Statistikos departamento duomenimis, sausio 18 d. buvo nustatyti 6 234 užsikrėtimai COVID-19. Iš jų kiek daugiau nei 2,2 tūkst. patvirtinti gyventojams iki 19 m. Sausio 19 d. buvo patvirtinti 7 057 užsikrėtimai, iš jų beveik 2,5 tūkst. – gyventojams iki 19 m.
Vaikai prisidėjo prie rekordų
Sveikatos ekspertų tarybos narys, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis pabrėžia, kad nauji COVID-19 antirekordai buvo pasiekti dėl kelių priežasčių. Nors vaikų užsikrėtimai sudaro apie trečdalį antirekordiškai didelio skaičiaus, sakyti, kad antirekordus paskatino tik vaikai, būtų neteisinga.
Pasak profesoriaus, prie antirekordo prisidėjo kelios priežastys – plinta omikron atmaina, galimai dar matome ir besitęsiantį Kalėdų bei Naujųjų sutiktuvių efektą.
Vis dėlto vaikų įtakos epidemiologinei situacijai neigti negalima. Profesorius aiškina, kad vaikai yra socialiai aktyvūs, daug bendrauja ir taip gali pernešti virusą.
Antra, vaikai yra ta visuomenės grupė, kuri šiuo metu turi mažiausius vakcinacijos rodiklius. Tad užsikrėsti gali ir patys vaikai, ir su jais bendraujantys žmonės.
Maždaug trečdalis nustatytų užsikrėtimų yra priskiriami mokyklinio amžiaus ir šiek tiek vyresniems gyventojams. Tačiau profesorius pabrėžia, kad reali situacija nuo tos, kurią matome dabar, gali šiek tiek skirtis.
„Galima įtarti, kad nemaža dalis jau užsikrėtusių dar nejaučia simptomų arba jaučia labai silpnus simptomus. Be to, yra susidariusios didelės eilės prie patikros punktų, kai kurie ten gal net nesikreipė.
Vien iš šių statistinių duomenų daryti išvadas nebūtų labai tikslu. Jei norėtume susidaryti visiškai tikslų vaizdą, PGR tyrimų turėtume daryti ne 25 tūkst., kaip šiandien, o 50 tūkst. ar dar daugiau“, – tv3.lt kalba J. Augutis.
Žiūrint į šiandieninius duomenis ir žinant, kad moksleivių atostogos laukia tik pavasarį, spėjama, jog užsikrėtimų gali dar padaugėti.
„Yra akivaizdu, kad augimo fazė dar nėra pasibaigusi. Sakyčiau, kad yra pakilę pusė bangos. Statistinė kitų šalių patirtis rodo, kad kilimas trunka apie mėnesį, o vidutiniškai tada pasiekiamas pikas.
Kadangi mūsų omikron banga iš esmės prasidėjo prieš pat naujus metus, tikėtina, kad vasario pradžioje mes galime pamatyti pačius didžiausius skaičius.
Kiek pakilsime? Skaičiavimai rodo gana didelius naujų užsikrėtimų skaičius. Kaip minėjau, turėdami ribotus testavimo resursus, jų visų tikrai nesuregistruosime ir statistikos suvestinėse skaičiai bus mažesni“, – svarsto J. Augutis.
Duomenų analitikas pabrėžia, kad šiuo metu matomi duomenys Lietuvai ir taip yra per dideli. Vis dėlto reikėtų būti pasiruošus ir dar didesniam šuoliui. Pasak J. Augučio, tikėtina, kad kelioms aplinkybėms susidėjus kurį nors rytą pamatysime pranešimą apie 10 tūkst. patvirtintų užsikrėtimų.
Skaičiai rodo, kad rekomendacijų nesilaikoma
Vyriausybė iki kovo pradžios nusprendė atidėti galimybių paso reikalavimą vaikams. Ne kartą kalbėta, kad galimybių pasas veikia kaip tam tikra vakcinaciją skatinanti priemonė.
Vaikų vakcinacijos rodikliai yra gerokai žemesni nei kitų amžiaus grupių, tad ar šis sprendimas galėjo prisidėti prie antirekordų ir ar tai turės įtakos dar aukščiau kylančiai atvejų kreivei?
Vaikų ligų gydytojas profesorius Vytautas Usonis pabrėžia, kad galimybių pasas dažnai klaidingai yra įvardijamas kaip vakcinacijos skatinimo priemonė.
Profesoriaus supratimu, tai yra administracinis instrumentas, padedantis atskirti epidemiologinio saugumo reikalavimus atitinkančius žmones nuo neatitinkančių. Todėl specialistas siūlytų šio dokumento neįvardinti kaip priemonės, kuria siekiama priversti žmones skiepytis.
Vis dėlto vaikų įtaka kylantiems užsikrėtimų skaičiams V. Usonis neabejoja. Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl virusas tarp vaikų plinta, yra ta, kad tik mažesnė dalis vaikų yra pasiskiepiję.
„Indikacijos vaikų skiepijimui užregistruotos palyginti neseniai, vaikai yra tik pradėti skiepyti, nors paskiepytų vaikų skaičiai didžiosiose valstybėse, pavyzdžiui, JAV, jau siekia milijonus. Nereikia suprasti, kad apie vakcinas vaikams niekas nieko nežino – taip nėra. Tačiau faktas, kad dėl įvairių priežasčių vaikų skiepijimo apimtys kol kas yra nedidelės“, – tv3.lt sako V. Usonis.
Kitas paaiškinimas, kodėl vaikų sergamumo rodikliai yra išaugę – omikron atmaina. Ja lengviau užsikrečiama, tad omikron labiau nei kitos atmainos gali paliesti jauniausius gyventojus.
„Kai buvo pasiekta kritinė masė, taip kaip ir kitose šalyse buvo sprogimai, taip yra ir pas mus. Jeigu taip nutiko, vadinasi, reikia kažką daryti.
O ką daryti? Stebuklingos lazdelės nėra. Yra žinomi epidemiologiniai dalykai. Infekcijos šaltiniui nustatyti yra testavimas, plitimo keliui užkirsti yra kaukės. Nežinau, kodėl Lietuvoje į kaukes žiūrima taip kritiškai, lyg į kokią valdžios bausmę. <…>
Antra grandis – einant į viešą vietą reikia pagalvoti, ar eiti tikrai reikia, ar ten būsite saugūs. Trečia kryptis – skiepijimas. Tai yra epidemiologijos klasika nuo labai senų laikų, ši pandemija nieko nauja neatnešė.
Visa tai sudėjus, didžiuliai skaičiai rodo, kad šios priemonės taikomos nepakankamai“, – svarsto V. Usonis.
Vis dėlto komentuoti, ar atidedant galimybių paso reikalavimą vaikams, nebuvo padaryta klaida, profesorius nesiryžta.
„Kaip senelis, aš labai norėčiau, kad mano anūkai eitų ten, kur yra saugu ir kad jie turėtų dokumentą, kurį galėtų parodyti kitiems, jog jie yra saugūs. Vaikai puikiai dėvi kaukes, isterijos, kad jie dūsta, yra kažkieno fantazijos.
Nesuprantu, kodėl viskas nuslydo taip, kad galimybių pasas yra prievarta skiepytis. Juk niekas surišus neveda į skiepų punktą.
Tai yra mano interpretavimas, mano supratimas apie galimybių pasą, bet nesu sprendimų darytojas, valdžios patarėjas, tad tai yra tik mano asmeninė nuomonė. Savo paaiškinimus turi duoti tie, kas sprendimus priima“, – sako V. Usonis.
Mokyklos tapo ne tik ugdymo įstaigomis
Augančius užsikrėtimų skaičius su nerimu stebi mokyklų vadovai. Pasak Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidento Dainiaus Žvirdausko, mokyklų vadovai laikosi pozicijos, kad ugdymas kiek įmanoma ilgiau turėtų išlikti kontaktinis.
D. Žvirdauskas yra KTU inžinerijos licėjaus vadovas. Jo vertinimu, praėjusią savaitę situacija įstaigoje buvo gana rami, tačiau šią savaitę ji kiek pasikeitė. Šiuo metu serga arba po turėto kontakto izoliuojasi 15 mokytojų, hibridiniu arba nuotoliniu būdu mokosi 7 klasės. Tai yra 10 proc. visų mokyklos klasių.
„Situacija labai panaši visoje Lietuvoje. Susirgimų mokyklose, švietimo bendruomenėje yra nemažai, bet jokios liūdinančios informacijos, kad būtų apkrautos ligoninės, kad turėtume sunkių ligoninių, tokios informacijos mes negauname. Savo mokykloje neturime žinių apie nei vieną hospitalizuotą asmenį.
Manau, kad susirgimų kreivė tik didės, bet jei neturėsime sunkių atvejų, kiek įmanoma reikėtų laikytis kontaktinio ugdymo“, – tv3.lt komentuoja D. Žvirdauskas.
Pasak pašnekovo, mokyklų administracijos stengiasi laikytis galiojančių reikalavimų ir rekomendacijų, rekomendacijos perduodamos ir moksleiviams bei jų tėvams.
Pavyzdžiui, primygtinai rekomenduojama vaikams pajutus peršalimo simtomus neiti į mokyklą ir apie tai įspėti klasės vadovus bei mokyklos administraciją.
Dar prieš porą savaičių vaikams norint patekti į tam tikras vietas iš jų buvo reikalaujama turėti galimybių pasą. Galimybių paso norint ateiti į mokyklas nereikėjo. D. Žvirdauskas tokią tvarką palaikė.
Tačiau ar naujų ribojimų reikėtų mokyklose, LMVA prezidentas abejoja.
„Dažnai mokyklose juokaujame, kad švietimo įstaigos jau nėra iki galo švietimo įstaigos. Jos jau yra švietimo, pagalbos, priežiūros, užimtumo įstaigos, mūsų misija pandemijos sąlygomis pasikeitė.
Švietimo bendruomenė nedejuoja, kantriai atliekame savo darbą. Organizuojame testavimą, izoliaciją, srautų valdymą. Visi turime būti susitelkę, kad įveiktume šiuos nesklandumus“, – sako D. Žvirdauskas.
Ketvirtadienio Statistikos departamento duomenimis, šalyje šiuo metu yra 479 koronaviruso židiniai. Daugiau nei pusė iš jų – 249 – nustatyti ugdymo įstaigose.
Su protrūkiais ugdymo įstaigose siejami 816 atvejai.
Atidėjo galimybių paso reikalavimą vaikams
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė nusprendė atidėti galimybių paso įsigaliojimą vaikams nuo 12 metų. Iki kovo 1 d. galimybių pasas bus reikalingas sulaukusiems 16 metų.
„Sparčiai plintant omikrono atmainai koncentruojame savo dėmesį į testavimo algoritmus ir testavimo pajėgumus“, – Vyriausybės posėdžio metu sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Atsižvelgiant į tai, kad ugdymo įstaigose ne visi vaikai testuojami profilaktiškai, jų atliekamų savikontrolės testų kol kas negalima susieti su Galimybių pasui keliamais kriterijais, taip pat nedidelė vaikų dalis 12–15 metų amžiaus grupėje yra pasiskiepijusi, Galimybių pasu kol kas gali naudotis nedidelė vaikų dalis.
Siekiant suteikti daugiau laiko paskiepyti vaikus nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), siūloma pakeisti Nutarimą ir patikslinti Galimybių paso išdavimo kriterijus vaikams, numatant kad reikalavimas turėti Galimybių pasą kontaktinėse veiklose vaikams taikomas ne nuo 12 metų ir 2 mėnesių, o nuo 16 metų“, – rašoma nutarime.
Pakeitimas galios iki 2022 m. vasario 28 d., o nuo 2022 m. kovo 1 d. vėl būtų reikalaujama galimybių pasą turėti vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių.
Ministerija nurodo, kad pilnai vakcinuoti yra 33,79 proc. 12–15 m. amžiaus vaikų. 60,8 proc. šios amžiaus grupės vaikų nėra imunizuoti.
