Koronavirusas COVID-19

Į Sveikatos apsaugos ministeriją plaukia dešimtys žmonių skundų dėl užsikrėtimų koronavirusu gydymo įstaigose ir artimųjų netekčių. Žmonės reikalauja atlyginti žalą ir išmokėti kompensacijas, o gyventojų skundus jau nagrinėja žalos nustatymo komisija. Sunkia ar vidutine koronaviruso forma persirgę žmonės ieško galimybių reabilituotis po COVID, tačiau gauti sanatorinį gydymą ne taip jau paprasta.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl skiepijimo COVID-19 vakcina Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje aplinkybių. Tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad tikrinant gautame pranešime išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad Žalgirio klinikoje pažeidžiant eiliškumą COVID-19 vakcina paskiepyta apie 20 asmenų, kurie nebuvo Žalgirio klinikos darbuotojai ir neatitiko gyventojų prioritetinės grupės.

Vis dažniau sulaukiant klausimų, kokie tyrimai COVID-19 liga persirgusiems pacientams medicinos įstaigose turi būti atliekami nemokamai – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, o už kuriuos gali tekti susimokėti patiems, bei domintis, ar persirgusieji šia sudėtinga liga gali pretenduoti į nemokamą reabilitaciją, ligonių kasos aiškina, kokia praktika taikoma iš tikrųjų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1787 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 70 231 asmuo.

Vos nustačius naujas plintančias COVID-19 atmainas, kilo nerimas dėl didesnio jų pavojingumo ir galimo naujo infekcijos protrūkio. Nors kol kas skelbta tik apie spartesnį mutavusio viruso plitimą, atsiranda duomenų ir apie didesnę jo įtaką mirštamumui. Naują nerimą sukėlė neseniai pasirodęs Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Džonsono pranešimas apie galimą vadinamosios britiškosios atmainos didesnį pavojingumą. „Dabar atrodo, kad esama tam tikrų įrodymų, jog naujasis variantas.

Vakcinacijai nuo COVID-19 ligos šalyje vis labiau įgaunant pagreitį, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad virtualioje erdvėje privatūs asmenys jau pradėjo siūlyti įsigyti neaiškios kilmės preparatų, neva apsaugančių nuo koronaviruso. Susigundžiusieji tokiais siūlymais gali rimtai pakenkti savo sveikatai. VVKT primygtinai ragina žmones nepirkti neaiškios kilmės produktų, pristatomų kaip vakcinos ar vaistai bei neužsiimti savigyda.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 24 žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 12 vyrų ir tiek pat moterų. Daugiausia mirusiųjų – aštuoni – priklausė 80–89 metų grupei. Septyniems mirusiesiems buvo nuo nuo 70 iki 79-erių, keturiems – nuo 60 iki 69-erių, trims – nuo 50 iki 59-erių, dviem – nuo 90 iki 99-erių metų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad iki vasario pabaigos pratęstas karantinas nebūtinai bus toks koks yra dabar ir bus svarstomi karantino atlaisvinimai. Ministrė pirmininkė ketvirtadienio rytą teigė, kad mokyklos ir kirpyklos bus atidaromos panašiu metu. „Žinių radijo“ eteryje I. Šimonytė patvirtino, kad dabar yra laukiama, kol įsitvirtins naujų atvejų per dieną kitimas ir gerėjant situacijai atsiras pagrindas svarstyti atlaisvinimus.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 953 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 24 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Trečiadienį tokių asmenų – 6, todėl bendras mirčių skaičius – 30. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1370 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 180 tūkst. 170 žmonių, 125 tūkst.

Kaišiadorių rajono savivaldybę pasiekė žinia apie VŠĮ Kaišiadorių ligoninėje dirbusios valytojos Birutės Zmitrevičienės mirtį. Tai jau trečioji  netektis Kaišiadorių ligoninės kolektyve. Moteris mirė sausio 26 d., neseniai buvo pradėjusi eiti 62-uosius gyvenimo metus. Kaišiadorių ligoninės darbuotojai švelniais žodžiais atsiliepia apie velionę. Pasak Birutės kolegų, Ji buvo ramus, sąžiningas ir doras žmogus.

Socialinės globos įstaigose baigėsi darbuotojų ir globotinių skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze. Paskiepyta daugiau nei 6 000 globotinių ir virš 4 000 darbuotojų. Tai sudaro per 90 proc. globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia ir apie 80 proc. darbuotojų. Kad susiformuotų visapusiškas imunitetas koronavirusui, skiepijimas antrąja doze bus pradėtas kitos savaitės pabaigoje. „Pirmasis vakcinacijos etapas socialinės globos įstaigose praėjo sklandžiai.

Koronaviruso vakcinų tiekimas Lietuvai artimiausiais mėnesiais augs eksponentiškai, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, jau vasarį Lietuva gaus apie 200 tūkst. koronaviruso vakcinų dozių. Jo teigimu, tiekimas išaugs Europos medicinos agentūrai patvirtinus kompanijos „AstraZeneca“ sukurtą vakciną. Planuojama, kad sprendimas bus priimtas penktadienį. „Tai bus jau trečiasis gamintojas, kuris tieks vakcinas į visas ES šalis.

Koronavirusas ir toliau vieną po kitos pasiglemžia gyvybes. Šį kartą nuo infekcijos mirė Klaipėdos krašto slaugytojos. Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO) „Facebook“ paskyroje vėlų trečiadienio vakarą pranešė, kad nuo viruso mirė dvi Klaipėdos krašto slaugytojos.  „Slaugytoja Irena Kontrimienė dirbo Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Psichiatrijos filiale.

Marijampolės ligoninėje vienai medikei iš karto suleistos penkios dozės vakcinos nuo koronaviruso. Įstaigos vadovybė sako, kad slaugytojai kolegė suleido visą buteliuką neskiestos vakcinos, kuri buvo skirta penkiems žmonėms. Taip esą įvyko per klaidą. Didelę dozę gavusiai medikei esą pakilo kraujo spaudimas, tačiau ryškesnių sveikatos pokyčių kol kas nėra. Marijampolės apskrities ligoninėje baigtas vidinis tyrimas dėl „Pfizer“ vakcinos perdozavimo.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos dalininkai trečiadienį neeiliniame susirinkime pavedė specialiai komisijai atlikti išsamų tyrimą dėl galimo skiepijimo COVID-19 vakcina pažeidimo šioje įstaigoje. Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus universitetas pavedė tą atlikti iki vasario 18 dienos, BNS informavo ministerija. Specialią komisiją sudarys po tris SAM ir VU atstovus, komisijai vadovaus ministerijos atstovas, jį pavaduos universiteto atstovas.

Praėjusių metų statistiniai duomenys rodo, kad mirtingumas Lenkijoje pasiekė Antrojo pasaulinio karo laikų lygį, o gimstamumas smarkiai sumažėjo. Tai siejama su koronaviruso pandemija, o kai kurie ekspertai tokias tendencijas jau vadina demografine krize. Šiuos duomenis antradienį paskelbė dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“. Jie pateikiami valstybės registro, kuriame fiksuojami kiekvienos savaitės mirties atvejų ir gimimų skaičiai, duomenys. Lenkijoje, turinčioje daugiau kaip 38 mln.

Atsižvelgiant į Vyriausybės sprendimą pratęsti karantiną šalyje ir tolimesnius taikomus ribojimus, praktikos egzaminai „Regitroje“ sustabdyti iki vasario 28 d. Kitų paslaugų teikimas išlieka nepakitęs – klientai ir toliau bus aptarnaujami tiek skaitmeniniais kanalais, tiek padaliniuose pagal išankstinę registraciją. Kaip ir nuo gruodžio 16 d., praktikos egzaminai bus atšaukiami etapais, t. y. kas savaitę, atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje ir tuo metu galiojančius karantino ribojimus.

Jaunas marijampolietis apie tai, kad serga COVID-19 infekcija, sužinojo tik jau sunkios būklės atsidūręs priėmimo skyriuje. Be kita ko, medikai teigia, kad vyras neturėjo gretutinių lydinčių ligų, galėjusių nulemti tragišką baigtį sergant šia infekcija. Trečiadienio rytą pranešta apie jauno, 30–39 metų amžiaus, Marijampolės apskrities gyventojo mirtį nuo COVID-19 infekcijos. Tai – jau 14 šiai amžiaus grupei priklausiusio asmens mirtis Lietuvoje.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neskuba žadėti, kad pavyks įgyvendinti prezidento Gitano Nausėdos iškeltą planą iki vasaros vidurio nuo Covid-19 paskiepyti 2 mln. Lietuvos gyventojų. Jos teigimu, viskas priklausys nuo to, kiek Lietuva gaus vakcinų nuo viruso.

Nors karantinas pratęstas dar mėnesiui, premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad tai nereiškia, jog jis visą mėnesį bus vienodai griežtas. Anot Vyriausybės vadovės, karantino švelninimas bus vykdomas palaipsniui, kiekvieną savaitę iš naujo vertinant epidemiologinę situaciją šalyje. Trečiadienį ministrų kabinetas nusprendė iki vasario 28 d. 24 val. pratęsti karantiną ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimus.

Vyriausybė karantiną trečiadienį pratęsė iki kovo pradžios. Kartu pratęstas ir gyventojų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas. Šią savaitę Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija Vyriausybei pasiūlė karantiną pratęsti iki vasario 28 dienos. „Jeigu mes lyginame skaičius su gruodžio mėnesiu, kada prasidėjo mūsų griežtos priemonės, tai didžiuliai pokyčiai, tačiau jie įvykę nuo didžiulių skaičių.

Socialiniuose tinkluose plinta įrašas, kuriame teigiama, kad paskiepijus Marijampolės ligoninės medikus, šie iškrito it lapai. Sakoma, kad Covid-19 skyriuje net nebėra kam dirbti. Ligoninė teigia, kad šalutines reakcijas į skiepą patyrusių medikų buvo, tačiau jų skaičius yra itin menkas. Interneto vartotojams ramybės neduoda informacija apie nuo skiepo neva tai iškritusius Marijampolės ligoninės medikus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1545 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 70 445 asmenys.

Gyventojų judėjimą tarp savivaldybių ketinama pratęsti iki kovo pradžios. Iki šiol judėjimo apribojimas galiojo iki sausio pabaigos. Net ir pratęsus policijos kontrolę keliuose, keliautojams galios ir anksčiau taikytos išimtys. Ministrų kabinetas trečiadienį spręs, ar gyventojų judėjimo ribojimą tarp savivaldybių pratęsti iki vasario 28 d. 24 val. Kaip rašoma Vyriausybės dokumente, keliaujantiems asmenims galios iki šiol numatytos išimtys.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 24 žmonės, jiems buvo nuo 30 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 15 vyrų ir devynios moterys. Daugiausia mirusiųjų – aštuoni – priklausė 60–69 metų grupei. Po šešis mirusius žmones priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms. Dviem mirusiesiems buvo nuo nuo 90 iki 99-erių, vienam – nuo 50 iki 59-erių, o dar vienam – nuo 30 iki 39-erių metų.

COVID-19 infekcija nusinešė dar vieno jauno, 30–39 metų amžiaus, vyro gyvybę. Nors infekcija jam buvo nustatyta tik prieš porą savaičių, Kauno klinikoje gydytam vyrui išsikapstyti nepavyko. Iš viso nuo COVID-19 šioje amžiaus grupėje mirė 14 žmonių.  Visgi, kaip portalui pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė, kol kas nėra aišku, ar pacientas turėjo gretutinių susirgimų, kurie galėjo pabloginti ligos eigą.

Bet kokių kaukių neužtenka vis daugiau pasaulio šalių. Vokietijoje įvestas reikalavimas dėvėti medicininę kaukę viešajame transporte, o Prancūzijoje – siūlymas rekomenduoti jas visose viešose vietose. Manoma, kad paprastos medžiaginės ar kitokios „mėgėjiškos“ kaukės neužtikrina reikiamo saugumo nuo naujų Covid-19 atmainų. Prancūzijos sveikatos ministras Olivier Véranas pareiškė, kad nurodymas dėvėti medicinines kaukes buvo įvestas susipažinus su šalies medicinos ekspertų nuomone.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1278 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 24 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Trečiadienį tokių asmenų – 4, todėl bendras mirčių skaičius – 28. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1533 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 179 tūkst. 212 žmonių, 123 tūkst.

Vilnius pradeda dar vienos tikslinės grupės testavimą greitaisiais serologiniais testais. Išsitirti mobiliuosiuose punktuose jau šiandien kviečiami švietimo įstaigų darbuotojai.  Testavimu, parodančiu, ar žmogus yra sirgęs COVID-19, ir ar turi antikūnų, rengiamasi vasarį planuojamai pradėti šios grupės vakcinacijai.

Užuot baigęsis sausio pabaigoje, karantinas Lietuvoje, panašu, bus pratęstas iki pavasario. Ministrų kabinetas trečiadienį spręs, ar karantiną tęsti iki vasario 28 dienos. Taip pat artimiausiu metu Vyriausybė turi apsispręsti dėl plano, kokiais žingsniais ilgainiui paliksime karantiną. Šią savaitę posėdžiavusi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisiją (VESK) Vyriausybei siūlys karantiną pratęsti iki kovo pradžios. Iki šiol planuota karantiną baigti sausio 31 dieną.

Artėjant masinei vakcinacijai vaistinės ruošia skiepų kabinetus ir vaistininkus, kurie galėtų gyventojus skiepyti ne tik nuo gripo, bet ir koronaviruso. Pasak vaistinių, jų negąsdina ir ultra žemos temperatūros reikalaujanti „Pfizer“ vakcina. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna – pirmiausia Lietuvai reikia užsitikrinti pakankamą vakcinų tiekimą.

Laidoje „TV Pagalba“ – jautrūs dėl koronaviruso artimųjų netekusių žmonių pasakojimai. Jolanta su vyru koronavirusu užsikrėtė per pirmąją bangą lankydamasi pobuvyje. Pirma simptomus pajuto moteris, o po kelių parų klastingu virusu užsikrėtė ir jos vyras, kurį ji paskutinį kartą matė išlydėdama į ligoninę. „Abu susirgome koronavirusu, tik man pasisekė, o jam ne. Jis atsidūrė ligoninėje ir iš jos nebegrįžo. Pirma aš pasijutau blogai, paskui jis už kelių dienų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išleido naujas koronaviruso testavimo gaires, kuriose atkreipiamas dėmesys, kad mažėjant ligos paplitimui, padidėja klaidingai teigiamų PGR rezultatų rizika. Tai reikštų, kad oficialiai skelbiama susirgimų statistika iš tikro gali būti didesnė, nei susirgimo atvejų yra iš tikrųjų. Tokia žinute pasidalijo virusologas, prof. Saulius Čaplinskas.

Naujausi ekspertų duomenys apie pandemijos situaciją šalyje teikia optimizmo – esama savivaldybių kur paros atvejų skaičiaus vidurkis yra vos 10 ar dar mažiau. Visgi nors sausio 18–24 d. teigiamų tyrimų procentas toliau mažėjo, nerimą kelia tai, kad mažėjimo tempas sulėtėjęs. Vyriausybės duomenų analitiko Aisčio Šimaičio prognozė rodo, kad per savaitę 14 dienų sergamumo rodiklis Lietuvoje sumažėjo iki 535 naujų atvejų 100 tūkst.

Prieš mėnesį pirmąja koronaviruso vakcina paskiepyta prosenelė, nesulaukusi antrosios dozės, užkrėtė virusu. Medikai perspėjo, kad kai kur taikomas spartesnis skiepijimo būdas yra prieštaringai vertinamas. Eileen Davies (82) užsikrėtė virusu, kai bandė padėti ką tik iš ligoninės namo išsiųstai kaimynei. Kaimynei buvo atliktas koronaviruso testas, tačiau ji grįžo namo dar nežinodama rezultato.

Nerimaujant dėl po COVID-19 skiepo atsiradusių šalutinių reiškinių, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkoimunologas Marius Strioga aiškina, kokia organizmo reakcija po vakcinos normali ir kam dažniau ji pasitaiko. Nuogąstavimų ypač atsirado įskiepijus antrąją vakcinos dozę, mat pasitaikė įvairių reakcijų: aukšta temperatūra, dideli galvos, rankos, sąnarių skausmai, padidėję kaklo, pažastų limfmazgiai.  „Kiek teko vakcinuotis, tokių pašalinių poveikių lyg ir nebūdavo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį paragino teisingai skirstyti pasaulyje vakcinas nuo COVID-19 ir įspėjo, kad šalys, paliktos nuošalyje dėl gyvybes gelbstinčių skiepų, to ilgai nepamirš. „Pinigai yra vienas dalykas, bet kitas dalykas stygiaus metu yra vakcinos prieinamumas. Čia kalbama apie teisingą skirstymą, o ne apie pinigus“, – per virtualų Davoso pasaulio ekonomikos forumą sakė kanclerė. Ji pabrėžė, kad šiuo metu vakcinavimas yra vienintelis kelias iš koronaviruso pandemijos.

Vis iš naujo aptarinėjant skiepų paskyrimo prioritetų sąrašą, buvęs Sveikatos apsaugos ministras siūlo mokytojus įtraukti ir skiepyti ankščiau nei vyresnio amžiaus piliečius, o dėl Lietuvos nepasiekiančių vakcinos siuntų kaltina pinigus. Jo nuomone, šiuo metu vakcinų gamintojai elgiasi nesąžiningai.

Atšaukti brandos egzaminų šiemet neplanuojama, tačiau svarstoma kai kurias egzaminų dalis vykdyti nuotoliniu būdu, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.  Anot jos, egzaminų būtų sudėtinga atsisakyti, nes jie tiesiogiai susiję su stojimais į aukštąsias mokyklas. „Egzaminų atšaukti mes neplanuojame. Mes tikrai dedame pastangas padėti mokiniams, kurie patiria mokymosi sunkumų: organizuosime papildomas pamokas, papildomas konsultacijas dvyliktokams.

Po intensyvaus gydymo iš Kauno klinikų į namus sugrįžęs Tautvydas džiaugiasi ne tik sėkmingai įveikęs COVID-19 ligą, bet ir neseniai pasaulį išvydusia dukra. „Taip jau gavosi, kad mane išvežė į Kauno klinikas dėl COVID-19 ligos, o draugę – gimdyti“, – savo istoriją prisimindamas šypsosi vaikinas. COVID-19 liga tuo pačiu metu užklupo beveik visą jauno vaikino šeimą. „Nors draugė nejautė jokių simptomų, prieš gimdymą padarius COVID-19 ligos tyrimą, paaiškėjo, kad serga ir ji.

Vyriausybė ruošiasi tvirtinti konkretų atskirų karantino laisvinimo etapų planą, atsižvelgiant į sergamumo COVID-19 rodiklius šalyje. Neatmetama galimybė, kad karantinas atskirose savivaldybėse galėtų laisvėti skirtingu tempu. Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pagrindiniai rodikliai, leisiantys kažkokius karantino švelninimus, tai – 14 d. sergamumas 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų COVID-19 testų procento dalis, skaičiuojama nuo visų atliktų testų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis kartu su buvusiu ministru Aurelijumi Veryga pirmadienį pristatė alternatyvų išėjimo iš karantino planą. Plane yra pateiktos 6 dalys, kuriose aprašoma esama situacija ir pateikiami siūlomi sprendimai. Pasak opozicijos, valdantieji neturi konkretaus ir apčiuopiamo priemonių plano, todėl jie pateikė savo parengtus pasiūlymus, kurie padėtų greičiau įveikti Covid-19 pasekmes šalies ekonomikai ir visuomenei.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas antradienį pasidalijo savo požiūriu dėl karantino suvaržymų švelninimo. Konkrečiai – apie tai, ar galima jau mąstyti apie mokyklų atidarimą mokiniams. Socialiniame tinkle „Facebook“ profesorius tikino, kad pirmiausia reikia pasiekti tam tikrą atvejų rodiklį ir tik tada kalbėti apie galimą mokyklų atidarymą. „Lietuvoje epidemiologinė situacija gerėja.

Sveikatos ekspertai siūlo ir toliau tęsti karantino priemones, taip pat ankstinti mokytojų skiepijimą. Apie tai BNS antradienį informavo Vyriausybė. Premjerė Ingrida Šimonytė ir prie Vyriausybės suburta sveikatos ekspertų taryba pirmadienį aptarė koronaviruso situaciją, karantino priemones, taip pat vakcinavimo, testavimo klausimus.

COVID-19 pandemijai ir toliau plintant, pastebima, kad infekcijos perdavimui įtakos gali turėti daug veiksnių, įskaitant oro taršą. Tai rodo ir 2021 m. sausį Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pristatyti neseniai atliktos studijos „Oro tarša ir COVID-19“ rezultatai. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį sveikatai daro oro tarša ir koks oro taršos poveikis COVID-19 infekcijai, užsikrėtimui ir jos plitimui.

Nuo Vyriausybės ekspertų siūlymų pakentėti karantine bent iki kovo pradžios iki svarstymų galbūt ribojimus tęsti iki pavasario vidurio arba, priešingai, kuo greičiau juos laisvinti. Tokie svarstymai viešojoje erdvėje iš specialistų lūpų sklando pastaruoju metu.

Onkologinėmis ligomis sergantieji pacientai dar visai neseniai aktyviai kėlė klausimą dėl jų prioriteto eilės skiepams nuo COVID-19. Tačiau visgi kol kas trūksta duomenų, kaip sudedamosios vakcinos dalys gali atsiliepti ligos eigai. Nepaisant to, specialistai pažymi, kad visų pirma vertinama galima didesnė koronavirusinės infekcijos žala, todėl ir skiepytis yra rekomenduojama.  Kauno klinikų gydytojų prof.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1438 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 71 095 asmenys.

Gerėjant epidemiologinei situacijai Panevėžio ir Utenos regione ir mažėjant itin sunkia COVID–19 forma sergančių pacientų skaičiui, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pradėtas laipsniškas šiems pacientams skirtų lovų mažinimas. Praėjusių metų pabaigoje, kuomet buvo stebimas itin didelis gyventojų sergamumo šia infekcine liga bumas, o Panevėžio mieste buvo fiksuotas didžiausias ne tik šalyje, bet ir ES gyventojų susirgimo lygis (apie 2500 susirgimų atvejų 100 tūkst.