Koronavirusas COVID-19

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė grįžo į darbą iš izoliacijos. Ji izoliavosi nuo penktadienio, dėl galimo kontakto su užsikrėtusiu asmeniu. Ministrė turėjo mažos rizikos kontaktą, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, tokiems asmenims nebūtina izoliuotis, tačiau dėl savo ir aplinkinių saugumo A. Bilotaitė 5 dienas dirbo nuotoliniu būdu. Ji atliko 2 testus, abu yra neigiami.

Kaip šviesos tunelio gale skiepų nuo Covid-19 laukia ne tik medikų bendruomenė, bet ir didelė žmonijos dalis. Visgi daug kam naujai kuriama vakcina kelia nerimą dėl jos saugumo. Mokslininkai sutinka, kad nežinomųjų dar daug, tačiau konstatuoja, kad apskritai nesukūrus vakcinos optimizmo bandant suvaldyti šio viruso plitimą būtų kur kas mažiau.  Nors skelbiama, kad oficialus skiepijimo „Pfizer–BioNTech“ vakcina Europoje startas – jau gruodžio 27 d., mokslininkė prof.

Ligoninėse trūkstant dirbti galinčių medikų, į COVID-19 pacientų priežiūros darbus įsijungia vis daugiau savanorių. Pajėgas ligoninėse stiprina Lietuvos šaulių sąjunga. Į Lietuvos raudonąjį kryžių kreipėsi beveik 1000 padėti galinčių savanorių. Jais tapusios Lietuvos žvaigždės ar Seimo nariai ligoninėse tampa ir valytojais, ir liftininkais, maisto vežiotojais ar net mirusiųjų kūnų vežiotojais – dirba, kad tik sumažintų medikams krūvį.

Įvertinus susidariusią situaciją dėl Jungtinėje Karalystėje nustatytos koronaviruso (COVID-19) mutacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto sprendimo nuo gruodžio 21 d. iki gruodžio 31 d. laikinai stabdyti visus keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės bei dėl kritinės pandemijos padėties Lietuvoje ir sugriežtintų karantino priemonių, Užsienio reikalų ministerija šiandien paskelbė rekomendaciją piliečiams nevykti į Jungtinę Karalystę.

Europos Komisija pirmadienį suteikė oficialų leidimą platinti Europos Sąjungoje bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtą vakciną nuo pandeminio koronaviruso, Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendavus atlikti šį žingsnį. Leidimas platinti vakciną atveria galimybę pradėti pirmuosius skiepijimus visame 27 šalių bloke iškart po Kalėdų.

Pirmoji vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta Lietuvą pasieks gruodžio 26 d., skiepijimas prasidės gruodžio 27 d. Vakcinos bus tiekiamos reguliariai, pagal sudarytą grafiką, visoms Europos Sąjungos šalims.    Pirmiausiai skiepijami bus sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai.  Antruoju etapu vakcinos bus skiriamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų darbuotojams ir pacientams.

Dar nepasiekus antrosios koronaviruso bangos piko ligoninės skundžiasi susiduriančios ne tik su medikų, bet ir pagalbinio personalo stygiumi. LSMU Kauno ligoninės atstovės Svetlanos Kauzonienės teigimu, dėl to nėra ko stebėtis, jei vairuotojo ar slaugytojos darbų prireikus eina dirbti patys skyrių vedėjai. Kartu ji apgailestavo, kad pavasarį buvęs toks didelis verslo atstovų dėmesys ir palaikymas medikams antrosios bangos metu kažkur dingo.

Jungtinėje Karalystėje nustačius naują koronaviruso (COVID-19) mutaciją, dėl kurios, manoma, virusas greičiau plinta, daugelis šalių priima papildomus ribojimus. Sekmadienį šalies Vyriausybė uždraudė visus keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės, o paveiktų šalių ir regionų sąrašą papildė Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

Koronaviruso situacija Lietuvoje negerėja. Pirmadienį Lietuvoje patvirtinta virš 2 tūkst. naujų atvejų. Kiek vėliau Marijampolės meras Povilas Isoda pranešė, kad ir pats užsikrėtė Covid-19 infekcija. Pirmadienio vakarą meras savo „Facebook“ grupėje paskelbė, kad viruso nepavyko išvengti ir jam.  „Gavau teigiamą testo atsakymą: kol kas savijauta gera, rimtesnių sveikatos sutrikimų neturiu tik lengvas galvos svaigimas ir kelios dalelės temperatūros.

Savaitgalį griežtą judėjimo kontrolę tarp savivaldybių vykdžiusi policija patikrinimo postuose kelionės neleido tęsti daugiau kaip 12,2 tūkst. automobilių.  Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS informavo, kad pareigūnai kontrolės postuose surašė septynis administracinio nusižengimo protokolus dėl judėjimo kontrolės reikalavimų pažeidimo, dar 220 žmonių nubausta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Kalėdinį savaitgalį policija planuoja pasitelkti naujausias technologijas tam, kad sukontroliuotų padėtį prie patikros punktų. Šventiniu laikotarpiu policijos pareigūnai į pagalbą pasitelks ir dronus, ir išmaniąsias programėles. Generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad šventiniu savaitgaliu, bandant suvaldyti galimas automobilių spūstis prie patikros punktų, planuojama naudoti dronus.

Sparčiai daugėjant COVID-19 ligos susirgimų atvejų Panevėžio miesto ligoninė pranešė laikinai stabdanti Dienos chirurgijos skyriaus veiklą. Šiuo metu Panevėžyje fiksuojama apie 2400 ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų. Taip pat auga sergančių ligoninės darbuotojų – šiuo metu serga apie 270 ligoninės darbuotojų. Todėl nuo gruodžio mėn.

Po savaitgalio, kuomet policija stabdė į kitas savivaldybes vykti norinčius gyventojus, Vidaus reikalų ministerija siūlo griežtinti karantino apribojimus. Vienas ministerijos pasiūlymų – riboti asmenų skaičių automobiliuose.

Gyventojų mobilumo suvaržymas davė nežymią įtaką Covid-19 viruso plitimui Lietuvoje. Tokias išvadas Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijai pirmadienį pristatė Sveikatos apsaugos ministerija. Pirmadienį Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) aptarė Covid-19 epidemiologinės situacijos Lietuvoje, karantino apribojimų suvaldymą, pasiruošimą Baltarusijos sienos uždarymui ir pasiruošimą galimiems incidentams Astravo AE.

Sekmadienio vakarą Vyriausybei po posėdžio paskelbus, kad nuo šių metų gruodžio 21 dienos 4 valandos ryto yra draudžiama keleiviams atvykti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, nemaža dalis Anglijos lietuvių, planavusių kelionę į gimtąją šalį Kalėdoms, strigo Britanijoje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia nuotoliniu būdu susitiko su Trakų, Elektrėnų ir Širvintų savivaldybių socialinės globos namuose gyvenančiais senjorais ir įstaigų vadovais. Šiose Vilniaus regiono savivaldybėse koronaviruso pandemija globos įstaigose valdoma gerai. „Artėja šventės, ir dažnas turbūt išgyvenate dėl to, kad negalėsite pasimatyti su artimaisiais, neužsuks jokių svečių.

Leidimas šeimos gydytojams daliai žmonių diagnozuoti Covid-19 ir be PGR tyrimo paskatino diskusijas, ar tokia praktika pateisinama ir neiškraipys statistikos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) aiškina, kad kol kas šie atvejai į bendrą statistiką nepatenka. Savo ruožtu dalis gydytojų sako, kad nebūtų tokie ramūs diagnozę nustatant nuotoliu.  Nuo šiol COVID-19 šeimos gydytojai tam tikriems pacientams galės diagnozuoti ir neatlikus PGR tyrimo.

Koronavirusu šiuo metu serga 4801 sveikatos priežiūros specialistas, pirmadienį BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Iš viso nuo pandemijos pradžios fiksuoti 9343 susirgimai. Šiuo metu vis dar serga 4801 sveikatos priežiūros specialistas“, – teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė. Tai, BNS skaičiavimais, 626 atvejais daugiau nei praėjusią savaitę, kai NVSC informavo apie 4175 sergančius gydymo įstaigų darbuotojus.

Vyriausybei nutarus pratęsti karantino režimą iki 2020 m. sausio 31 d. 24:00 val. ir šalyje įvedus griežtesnius karantino apribojimus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį į įsigaliojusius apribojimus sveikatos srityje.  Sugriežtinus tvarką, yra draudžiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų lankymas, išskyrus sunkios (terminalinės) būklės pacientus, taip pat pacientus iki 14 metų amžiaus ir gimdyves.

Atliekant mažiau tyrimų po savaitgalio tradiciškai sumažėja ir naujų skelbiamų nustatytų Covid-19 atvejų skaičius. Visgi imantiems dėl to džiūgauti ir teigti, kad bijoti čia nėra ko, medikai turi kritišką atsaką. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbanti vidaus ligų gydytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.), dalindamasi tuo, ką kasdien mato dirbdama su Covid-19 ligoniais, teigė negalinti atsistebėti tautiečių elgesiu.

Greitai plintanti koronaviruso atmaina praėjusią savaitę privertė Didžiąją Britaniją įvesti karantiną Londone ir visoje pietryčių Anglijoje. Buvo atšauktas anksčiau suplanuotas kalėdinis „langas“ visoje Didžiojoje Britanijoje, o daugelis Europos šalių atšaukė susisiekimą su nerimą keliančia naujieną paskelbusiais britais.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad visomis išgalėmis bandys įrodyti skiepijimo nuo koronaviruso naudą, tačiau tarp pirmųjų gavusių vakciną nebus. Pasak šalies vadovo, jis skiepysis pagal tvarką, kai ateis jo eilė. G. Nausėdos tvirtinimu, atliktas sociologinis tyrimas rodo, kad absoliuti dauguma lietuvių pozityviai žiūri į vakcinaciją nuo koronavirusą ir yra pasiruošusi skiepytis.

Vilniaus regione užimtos beveik visos COVID-19 pacientams skirtos lovos, pirmadienį informavo Santaros klinikos. „Šiuo metu yra 812 stacionaro lovų, iš jų užimta 751, o iš 87 reanimacijos lovų užimtos 79. Kiekviena diena medikams yra kaip išbandymas, kaip paskirstyti pacientų srautus“, – BNS sakė Santaros klinikų atstovė Gitana Letukienė. Jos teigimu, vien Santaros klinikose užimta 92 proc. stacionaro lovų bei 94 proc. reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose esančių lovų.

Daugėja ne tik sergančių, bet ir pasveikusių nuo Covid-19 infekcijos žmonių – koronavirusu jau persirgo daugiau nei 46 tūkstančiai lietuvių. Kai kurie infekciją nugalėję žmonės mano įgavę imunitetą ir piktinasi, kad turi dėvėti kaukes ir negali grįžti į darbą. Tiesa, medikai perspėja, kad net ir pasveikę nuo infekcijos atsipalaiduoti neturėtų.

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, savivaldybės iš esmės pasiruošusios vakcinavimui nuo koronaviruso, tačiau joms trūksta aiškumo iš Vyriausybės, kas pirmiausia turi būti skiepijami. Šalies vadovas įvertino ir naujosios Vyriausybės pirmuosius sprendimus bandant suvaldyti pandemiją. G. Nausėda pirmadienį nuotolinio susitikimo su Vilniaus regiono merais metu aptarė COVID-19 pandemijos regione valdymą, pasiruošimą vakcinavimui. „Padėtis šalyje diktuoja ir tematiką.

Sergančiųjų naujuoju koronavirusu nemažėja, ligoninės toliu pildosi, o įtampa tarp medikų tik auga – tokiomis nuotaikomis didžiąsias metų šventes pasitinka Covid-19 pacientus gydančios įstaigos. Jose dirbantieji sako nebežinantys, kaip dar įtikinti žmones, kad situacija yra labai sudėtinga, o reanimacijoje vietų nebėra.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2130 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 752 iš jų registruoti Kauno, 438 Vilniaus, 215 Panevėžio, 177 Klaipėdos, 159 Utenos, 123 Marijampolės apskrityse. Dar 121 infekcijos atvejis patvirtintas Alytaus, 57 Telšių, 44 Tauragės ir 26 Šiaulių apskrityse. 18 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Nuo koronaviruso per praėjusią parą mirė 20 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dauguma mirusiųjų – devyni – priklausė 80–89-erių metų amžiaus grupei, penki žmonės priklausė 70–79-erių metų amžiaus grupei. Dviem mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių, taip pat dar dviem – nuo 50 iki 59-erių. Vienas žmogus mirė, kuriam buvo nuo 40 iki 49 metų.

Vyriausybė kas savaitę nebetvirtins leidimų išimties tvarka atvykti į Lietuvą trečiųjų šalių užsieniečiams. Tuo nuo šiol rūpinsis atskiri ministrai. Tokias karantino pataisas Vyriausybei trečiadienį pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. „Šiame nutarime jau buvo numatyta, kad leidimus užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką teikia ministrai, bet ne visais klausimais.

Per praėjusią parą patvirtinta 2130 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 20 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 116 sirgusiųjų. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 114 tūkst. 487 asmenys, 62 tūkst. 67 – tebeserga, 50 tūkst. 863 – pasveiko. Praėjusią parą ištirta 5780 ėminių dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 564 tūkst.

Nuo pirmadienio 4 val. į Lietuvą nebeįleidžiami keleiviniai lėktuvai iš Jungtinės Karalystės (JK). Tokį sprendimą Lietuvos Vyriausybė priėmė sekmadienio vakarą, reaguodama į pranešimus apie JK plintančią naują koronaviruso atmainą, kuri gali būti lengviau užkrečiama. „Tai, kas susiję su kroviniais, Vyriausybė nieko nesako, jie yra leidžiami“, – pabrėžė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Keleivinių lėktuvų skrydžiai iš JK uždrausti iki gruodžio 31 d. 24 valandos.

Prezidentas Gitanas Nausėda epidemiologinę situaciją Lietuvoje vadina nepatenkinama ir neatmeta galimybės, kad prireikus gali būti svarstomi dar griežtesni apribojimai nei per dabartinį karantiną.  „Manau, viskas priklausys nuo skaičių.

Koronavirusu sergančių žmonių artimieji masiškai ieško, kur išsinuomoti deguonies aparatus. Vieni deguonies prašo koronavirusu sergantiems ir dūstantiems tėvams, kiti iš baimės nori šiuos aparatus turėti namuose. Medikai perspėja pacientus neužsiimti savigyda, mat deguonies perteklius taip pat gali pridaryti žalos organizmui.  Koronaviruso akivaizdoje žmonės griebiasi šiaudo ir ieško, kaip savo artimiesiems, sergantiems sunkia Covid-19 forma, išnuomoti deguonies aparatą.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio biuras sekmadienį inicijavo pasitarimą dėl padėties, kuri klostosi Jungtinėje Karalystėje plintant naujai, labiau užkrečiamai koronaviruso atmainai, sekmadienį vakare žurnalistams Briuselyje pranešė informuotas šaltinis. „Pirmininko Ch. Michelio biuras sušaukė pasitarimą vaizdo konferencijos forma sostinių (ES valstybių narių – red.

Jungtinėje Karalystėje (JK) plintant naujai koronaviruso atmainai, Lietuvos Vyriausybei bus siūloma stabdyti visus keleivinius skrydžius iš tos šalies. Neatmetama galimybė, kad skrydžiai iš JK bus sustabdyti jau artimiausią parą.  Apie tai paskelbta sekmadienio vakarą, po vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sušaukto skubaus Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdžio.

Prekybos centrai šiomis dienomis sulaukia padažnėjusių inspektorių vizitų. Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai tikrina, ar parduotuvės laikosi sugriežtintų karantino taisyklių – ar riboja pirkėjų srautus, ar užtikrina, kad jie laikytųsi atstumų.  Šiandien inspektoriai kai kurioms parduotuvėms turėjo pastabų dėl dezinfekcinio skysčio.

Nors ir baigė ministro karjerą, Aurelijus Veryga sakosi negalintis atsikratyti per kadenciją įsisenėjusių įpročių. O ir dirbdamas Seime nuo esminių sveikatos politikos problemų jis nenutolo. Dabar, atsidūręs kitoje barikadų pusėje – opozicijoje, – jis nenutyli valdančiųjų sprendimų, kurie jam atrodo keisti. Teisybės dėlei, A. Veryga nedangsto ir atvirai pripažįsta savo paties padarytas klaidas.

Atsekti, kaip žmogus užsikrėtė koronavirusine infekcija (COVID-19), nustatyti žmones, kurie turėjo didelės rizikos kontaktą,  juos informuoti ir kuo greičiau izoliuoti tam, kad būtų nukirsta infekcijos plitimo grandinė – toks yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų, jiems talkinančių savanorių atliekamų epidemiologinių tyrimų tikslas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sekmadienio pavakarę šaukia skubų Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdį. Pagrindiniai jame svarstomi klausimai – dėl keleivių iš Jungtinės Karalystės atvykimo bei dėl judėjimo apribojimų šalies viduje, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).  Jungtinėje Karalystėje plintant naujai koronaviruso atmainai, Nyderlandai ir Belgija jau uždraudė skrydžius iš tos šalies.

Savaitgalį kontroliuojant judėjimą šalyje, policija šeštadienį fiksavo sumažėjusį savivaldybių sienas norinčiųjų kirsti srautą. Vis dėlto apsigręžti praėjusią parą teko beveik 4 tūkst. asmenų, kai penktadienį jų skaičius buvo mažesnis – apie 3,3 tūkst. „Neįleistų žmonių yra daugiau negu penktadienį.

Jau 10 mėnesių siaučia pandemija ir visus tuos 10 mėnesių Vokietijos politikai ginčijasi dėl kovos su ja priemonių. Tačiau efektyvi profilaktika užstrigo kažkur pusiaukelėje, rašoma šveicarų „Neue Zurcher Zeitung“ (NZZ). Tokio elgesio rezultatas – rekordinis sergančiųjų skaičius ir „lokdaunas“.  Vos prieš kelias savaites Saksonijos premjeras Michaelis Kretschmeris interviu televizijai ZDF pasakė frazę, kuri iš esmės atspindi dabartinį Vokietijos kovos su pandemija politikos situaciją:...

Jungtinėje Karalystėje plintant naujai koronaviruso atmainai, Lietuvos Vyriausybė sprendimus dėl skrydžių iš šios valstybės priims artimiausiu metu, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.  Nyderlandai ir Belgija jau uždraudė skrydžius iš Jungtinės Karalystės.  „Galiu pasakyti tiek, kad su premjere ir premjerės komanda kalbame apie visus protingiausius būdus, kaip spręsti šitą sudėtingą situaciją. (...) Įmanomi keli variantai.

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas sekmadienį pareiškė, kad vyriausybė paskelbė griežtą karantiną pietryčių Anglijoje, nes nauja, labiau užkrečiama koronaviruso atmaina buvo „nekontroliuojama“. „Veikėme labai greitai ir ryžtingai, – „Sky News“ sakė M. Hancockas. – Deja, naujoji atmaina buvo nekontroliuojama. Turime ją suvaldyti.“ Pasak M. Hancocko, padėtis yra „baisiai rimta“. „Bus labai sunku ją suvaldyti, kol neišplatinsime vakcinos“, – sakė jis.

Koronaviruso pandemija tapo išbandymu Lietuvos valstybei, visuomenei ir kiekvienam piliečiui, teigia prezidentas Gitanas Nausėda, paraginęs neprarasti vilties ir kartu įveikti krizę.  Sekmadienį Prezidentūroje surengti Nacionaliniai maldos pusryčiai.  „Išgyvename nepaprastą, gal net kritinį laiką mūsų tautos gyvenime. Pandemijos sukeltas išbandymas Lietuvos sveikatos sistemai yra išbandymas ir visai visuomenei, ir mūsų valstybei.

Artėjant šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventiniam laikotarpiui Europos šalių vadovai yra priversti priiminėti sudėtingus ir ne pačius populiariausius sprendimus, siekiant išvengti visiškos sveikatos apsaugos sistemos griūties, bet tuo pačiu – bent kažkaip išsaugoti šventinę nuotaiką. Dažniausiai šalys yra priverstos rinktis griežtus ribojimus, tačiau kai kurios kalėdiniu laikotarpiu planuoja įvesti tam tikrus „langus“, kurių metu kelias dienas šie ribojimai bus sušvelninti.

Statistikos departamentui sekmadienį pranešus apie antrą 20-29 metų amžiaus grupės mirtį nuo Covid-19, aiškėja, kad virusas pasiglemžė gretutinių ligų turėjusio jauno paciento gyvybę.  Apie tai LRT Radijui pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Austina Vžesniauskaitė.  Pasak jos, šis pacientas mirė Panevėžio apskrityje.

Karantinas, regis, ryškina spragą po spragos. Psichikos sveikatos specialistai sako, kad išryškėjo gilios duobės psichikos sveikatos sistemoje. Itin pragariškos tendencijos pastebimos socialinės globos namuose – specialistų teigimu, dėl netinkamos sistemos ten kyla pražūtingi koronaviruso protrūkiai. Žmogaus teisių dienai paminėti skirtame Nacionaliniame žmogaus teisių forume vyko kelios diskusijos opiomis visuomenei temomis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2927 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 964 iš jų registruoti Vilniaus, 383 Kauno, 354 Klaipėdos, 337 Panevėžio, 286 Šiaulių, 127 Utenos, 122 Marijampolės, 115 Alytaus, 112 Telšių ir 106 Tauragės apskrityse. 21 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nuo koronaviruso jau mirė 1019 žmonių, rodo Statistikos departamento skelbiami duomenys.  Statistikoje taip pat nurodoma, kad nuo pandemijos pradžios Covid-19 užsikrėtė per 100 tūkst. žmonių.