Sprendimus dėl karantino įvedimo gali lemti ne tik pacientų skaičius reanimacijoje, bet ir svarbiausias valstybei funkcijas atliekančių žmonių sergamumas, praėjusią savaitę teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Anksčiau ministras vis kartojo, kad svarbus rodiklis yra reanimacijos lovų užpildymas iki 240 lovų, o dabar jau prakalbo apie naują rodiklį – situacija organizacijose.
„Dabar, kai omikron turi savo tą elgesį, kada jis yra labai užkrečiamas ir tarp persirgusių, ir tarp pasiskiepijusių, tampa labai svarbu sekti, o kokia yra situacija organizacijose, kurios teikia svarbiausias paslaugas ne tik sveikatos apsaugos sistemai“, – Žinių radijui praėjusį ketvirtadienį sakė A. Dulkys.
„Atitinkamai kitose institucijose turime žiūrėti, kad užtektų specialistų, kurie galėtų dirbti ten, kur yra valstybei svarbiausios funkcijos“, – pridūrė ministras.
Visgi premjerė I. Šimonytė pažymėjo, kad vis dar galioja vienintelis karantino įvedimo rodiklis.
„Nėra jokio antro punkto, dėl kurio Vyriausybė yra apsisprendusi ar paskelbusi. Man yra tekę girdėti įvairių interpretacijų, užuominų“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Visgi Vyriausybės vadovė pripažino, kad didelis sergamumas, tarp svarbiausias funkcijas atliekančių asmenų, sukeltų nemažai sunkumų.
„Būtų labai blogai, jei staiga vienu metu turėtų karantinuotis labai daug medicinos darbuotojų. Bet būtent siekiame, kad jų būtų kaip įmanoma mažiau, kaip ir prašydami visų pasiskiepyti ir keisdami izoliacijos ir darbo algoritmus toms profesijoms, kurios yra kritinės.
Jeigu žmonės tiesiog susidurs su kontaktu, jie bus testuoti teigiamai, jie kažkiek turbūt bus izoliuoti. Bet visus kitus mes preferuojame testuoti labai dažnai, kad kuo mažiau žmonių iškristų iš ligoninių ar kitų gydymo įstaigų. Tai tokio kriterijaus, skaičiaus ar kažko tikrai negalėčiau pasakyti, tokio sutarimo nėra“, – kalbėjo I. Šimonytė.
