Naujų COVID-19 atvejų kreivė nustojo augti. Kartu, kaip pastebi ligoninės, stabilizavosi ir situacija gydymo įstaigose.
Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijoje pacientų sumažėjo dvigubai
Sergamumo statistikoje kurį laiką pirmavusi Klaipėdos miesto savivaldybė, panašu, iš COVID-19 gniaužtų šiek tiek išsilaisvino. Statistikos departamento duomenimis, paskutines septynias dienas yra nustatoma 28,1 proc. mažiau naujų užsikrėtimų nei savaitę prieš tai.
Palengvėjimą jaučia ir ligoninės. Kaip sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, COVID-19 pacientų šiek tiek mažėja.
„Lyginant su buvusiu aukščiausiu pakilimu, Klaipėdos regione pacientų sumažėjo beveik dvigubai, tačiau 15 pacientų turime ir reanimacijos skyriuje, buvo 24“, – tv3.lt sako V. Janušonis.
Į ligoninę patenkant vis mažiau pacientų, nuo kitos savaitės bus mažinamas COVID-19 lovų skaičius. Planuojama panaikinti 20 COVID-19 pacientams skirtų lovų.
„Šiek tiek mažiname, tačiau elgiamės atsargiai, nes prognozės gali labai greitai keistis. Tuo labiau, mokslininkai prognozuoja, kad gruodžio–sausio mėnesį vėl tikėtinas pakilimas“, – sako V. Janušonis.
Pasak ligoninės vadovo, COVID-19 pacientų skaičius keičiasi nuolat, ketvirtadienio ryto duomenimis, ligoninėje gydomas 61 COVID-19 pacientas.
Šiauliuose reanimacijos lovų mažinama maždaug trečdaliu
COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių mažina ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Pastebima, kad situacija stabilizavosi, tad nuo penktadienio iš 29 COVID-19 pacientams skirtų reanimacinių lovų ligoninėje liko 20. Tai patvirtino ligoninės atstovė Sonata Tenytė.
„Stebėsime toliau situaciją, bendradarbiaujame ir stebime informaciją, kurią pateikia Šiaulių miesto savivaldybė. Ji stebi epidemiologinę situaciją regione ir mieste. Pagal tai matysime, galbūt lovų skaičių dar šiek tiek mažinsime.
Aišku, jei pacientų daugės, lovų skaičių sugrąžinsime. Galima sakyti, kad įdirbis padidinant lovų skaičių ar mažinant per pastaruosius metus yra susiformavęs, bandome į situaciją reaguoti lanksčiai“, – tv3.lt komentuoja S. Tenytė.
Pasak jos, jei regione nustatoma daugiau koronaviruso atvejų, netrukus tai pasijaučia ir ligoninėje – padaugėja pacientų.
Ketvirtadienio duomenimis, ligoninėje yra gydomi 67 COVID-19 pacientai, iš jų 7 pacientai yra gydomi reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.
„Prieš porą savaičių buvo laikas, kai reanimacijoje turėjome 20–26 pacientus, o bendras skaičius vienu metu siekė virš 100. Galima pasidžiaugti, kad sergančių ir gydomų pas mus yra šiek tiem mažiau.
Tačiau tikrai stebime situaciją ir jeigu matysime tendencingą kilimą, nedelsiant grįšime prie didesnio lovų skaičiaus, paskirstysime personalą“, – sako S. Tenytė.
Savaitinis naujų atvejų skaičius Šiaulių miesto savivaldybėje krito 22,9 proc.
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje iš 70 pacientų liko 50
Lovų skaičių COVID-19 pacientams mažina ir Respublikinė Panevėžio ligoninė. Ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis sako, kad situacija ligoninėje stabilizavosi prieš dvi savaites.
„Siekiant kuo greičiau tęsti planinių paslaugų teikimą, mažinamas COVID–19 lovų skaičius“, – tv3.lt rašo V. Riaubiškis.
Prieš maždaug dvi savaites ligoninėje buvo gydoma apie 70 sunkia ir labai sunkia forma sergančių pacientų. Šiuo metu tokių pacientų Respublikinėje Panevėžio ligoninėje yra 50.
„Atidžiai stebime specialistų prognozes, todėl lovų skaičius mažinamas palaipsniui, kad visada būtume pasiruošę galimam susirgimo atvejų didėjimui“, – komentuoja V. Riaubiškis.
Panevėžio miesto savivaldybėje šią savaitę fiksuojama 3 proc. mažiau atvejų nei savaitę prieš tai.
Kauno regionas situacijos gerėjimo nesitiki
Kauno regione COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičius nemažinamas. Kaip nurodo Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas Vaidotas Gurskis, artimiausiu metu epidemiologinės situacijos gerėjimo nesitikima.
Pasak V. Gurskio, Kauno regiono gydymo įstaigose šiuo metu veikia 520 stacionaro lovos su deguonies tiekimo galimybe. Iš jų užimtos 402. Apie 80 proc. pacientų yra reiklainga deguonies terapija
Regione veikia 53 reanimacijos ir intensyvios terapijos (RITS) lovos su dirbtinės plaučių ventiliacijos galimybe. Iš jų užimtos 36, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 66 proc. pacientų.
„Didžiausias lovų užimtumas Kauno regiono ligoninėse buvo lapkričio 8 d., kai buvo užimta 481 stacionaro lova su deguonies tiekimo galimybe. Panašus lovų užimtumas buvo ir antrosios COVID-19 bangos piko metu, kuris užfiksuotas sausio 3 dieną. Tada buvo užimta 490 stacionaro lovų su deguonies tiekimo galimybe.
Tuo tarpu RITS lovose gydomų pacientų, sergančių COVID-19 liga, skaičius yra stabilus visą lapkričio mėnesį, čia gydomi vidutiniškai apie 36 pacientai per parą. Nors RITS lovose gydomų pacientų pikas buvo pasiektas lapkričio 15 dieną, kai šiose lovose buvo gydomi 44 pacientai, tačiau pacientų, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija, skaičius išliko stabilus ir ji taikoma vidutiniškai 22–24 pacientams per parą“, – tv3.lt komentuoja V. Gurskis.
23 pacientai, kuriems nustatyta COVID-19 liga, Kauno regiono ligoninėse yra gydomi dėl kitų susirgimų.
„Stacionaro lovų su deguonies tiekimo galimybe užimtumas rodo, kad ketvirtoji COVID-19 pandemijos banga iš lėto atslūgsta ir situacija stabilizuojasi, tačiau situacija RITS negerėja ir išlieka stabiliai sudėtinga.
Pastarąją savaitę pacientų, atvykstančių stacionariniam gydymui, skaičius sumažėjo neženkliai, atvykdavo vidutiniškai apie 38 pacientus per parą, ankstesnes keturias savaites šis skaičius svyravo nuo 42 iki 46 pacientų per parą.
Į RITS lovas jau penkias savaites iš eilės paguldomų sunkiausios būklės pacientų skaičius nekinta ir atvyksta vidutiniškai apie 6 pacientus per parą.
Taip pat Kauno regiono gydymo įstaigose jaučiamas trūkumas lovų, skirtų terapijos profilių paslaugoms užtikrinti, todėl pacientus tenka paskirstyti į laisvas vietas kitose ligoninėse, pervežti iš vienos savivaldybės į kitą“, – teigia V. Gurskis.
Nuo gruodžio 1 dienos uždaromas COVID-19 sergantiesiems gydyti skirtas skyrius Druskininkų ligoninėje
Situacija stabilizavosi ir Vilniaus apskrityje. Lapkričio 25-osios duomenimis, Vilniaus regione aktyvaus gydymo skyriuose yra gydomi 463 COVID-19 pacientai. Dar 58 yra gydomi reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.
„Šiuo metu Vilniaus regiono stacionarinėse įstaigose situacija yra stabili, vietų pacientams pakanka, tačiau epidemiologinė situacija nuolatos įdėmiai stebima. Nuo gruodžio 1 dienos uždaromas COVID-19 sergantiesiems gydyti skirtas skyrius Druskininkų ligoninėje, COVID-19 pacientai bus siunčiami į Alytaus S. Kudirkos ligoninę ir kitas regiono įstaigas“, – situaciją komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorė valdymui Jolita Jakutienė.
Be Santaros klinikų Vilniuje COVID-19 pacientai yra gydomi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Ukmergės, Alytaus S. Kudirkos, Elektrėnų, Molėtų, Trakų, Varėnos, Šalčininkų ligoninėse ir specializuotas paslaugas teikiančioje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.
Santaros klinikose, kur yra gydomi sunkiausi pacientai, šiuo metu užimta 76 proc. aktyviam gydymui skirtų lovų ir 85 proc. reanimacijos ir intensyvios terapijos vietų.
„Atsipalaiduoti neleidžianti situacija ligoninių stacionaruose akivaizdžiai rodo, kad pandemija tebesitęsia, visuomenė toliau turi būti aktyviai vakcinuojama, laikomasi visų reikalingų infekcijos kontrolės priemonių“, – primena J. Jakutienė.
Šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybėje nustatyta 11,7 proc. mažiau naujų užsikrėtimų nei savaitę prieš tai.
Su nerimu žiūrima į mokyklas
Kai kurie specialistai teigia, kad moksleiviams po atostogų grįžus į klases, naujų užsikrėtimų skaičiai gali vėl imti kilti.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas V. Janušonis sako, kad gali padaugėti ir vaikų užsikrėtimų, tačiau jie dažnu atveju nėra hospitaliniai.
„Šiuo metu visame regione ligoninėje gydomų vaikų yra tik keturi. Sergamumas gali išaugti, tačiau į ligonines jie dažniausiai nepakliūna“, – teigia V. Janušonis.
Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė S. Tenytė sako, kad ligoninė taip pat galvoja apie mokinių grįžimą į klases – atvejų netrukus gali padaugėti.
„Įvardijama, kad pagrindiniai ir didžiausi židiniai yra mokyklose, aišku, specialistai patys galėtų geriau pakomentuoti, tačiau stebėjimas išlieka“, – komentuoja S. Tenytė.
Trečiadienio duomenimis, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra gydomi keturi vaikai.
Stankūnas: atvejų kreivė vėl gali imti augti
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas pastebi, kad šalyje išties yra pastebimos teigiamos epidemiologinės situacijos tendencijos. Daugelis Europos šalių šiuo metu susiduria su naujų koronaviruso atvejų skaičiaus augimu.
Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas mažėjantis pandemijos pagreitis. Vis dėlto profesorius atkreipia dėmesį, kad čia pastaruoju metu yra matyti kiek nepalankesnės tendencijos – pandemijos pagreičio mažėjimas sulietėjo.
Kol kas per parą nustatomų naujų atvejų kreivė po truputį krenta, tačiau neatmestina galimybė, kad ji gali vėl pradėti kopti į viršų.
„Kodėl pas mus buvo atvejų sumažėjimas? Nemaža dalimi prie to prisidėjo moksleivių atostogos. Jei pasižiūrėtume į spalio pabaigos duomenis, moksleiviai praktiškai sudarė daugiau nei 30 proc. visų nustatomų atvejų. Tai reiškia, kad kas trečias naujas atvejis buvo nustatomas vaikų grupėje“, – tv3.lt komentuoja M. Stankūnas.
Antra išsiskirianti grupė pagal nustatomų naujų atvejų skaičius buvo ta amžiaus grupė, kuriai, tikėtina, priklauso moksleivių tėvai – 30–50 m.
Pasak profesoriaus, pastaruoju metu buvo pastebimas naujų atvejų mažėjimas šiose dviejose amžiaus grupėse – vaikų ir jų tėvų. Būtent dėl to ir stebėjome krentantį atvejų skaičių.
„Ką matome vėl – moksleivių grupėje atvejų skaičius vėl pradeda augti. Nuo praeito savaitgalio kelias dienas matome, kad atvejų augimas šioje amžiaus grupėje, nors nėra didelis, yra stebimas“, – sako M. Stankūnas.
Profesorius aiškina, kad vaikai taip pat aktyviai dalyvauja platinant virusą. Jie užsikrečia ir patys, o nuo jų gali užsikrėsti kitoms amžiaus grupėms priklausantys asmenys. Todėl ėmus daugėti užsikrėtimų mokyklose, tikėtina, kad gali augti ir bendras atvejų skaičius – grįžę namo moksleiviai gali užkrėsti tėvus ar senelius.
Vis dėlto piešiant scenarijus, visad koncentruojamasi į blogiausią. Todėl, pasak M. Stankūno, net jei dabartinė situacija dar yra nebloga, stebint nustatomus naujus atvejus mokyklose, atsipalaiduoti nereikėtų – naujų atvejų kreivė artimiausiomis dienomis vėl gali imti kilti.
Medikai neserga
Pirmosios ir antrosios pandemijos bangos metu susidurta su problema – COVID-19 sirgo medikai. Prasidėjus vakcinacijai situacija stipriai pasikeitė.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, ketvirtadienio duomenimis, neserga nei vienas medikas. V. Janušonis nurodo, kad kitose regiono ligoninėse serga vienas kitas medikas.
Teigiamos tendencijos fiksuojamos ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
„Labai didelė ligoninės darbuotojų dalis vakcinavosi, revakcinavosi, todėl sergančių ligoninės darbuotojų šiuo metu neturime“, – nurodo ligoninės atstovas V. Riaubiškis.
Statistikos departamento penktadienio duomenimis, iš 2361 COVID-19 pacientams gydyti skirtų lovų, užimtos yra 1402.
