Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, kad plintant omikron atmainai, gali pradėti pildytis ir ligoninių lovos. Nors šiuo metu situacija stabili, Vyriausybės vadovė neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu reanimacijos lovų užimtumas pasieks tokį skaičių, nuo kurio Vyriausybė gali įvesti karantiną.
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad du kart keturi ar keturi kart du yra tie patys aštuoni. Tai reiškia, kad gali būti, jog pati ligos eiga ir bus lengvesnė, tačiau vien dėl to, kad vienu metu susirgs daug žmonių, kurie, tarkime, turi riziką sirgti sunkiai, ligoninėms užsipildyti rizika yra labai didelė“, – kalbėjo premjerė.
Kad karantino priemonė nėra atmesta, I. Šimonytė kalbėjo ir praėjusių metų pabaigoje.
Apie karantino įvedimą ir tai lemiančius rodiklius naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narė Jurgita Sejonienė ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Karantinas suveiktų
V. Zemlys-Balevičius mano, kad, premjerės žodžiais, „trumpas ir griežtas“ karantinas suveiktų.
„Virusas nepasikeitė, nėra kontaktų, nėra viruso. Jeigu mes įvestume griežtą karantiną, o tai reiškia, kad visi sėdi namuose ir eina tik į parduotuvę arba pasivaikščioti lauke, reiškia, kad uždarytos mokyklos, uždaryti biurai, kontaktiniu būdu vyksta darbas, kur tik taip įmanoma tą daryti, tai tiesiog neplis tas virusas, net ir tokio plėtrumo [kaip omikron]“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.
Pašnekovo teigimu, karantinas nukelia susirgimus į ateitį ir taip nutolinamas užsikrėtimų pikas.
„Dabar tokio karantino taikyti nereikia, nes ką mes nukelsime. Dar kol kas pas mus situacija nėra bloga“, – įsitikinęs V. Zemlys-Balevičius.
Šiuo metu pagrindinis kriterijus, kad būtų įvesti karantino ribojimai, yra reanimacijos lovų užimtumas. Vyriausybė rudenį nustatė, kad griežti draudimai būtų įvesti pasiekus 240 užimtas lovas arba artėjant prie šio skaičiaus.
„Kadangi pas mus kriterijus yra reanimacijos lovos, tai reikia žiūrėti, kaip jos pildysis ir kiek mes laiko turėsime užkardymui. <...> Pavyzdžiui, jeigu mūsų lovos per savaitę pasipildys plius 40, tai reiškia, kad karantiną jau reikia daryti. <...> Bet kol kas mes neturime duomenų dėl tokio lovų pildymosi, kad galėtume pasakyti, kad jau dabar turime problemą“, – laidoje „Dienos pjūvis“ sakė V. Zemlys-Balevičius.
Pasak jo, žiūrint į istorinius duomenis, reanimacijos lovų užsipildymas yra lėtai kintantis procesas, kuris ne taip greitai kyla kaip užsikrėtimų atvejų skaičius.
„Reiškia, kad mes turime savaitės ar dviejų buferį pamatyti, kad situacija tikrai blogėja ir tą daryti, pertraukti tą grandinę. O pertraukimas reikalingas tam, kad nukeltume mūsų sveikatos sistemos žlugimą“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.
Tad norint išvengti sveikatos sistemos perkaitimo, anot duomenų mokslininko, griežto karantino įvedimas yra puiki priemonė.
Tačiau V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, karantinas, kaip pandemijos valdymo priemonė nėra tinkama, nes jis tik nukeltų užsikrėtimų atvejų piką į ateitį. Duomenų mokslininko nuomone, veiksmingas būtų tik griežtas karantinas, o toks, kurio metu veiktų, pavyzdžiui, grožio salonai, apčiuopiamos naudos neduotų.
Lietuvių mirštamumą lėmė prasta visuomenės sveikatos būklė
„Faktas, kad yra nustatytas hospitalizacijos rodiklis, kuris mums yra pavojingas, kad jei pasiektume 240 lovų, jos buvo dedikuotos COVID-19 sergančių pacientų gydymui. Faktas, kad strigtų kitų pacientų gydymas. To niekas nenori“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo J. Sejonienė.
Seimo narė ramino, kad kol kas pagrindo griežtam karantinui nėra ir tikimasi, kad Lietuvoje pasikartos kitų su omikron atmaina susidūrusių šalių patirtis, kad nors atvejų skaičiai šoktelėjo, ligoninės nepradėjo sparčiai pildytis sunkiais koronaviruso pacientais.
„Bet niekas negali garantuoti. <...> Kas jau ne kartą buvo minėta, kodėl lietuviai išsiskiria. Nors sergamumo skaičiai niekada nebuvo tokie prasti kaip daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, bet mirštamumas yra pakankamai didelis.
Bendra visuomenės sveikatos būklė yra svarbi. Jeigu atsitiks taip, kad tos lovos, ypač intensyvios terapijos lovos pradės pildytis sparčiai, tai aišku, kad tai bus indikacija karantinui“, – sakė parlamentarė.
„Bet visi stengiasi tą situaciją suvaldyti taip, kad karantino nereikėtų“, – pridūrė ji.
Abejoja dėl naujo Dulkio kriterijaus
Sprendimus dėl karantino įvedimo gali lemti ne tik pacientų skaičius reanimacijoje, bet ir svarbiausias valstybei funkcijas atliekančių žmonių sergamumas, praėjusią savaitę teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Anksčiau ministras vis kartojo, kad svarbus rodiklis yra reanimacijos lovų užpildymas iki 240 lovų, o dabar jau prakalbo apie naują rodiklį – situacija organizacijose.
„Dabar, kai omikron turi savo tą elgesį, kada jis yra labai užkrečiamas ir tarp persirgusių, ir tarp pasiskiepijusių, tampa labai svarbu sekti, o kokia yra situacija organizacijose, kurios teikia svarbiausias paslaugas ne tik sveikatos apsaugos sistemai“, – Žinių radijui praėjusį ketvirtadienį sakė A. Dulkys.
„Atitinkamai kitose institucijose turime žiūrėti, kad užtektų specialistų, kurie galėtų dirbti ten, kur yra valstybei svarbiausios funkcijos“, – pridūrė ministras.
„Visada gerai, kai mes šnekame apie rodiklius, bet kaip tas rodiklis bus skaičiuojamas? Tikiuosi, kad nebus daroma ta klaida, kai 2020 metais praėjusi Vyriausybė pranešė apie krūvą rodiklių, keturis ar penkis, pagal kuriuos bus įvedamas karantinas, bet nei tų rodiklių skelbė, nei ką. Visuomenė jų nežino, neaišku, kaip skaičiuojama, tai jis nenaudingas“, – svarstė V. Zemlys-Balevičius.
Jis sutiko, kad šalies sveikatos sistemos krachas būtų žymimas ne tik užpildytomis reanimacijos lovomis, bet ir dideliu medikų sergamumu.
„Jeigu yra 100 laisvų lovų, bet nėra žmonių, medikų, kurie galėtų su tais pacientais dirbti, tai mes turime kolapsą iš kitos pusės – nėra kam dirbti. <...> Toks rodiklis yra sveikintinas, bet reikia pasižiūrėti, kaip jis skaičiuojamas, ar jis patikimai skaičiuojamas, ar jis tik įneš papildomos sumaišties“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Dirbtų ir sergantys medikai?
J. Sejonienė teigė, kad jei įvedamas naujas kriterijus, A. Dulkys turėtų patikslinti, apie kokius darbuotojų sergamumo skaičius kalbama.
„Kokia ta situacija turėtų būti, dėl kurios mes turėtume skelbti karantiną? Beje, kitose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, priimtas toks sprendimas, kad sveikatos priežiūros darbuotojai, kurie šiuo metu yra sergantys, bet asimptomine forma, dėl didelio darbuotojų trūkumo vis dėlto dirba“, – pasakojo parlamentarė.
„Įvairių gali būti sprendimų, tad nesakyčiau, kad vien dėl to reikėtų griežtinti situacijos valdymą ir įvedinėti karantiną“, – pridūrė ji.
Tai tik dalis pokalbio su V. Zemliu-Balevičiumi ir J. Sejoniene laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
