Koronavirusas COVID-19

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 36 665 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 248 anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 32 835 naujus COVID-19 atvejus ir 315 pacientų mirtį. Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomi 13 624 COVID-19 pacientai.

Maždaug trečdalis iš naujų užsikrėtimų COVID-19 priskiriami vaikams, todėl net neabejojama, kad jų grįžimas į mokyklas stipriai prisidėjo prie pastarosiomis dienomis pasiektų antirekordų. Specialistai įspėja, kad atvejų bus dar daugiau ir ragina gyventojus sąžiningai laikytis rekomendacijų. Mokyklų vadovai teigia jau nebežinantys, kokie dar ribojimai padėtų išlaikyti vairą rankose.

Austrijos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už siūlymą įvesti privalomus skiepus nuo COVID-19 suaugusiesiems; šalis taps pirmąja Europoje, įsivedusia tokią tvarką. Dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš privalomą skiepijimą reguliariuose savaitgalio mitinguose nuo tada, kai lapkritį buvo paskelbta apie tokius planus, siekiant padidinti vakcinacijos rodiklį Austrijoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys numatė, kurie gyvybiškai svarbias funkcijas atliekantys darbuotojai pandemijos metu galėtų dirbti net ir sirgdami besimptome koronaviruso infekcija.

Praėjusią parą nustatyti 6478 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 752 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso paskiepyti 9354 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 982 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug 100 mažiau nei prieš parą, 91 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 22,8 tūkst.

Daugiau nei 7000 žmonių susirgusių COVID-19 per parą. Tokį rekordinį rezultatą per vakar užfiksavo šalies laboratorijos. Tačiau blogiausia dar priešaky. Specialistai prognozuoja, kad atvejų skaičius gali peršokti ir 10-imt tūkstančių, tiek Vilnius, tiek Sveikatos apsaugos ministerija kalbą apie kritinį planą, kuriam įsigaliojus į darbą eiti privalėtų net ir lengva COVID-19 forma sergantys gyventojai. Tiesa, blogėjanti situacija Seimo nesuvienijo.

Drastiškai augant COVID-19 tyrimų skaičiui, mobiliuosiuose punktuose jau kitą planuojamos permainos – planuojama, kad besitikrinantieji galimybių pasui turės atvykti pėsčiomis, sako 1808 karštosios linijos vadovė Greta Beinaravičiūtė. Pasak jos, dalis punktų jau skelbia ir apie griežtinamą tvarką, jog nebepriims smarkiai vėluojančių atvykti mėginių paėmimui ar atvykstančių per anksti, nes nepataikius į paskirtą laiką susidaro automobilių spūstys.

Ketvirtadienį Seime žlugo idėja privalomai skiepyti medikus ir socialinius darbuotojus – paskutiniam etape valdantiesiems neužteko balsų. Konservatorė Paulė Kuzmickienė pripažįsta, kad buvo nustebinta tokių balsavimo rezultatų ir tikina, kad privalomi skiepai būtų buvusi veiksminga pandemijos valdymo priemonė, kurios reikia šiandien. Visgi politikė neatmetė galimybės, kad projektas dar grįš į Seimo darbotvarkę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad kiekvienas žmogus, kuriam patvirtinta koronavirusinė infekcija (COVID-19 liga), turi užpildyti anketą ir pateikti ne tik epidemiologinius duomenis apie save, bet ir nurodyti sąlytį turėjusius šeimos narius. Jei užsikrėtęs žmogus to nepadarys, artimieji nebus įtraukti į izoliuotų asmenų sąrašą, o tai reiškia, kad jie negalės kreiptis ir dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, rašoma NVSC pranešime.

Greitieji antigeno testai prieinami praktiškai bet kur – jų nusipirkti galima parduotuvėse ar vaistinėse. Šie testai kiekvieną penktadienį taip pat dalijami ir mokyklose, pagal naują tvarką, dalis moksleivių savaitgaliais jais testuosis namie. Ką daryti, jei atlikote testą ir jo atsakymas yra teigiamas? Jei atlikote greitąjį COVID-19 testą ir prieš akis kasetėje matote du brūkšnelius, tai reiškia, kad tyrimo rezultatas yra teigiamas.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 32 835 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 315 anksčiau užsikrėtusių žmonių, ketvirtadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 30 586 naujus COVID-19 atvejus ir 375 pacientų mirtį. Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomi 13 770 COVID-19 pacientų. Dirbtinis plaučių vėdinimas reikalingas 1 297 iš jų. 38 mln.

Seime ketvirtadienį žlugo bandymas įteisinti privalomus skiepus medikams ir socialiniams darbuotojams. Kodėl valdantiesiems nepavyko priimti šio projekto? Ar privalomų skiepų idėja dar gali grįžti? Apie šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuos du Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai: Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis ir konservatorė Paulė Kuzmickienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje ir toliau sparčiai didėjant COVID-19 susirgimų skaičiui, Mažeikių rajono savivaldybė nusprendė drausti renginius uždarose patalpose. Apie būsimus pakeitimus savivaldybė paskelbė savo feisbuko paskyroje. „Mažeikiuose imtasi griežtesnių priemonių – renginiai uždarose erdvėse nevyks. Sparčiai kylant sergančiųjų COVID-19 liga skaičiui rajone, imamasi griežtesnių prevencinių priemonių – nuo sausio 24 d. iki kovo 1 d. rajone draudžiami visi kultūriniai renginiai uždarose patalpose.

Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiai muša rekordus, ligoninių užimtumas išlieka stabilus. Ekspertai sako, kad turime kelias savaites, per kurias pamatysime, ar pildosi reanimacijos lovos ir ar reikia įvesti griežtą karantiną. Jų teigimu, norint, kad sveikatos sistema nepalūžtų, trumpas ir griežtas karantinas būtų naudinga priemonė. Specialistai taip pat ragina nenumoti ranka į omikron atmainą, kuria, kaip skelbiama, sergama lengviau.

Seime priėminėjant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti žalos atlyginimą, jei pasiskiepijus COVID-19 vakcina ištiktų sunkūs nepageidaujami padariniai, kilo chaosas. Pritarus parlamentarų grupės siūlymui svarstyti apie visų vakcinų sukeltos galimos žalos atlyginimą, apskritai nuspręsta padaryti pertrauką.

Seimui nusprendus neįvesti privalomo skiepijimo medikams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad parlamentas paprasčiausiai išreiškė savo požiūrį. „Aš pamenu, kai buvo pirminis projektų variantas, kai buvo diskutuojama dėl daugiau grupių, buvo klausimas, kodėl jų nėra daugiau. (...) Tada taip ir pasakiau, kad pradžioje pasižiūrėkime, kokią turime politinę valią ir koks yra pas mus požiūris į šitą klausimą.

Praėjusią savaitę planuotas E. sveikatos sistemos atnaujinimas, kuris leis užtikrinti automatizuotą ir kokybišką duomenų apsikeitimą tarp E. sveikatos sistemos ir kitų su sveikatos apsauga susijusių informacinių sistemų, bus vykdomas nuo penktadienio, sausio 21 d., 20 val. iki sausio 22 d. 8 val., rašoma pranešime spaudai.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Nors sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys prakalbo apie naują kriterijų, kuriuo remiantis, šalyje gali būti įvestas karantinas. Premjerė. I. Šimonytė tikina, kad jokio kito kriterijaus, nei reanimacijos lovų užpildymas, nėra. Sprendimus dėl karantino įvedimo gali lemti ne tik pacientų skaičius reanimacijoje, bet ir svarbiausias valstybei funkcijas atliekančių žmonių sergamumas, praėjusią savaitę teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ketvirtadienį Seimas galutinai nuspręs dėl privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad gavus pageidavimą iš opozicijos ir medikų atstovų, kartu su privalomais skiepais atkeliauja ir vakcinų sukeliamos žalos atlyginimo mechanizmas. Vyriausybės vadovė tvirtino, kad net ir plintant omikron atmainai, kuria serga tiek skiepyti, tiek neskiepyti, vakcinos apsaugo nuo sunkios ligos formos ir mirties.

Vokietijoje per praėjusią parą nustatyta per 133,5 tūkst. naujų COVID-19 atvejų – daugiausiai per vieną dieną nuo pandemijos pradžios, rodo epidemiologinę padėtį šalyje stebinčio Roberto Kocho instituto (RKI) duomenys.   Ankstesnis sergamumo rekordas didžiausioje Europos ekonomikoje fiksuotas trečiadienį, kai per parą buvo nustatyta 112,3 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų.  Per praėjusią parą Vokietijoje nuo COVID-19 mirė 234 žmonės.

Ketvirtadienį laukia paskutinis mūšis dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams. Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS frakcijos atstovas Aurelijus Veryga teigia, kad medikų bendruomenė priešinasi šiam sprendimui, kuris, jo nuomone, yra gerokai pavėluotas, kai šalyje plinta omikron atmaina. Ketvirtadienį Seimas planuoja galutinį balsavimą siekiant įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą.

Praėjusią parą nustatyti 7057 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios, jis daugiau nei 800 atvejų viršija trečiadienį fiksuotą rekordą. Aštuoni iš devynių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 677 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9180 asmenų.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl įstatymo papildymo, kuriuo siekiama įteisinti vakcinų sukeltos žalos atlyginimą, tarp opozicijos ir valdančiųjų kilo konfliktas. Seimo opozicijos atstovai svarsto, kad valdantieji bijo gauti tiek daug kreipimųsi, jog valstybė nebus pajėgi jų patenkinti. Todėl esą bando apsidrausti, kad nereikėtų iš biudžeto mokėti milžiniškų sumų.

Ketvirtadienį Seimas planuoja galutinį balsavimą siekiant įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą. Pataisas inicijavo Vyriausybė, argumentuodama siekiu užtikrinti sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų darbą, sparčiai plintant COVID-19 omikron atmainai.

Šiaulietis Aras iš kovidinio skyriaus išlydi jau pasveikusį savo palatos draugą. Pats vyriškis su siaubu prisimena, kaip sunkiai jam smogė koronavirusas. Du kartus į ligoninę vykęs vyras, pirmą kartą pagalbos nesulaukė. „Kai pradėjau dusti, tada pamačiau ir dangų, tada buvo labai baisu. Jau, žinokite, tada pamąstai apie visą gyvenimą per vieną sekundę“, – sako Aras. Jei būtų pasiskiepijęs, vyras sako – ligoninėje negulėtų. „Tikrai planavau skiepytis.

Susirgimų koronavirusu skaičius Lietuvoje muša rekordus – per vakar dieną užfiksuoti nauji 6234 atvejai. Ir tai yra didžiausias susirgimų skaičius nuo pandemijos pradžios. Sveikatos ekspertai tvirtina – tai tik ledkalnio viršūnė, nes sergančiųjų yra žymiai daugiau. Rekordiškai augant sergančiųjų skaičiui – testavimo punktai nespėja visų registruoti, apgultis ir šeimos gydytojų kabinetuose – atsiliepti į visus pacientų skambučius tampa nebeįmanoma.

Žmonės jau dabar „balsuoja“ už reformą vykdami į kitas gydymo įstaigas, klausiamas apie naujos sveikatos pertvarkos reikalingumą tvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Raginamas pažadėti ar garantuoti, kad pacientams paslaugų prieinamumas po pertvarkos pagerės, ministras pabrėžė, kad daug svarbiau, kokios tos paslaugos. „Siūlau keisti naratyvą ir pradėti kalbėti ne šiaip apie paslaugų prieinamumą, bet kokybiškų paslaugų prieinamumą.

Vengrijos politinės opozicijos lyderis trečiadienį sakė, kad jam testais buvo nustatyta COVID-19, šalyje dėl koronaviruso omikron atmainos plitimo daugėjant užsikrėtimo atvejų. Peteris Marki-Zay, nepriklausomas konservatyvus politikas, balandį vyksiančiuose rinkimuose atstovausiantis šešių opozicinių partijų koalicijai, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad jam po antradienio vakaro pasirodymo televizijoje pasireiškė nesunkūs COVID-19 simptomai, o testais ši liga buvo patvirtinta.

Sveikatos apsaugos ministerija ruošia testavimo ir izoliavimosi pokyčius daliai darbuotojų, tačiau artimiausiu metu neketina keisti galimybių paso tvarkos. Tai trečiadienį patvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šiuo metu ruošiame testavimo, izoliavimo galimus algoritmų pakeitimus kitoms kritinėms funkcijoms, žmonėms, kurie dirba komunaliniame ūkyje, viešojo sektoriaus paslaugų, viešosios tvarkos ir kitokių panašių, kur gyvybiškai yra svarbu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad Vyriausybė neskuba galvoti apie ketvirtąją skiepų nuo COVID-19 dozę, nes šiuo klausimu dar trūksta informacijos.  „Mes atidžiai sekame tą informaciją. Nes Izraelyje, Danijoje pasirodė informacijos, kad didesnės rizikos žmonėms ta dozė yra suteikiama. Bet Lietuvoje mes turime situaciją, kad ir trečiąja doze nemažai žmonių yra nepasiskiepijusių.

Koronaviruso atvejams Lietuvoje mušant rekordus ekspertai įspėja, kad esame dar tik atvejų augimo pusiaukelėje. Visgi, nepaisant, didžiulio užsikrėtimų omikronu masto, prognozuojama, kad sveikatos sistema naujos bangos spaudimą pavyks atlaikyti. Trečiadienį pranešta apie visos pandemijos užsikrėtimų rekordą – antradienį nustatyta net 6234 COVID-19 atvejai. Tikėtina, per artimiausias dienas patikslinus duomenis šis skaičius gali būti dar didesnis.

Penktadienį daliai šalies moksleivių turėjo būti išdalinti greitieji antigeno testai. Vis dėlto kai kurios savivaldybės nusprendė testų moksleiviams namo neduoti ir juos testuoti tik mokyklose. Taip esą bus išvengta sukčiavimo arba užsikrėtimų slėpimo. Praėjusį penktadienį dalis šalies moksleivių iš mokyklos namo turėjo grįžti ne tik su namų darbais, bet ir su greitaisiais COVID-19 testais.

Nuo pirmadienio įsigaliojus reikalavimui renginiuose dėvėti respiratorius, gyventojai ėmė juos iš vaistinių lentynų tiesiog šluoti. Žmonės skundžiasi respiratorių nerandantys daugelyje vaistinių. Tačiau jų atstovai tikina, kad nors respiratorių paklausa ir išaugo, dalyje vaistinių jų gali nebūti, bet iš esmės atsargų pakanka.

Sveikatos apsaugos ministerija viešojo sektoriaus darbuotojams ketina numatyti atskirą testavimo tvarką, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Žiūrime testavimo algoritmus kai kuriems kritinių tarnybų specialistams, kad jiems padarytume kitokią testavimo sistemą, kad ten taip pat būtų kaip ir švietimo srityje savikontrolės testai. Tas pats mechanizmas būtų kitoks ir mūsų testavimo infrastruktūrai nebūtų tokio didelio užkrovimo.

Rekordinis užsikrėtimų COVID-19 skaičius – dar ne pabaiga, konstatavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Dėl to ruošiami nauji scenarijai, jei augtų kritinių specialybių darbuotojų sergamumas. Kaip nurodė ministras, omikron atmaina kol kas dominuoja dar tik keliuose regionuose. „Kadangi omikronas kol kas dominuoja Vilniaus, Klaipėdos, Kauno apskrityse ir aplink juos, bet dar kitur ne, tai, vadinasi, galime tikėtis dar didesnių atvejų skaičių.

Vyriausybė nusprendė iki kovo atidėti galimybių pasą vaikams. Ekspertai teigia, kad toks valdžios sprendimas reiškia, kad vaikams galimybių pasas tikriausiai niekada nebus taikomas ir nuspręsta ne skatinti vaikų vakcinaciją, o tiesiog leisti jiems persirgti ir taip įgyti imunitetą. Specialistų nuomone, galimybių paso nereiks ne tik vaikams – pavasarį ši priemonė apskritai gali būti panaikinta, nes nebeteks prasmės.

Vokietija trečiadienį pranešė, kad šalyje pirmą kartą nuo pandemijos pradžios per parą buvo nustatyta daugiau kaip 100 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Didžiausioje Europos ekonomikoje per praėjusią parą užregistruoti 112 323 COVID-19 atvejai ir mirė 239 koronavirusu užsikrėtę žmonės, pranešė epidemiologinę padėtį šalyje stebintis Roberto Kocho institutas (RKI). Pastarųjų septynių dienų sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis padidėjo iki 584,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 10 963 testus nustatyti 3 159 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė trys anksčiau užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną skelbta apie 2 303 naujus COVID-19 atvejus ir trijų pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 2 140,07 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Trečiadienį Lietuvoje fiksuotas naujas COVID-19 susirgimų rekordas – užfiksuota 6234 nauji užsikrėtimai. Epidemiologė Rolanda Lingienė sako, kad blogiausia dar prieš akis, todėl žmonės turi būti pasiruošę. Socialinėje paskyroje R. Lingienė teigė, kad omikron atmaina lemia sparčiai didėjantį susirgimų skaičių, tad tikėtina, kad netrukus tokių atvejų gali būti ir dar daugiau. „Bijau, kad blogiausia dar prieš akis. Deja, bet omikron atmaina daro savo, tad 6234 atvejai – tikrai bus ne riba.

Vyriausybė trečiadienį pranešė pradėjusi naują skiepų nuo COVID-19 kampaniją „Nelik paskutinis“. Pasak Vyriausybės, sprendimas imtis papildomų komunikacijos priemonių priimtas plintant omikron atmainai, o ši mėnesį truksianti kampanija apims televizijos, radijo, interneto ir lauko reklamą. Pagrindinė kampanijos idėja –  per kuriozines situacijas paskatinti žmones nelaukti, nelikti paskutiniu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir ekspertai dar praėjusią savaitę įspėjo, kad karantinas gali ateiti anksčiau, nei užsipildys 240 reanimacinių lovų. Akcentuojama, kad dėl itin sparčiai plintančio omikrono izoliuotis tenka vis daugiau svarbias visuomenei funkcijas vykdančių asmenų. Vieni jų – ir medikai, kurie tiek patys priversti izoliuotis dėl ligos arba slaugyti artimuosius.

Praėjusią parą nustatyti 6234 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios. Paskutinį kartą atvejų rekordas fiksuotas lygiai prieš savaitę. Septyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 690 žmonių buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9428 asmenys.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos statistikos departamentui paskelbus nedžiuginančią statistiką apie gyventojų mažėjimą tiek Kėdainiuose, tiek ir visoje Lietuvoje, ją papildo ir kita liūdna žinia: 2021-ieji pasižymėjo kaip daugiausiai mirčių nuo nepriklausomybės atkūrimo pareikalavę metai.

COVID-19 pandemija „toli gražu nesibaigė“, antradienį sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ir perspėjo nemanyti, kad sparčiai plintanti pandeminio koronaviruso omikron atmaina nekelia pavojaus. „Ši pandemija toli gražu nesibaigė“, – PSO būstinėje Ženevoje žurnalistams sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Jis įspėjo nemanyti, kad omikron variantas, lapkritį aptiktas Pietų Afrikoje ir žaibiškai išplitęs visame pasaulyje, yra nepavojingas.

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, kad šalyje dalis darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Jei Seimas galutinai pritars, nuo vasario 14 d. nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Antradienį Seimas svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog antrąją šių metų savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje situacija, lyginant su laikotarpiu prieš tai, išliko nepakitusi. Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 320 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių. Visą protrūkių žemėlapį galite rasti ČIA, rašoma pranešime spaudai.

Pristačiusi naujausią informaciją apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) neslėpė, kad dalis pranešimų yra mažiau kasdieniai. Tokiais atvejais neretai šalutinio reiškinio tiesioginio ryšio neišeina nei patvirtinti, nei paneigti.   Kaip patvirtino VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja dr.

Panevėžio lopšelyje-darželyje „Vaikystė“ – COVID-19 užsikrėtimų protrūkis. Šiuo metu serga net 14 pedagogų, 13 žmonių iš aptarnaujančio personalo bei 1 vaikas. Ugdymo įstaiga uždaryta. Kad „Vaikystės“ lopšelyje-darželyje koronaviruso protrūkis, naujienų portalui JP patvirtino ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius.