai buvo analizuojami siekiant įvertinti jų pažintinius gebėjimus, kurie vėliau buvo lyginami su visa imtimi, siekiant nustatyti bet kokį užsitęsusį COVID-19 infekcijos poveikį.
Vertindami tokius veiksnius kaip amžių, lytį, išsilavinimą, gimtąją kalbą ir kairiarankiškumą bei dešiniarankiškumą, mokslininkai nustatė, kad COVID-19 persirgę asmenys pasižymėjo pažinimo sutrikimais, o juos dar labiau pablogino sunkesnė forma. Tų, kuriems pasireiškė kvėpavimo takų simptomai, testo rezultatai buvo prastesni nei tų, kurie nesusidūrė su kvėpavimo problemomis, o pacientai, kurie dėl ligos pateko į ligoninę, pasižymėjo dar sunkesniais pažinimo sutrikimais.
Nors šių rezultatų priežasčių gali būti daug, mokslininkai išsamiai ištyrė galimus klaidinančius veiksnius, įskaitant jau esamas sąlygas ir bet kokius besitęsiančius COVID-19 simptomus, ir nustatė, kad kontroliuojant šiuos veiksnius rezultatai palyginti nepakito.
Pagrindinis „ilgojo COVID-19“ tyrėjas ir mokslininkas Adamas Hampshire'as socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė įrašą, apibendrinantį atradimus.
„Kalbama ne tik apie „ilgąjį COVID-19” – tyrime buvo lyginami žmonės, sirgę koronavirusu, su tais, kurie nesirgo, nepaisant nuolatinių simptomų. Dauguma žmonių, sirgusių koronavirusu, pranešė, kad pasveiko, tačiau apie 25 proc. persirgusiųjų pranešė apie besitęsiančius simptomus (t. y. „ilgąjį COVID-19“)“, – „Twitter“ rašė profesorė Christina Pagel, Londono universiteto koledžo klinikinio operacinio skyriaus direktorė.
„Kognityviniai sutrikimai išliko nepriklausomai nuo to, ar žmonės jautė simptomus, ar ne, ir nepriklausė nuo to, kiek laiko praėjo nuo persirgimo. Tai įrodo ilgalaikį poveikį. Rezultatai taip pat nepriklauso nuo jau esamų sveikatos problemų“, – socialiniame tinkle pridūrė ji.
Sutrikimai nemaži – anksčiau naudojusių ventiliatorių deficitas siekė 0,47 (kuo didesnis deficitas, tuo daugiau pacientas turi pažinimo problemų), o tų, kuriems jo neprireikė – 0,27. Palyginus, vidutinis insultą patyrusių pacientų deficitas yra 0,24. Be to, deficitas buvo net didesnis nei vidutinio asmens, kuris pranešė apie mokymosi sunkumus (0,38).
Ryškiausi COVID-19 pacientų deficitai – samprotavimo, problemų sprendimo, erdvinio planavimo ir tikslo aptikimo, atitinkantys ankstesnius pranešimus apie „smegenų rūką“.
Kaip ir bet kokiu savarankiškai pateiktų duomenų atveju, rezultatus interpretuoti reikia atsargiai. Rezultatams įtakos galėjo turėti atrankos šališkumas (nors autoriai padarė viską, kad to išvengtų), taip pat yra daug kitų veiksnių, kurie galėjo turėti įtakos neurologiniams vertinimams. Tačiau atrodo, kad tyrimas pabrėžia reikšmingą ir ilgalaikį poveikį visų amžiaus grupių pacientams ir ragina atlikti daug daugiau tyrimų apie tuos, kurie dabar gyvena su „ilguoju COVID-19“.
