Naują nerimą sukėlė neseniai pasirodęs Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Džonsono pranešimas apie galimą vadinamosios britiškosios atmainos didesnį pavojingumą.
„Dabar atrodo, kad esama tam tikrų įrodymų, jog naujasis variantas... gali būti susijęs su aukštesnio laipsnio mirtingumu“, – per spaudos konferenciją Dauningo gatvėje sakė jis.
Paklausta, ar išties naujoji atmaina ne tik sparčiau plinta, bet ir gali lemti didesnį mirtingumą nuo COVID-19, VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė teigė, kad norint tai teigti kol kas visgi ištirti labai maži žmonių skaičiai.
„Dž. Britanijos mokslininkai palygino mirštamumo rodiklius per 28 d. po užsikrėtimo ir pastebėjo apie 30 proc. didesnius mirties atvejų skaičius tų žmonių grupėje, kurie užsikrėtė naująja viruso atmaina. Visgi šie skirtumai nelabai dideli – toje grupėje fiksuoti 86 mirties atvejai lyginant su 66 atvejais toje grupėje, kuri buvo užsikrėtusi įprastu virusu“, – pastebėjo mokslininkė.
Nepaisant to, ji pabrėžė, kad vien jau spartesnis viruso plitimas yra problema.
„Jei užsikrečia daugiau žmonių, tai, net ir esant tokiam pačiam mirštamumui, vis tiek suserga daugiau žmonių, labiau užpildomos ir ligoninės, iš to seka visos kitos problemos“, – sakė A. Žvirblienė.
Pasikeitimai genome ryškūs
Nerimą kelia ne tik vadinamoji britiškoji viruso atmaina, bet ir kitose šalyse – Pietų Afrikoje, Japonijoje – pirmą kartą užfiksuotos naujos COVID-19 mutacijos.
Nors tvirtinama, kad ir šių atmainų plitimo greitis yra didesnis, profesorė pažymėjo, kad ne mažesnė kita problema – ryškesni genetiniai pakitimai. O tai gali atsiliepti ir vakcinų efektyvumui.
„Pietų Afrikos viruso variante tie pokyčiai yra labai ryškūs ir didesni nei britiškosios atmainos atveju. Afrikoje fiksuoto viruso S baltymo struktūra yra labiau pasikeitusi ir, gali būti, kad vakcinų efektyvumas dėl to gali nukentėti. Nes šalia viso kito vakcina veikia taip, kad sukelia ir neutralizuojančius antikūnus, tai jei jie mato kitokią struktūrą, jų „taikinys“ pasikeitęs, jie gali ne taip gerai veikti.
Kiekvienoje iš tų valstybių fiksuotų mutacijų problema yra ta, kad tai nėra kažkokios vienos aminorūgšties pasikeitimas, bet jų kompleksas. O tai jau kelia reikšmingą skirtumą“, – aiškino A. Žvirblienė.
Atsilieps vakcinų efektyvumui?
Nors vakcinų gamintojos, reaguodamos į aptinkamas naujas viruso mutacijas, skuba raminti, kad jų vakcina vienu ar kitu atveju išlieka efektyvi, pašnekovė pabrėžė, kad tai gera žinia, bet tam patvirtinti būtina atlikti tam tikrus tyrimus.
„Norint tuo įsitikinti, vakcinų gamintojos turėtų realioje aplinkoje, kur plinta tos atmainos, šitai įvertinti. Toje pačioje JK, kur daug žmonių jau paskiepyta, reikėtų ištirti, ar ten, kur yra vakcinuotos grupės žmonių, stebima mažiau užsikrėtusiųjų naujomis atmainomis.
Nes jei vienas gamintojas teigia, kad jų vakcina apsaugo, kita – gal mažiau, tai šitai turi būti pagrįsta. Visi naudoja panašią S baltymo seką, kuri paimta iš paties ankstyviausio varianto, kuris plito Kinijoje. Niekas nenaudoja variantų, kurie pradėjo plisti rugsėjo mėnesį“, – aiškino A. Žvirblienė.
Tačiau kartu ji pastebėjo, jog vakcinų efektyvumą galima įvertinti ir paprastesniu būdu – jei buvo atlikti tyrimai, paimti vakcinuotų žmonių kraujo mėginiai, kuriuose turi būti neutralizuojantys antikūnai, atliktas naujų viruso variantų neutralizacijos testas, tai gauti atitinkami rezultatai jau būtų vakcinos efektyvumo įrodymas.
Be šeimininko virusas neišgyventų
Savo ruožtu Nacionalinio vėžio instituto laikinoji vadovė, prof. Sonata Jarmalaitė pastebėjo, kad nerimas dėl koronaviruso mutacijų siejasi su dviem problemomis.
„Bijoma, kad viruso plitimas taps nevaldomu, virusas agresyviai infekuos ir žudys šeimininką. Paprastai virusų evoliucija tokia kryptim nevyksta, be šeimininko virusas neišgyventų. Kita baimė – viruso genomas pakis taip, kad jo nepažins diagnostiniai testai bei vakcinacijos metu susikuriantys antikūnai“, – dėstė ji socialinio tinklo paskyroje.
Pastaroji baimė, jos manymu, reali. Šiandien labiausiai pakitęs viruso variantas – Pietų Afrikos:
„Pacientų, sirgusių ankstesnės viruso versijos sukelta COVID-19 liga, plazma neefektyviai slopino naująjį virusą. Kyla pagrįstų baimių, kad skiepai prieš šį variantą nepakankamai veiksmingi.
Mokslininkai sukūrė dirbtinę šio viruso versiją ir patikrino antikūnų veiksmingumą. Tuo atveju, kai virusas turėjo visą afrikinio varianto mutacijų puokštę, tik 21 iš 44 COVID-19 persirgusių pacientų kraujo serumas blokavo virusą. Toliau tyrėjai ketina išbandyti paskiepytųjų serumą, tuomet ir sužinosime, ar skiepai veiksmingi prieš naująsias mutacijas.“
Genetikė priminė, kad panašūs tyrimai atlikti ir su angliškuoju viruso variantu.
„Deja, atsakymai nevienareikšmiai. Vienas tyrimas rodo, kad britiškasis variantas pažįstamas antikūnų prieš tipišką koronavirusą, kitas – kad antikūnų atsakas gerokai silpnesnis. Mokslininkai ramina, kad imuninis atsakas prieš koronavirusą – tai ne tik specifiniai antikūnai, bet ir ląstelinis organizmo budrumas.
Vakcinos gamintojai „Moderna“ suskubo informuoti, kad atliko tyrimus, kurie patvirtina, jog po vakcinacijos antikūnai efektyviai veikia prieš angliškąjį variantą, bet 6 kartus mažesnis efektas stebimas prieš afrikinį variantą. Tačiau vakcinos gamintojai užtikrina, kad ir tokio imuniteto pakanka apsaugai nuo viruso“, – dėstė ji.
Pamokanti situacija – Izraelyje
S. Jarmalaitė kartu pažymėjo, kad Izraelis šiuo metu yra ne tik vakcinacijos lyderis, bet ir šalis, kurioje gan plačiai paplito angliškasis viruso variantas – apie pusė visų naujų atvejų. Taip pat čia plinta ir afrikinis variantas.
„Ligoninės perpildytos, nes COVID-19 liga plinta dramatišku greičiu. Daug susirgimų tarp 6–9 metų vaikų. Šalis ketina uždaryti oro uostus, stabdyti mokymo procesą ir paskiepyti reikšmingą dalį populiacijos iki kovo pabaigos. Yra iš ko mokytis ir nepradėti mokyklų atvėrimo iki skiepų maratono pabaigos.
Dėl viruso genomo krintantis vakcinos efektyvumas dar nereiškia beviltiškos situacijos. RNR vakcinos seka gan lengvai modifikuojama. Kaip skiepijamės mišria gripo vakcina, panašiai, matyt, bus ir su COVID-19 vakcina. Ateityje periodiški COVID-19 skiepai nebekels baimės ir bereikalingų diskusijų“, ؘ– dėstė profesorė.
Iškreiptų statistiką
Nors nesant normaliai finansuojamos viruso genomo sekos tyrimų programos Lietuvoje kol kas minėtosios viruso atmainos fiksuotos nebuvo, jei taip nutiktų, specialistai įspėja ir dėl kito pobūdžio iššūkių.
Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas akcentavo, kad tokios atmainos aptikimas viską galėtų apversti aukštyn kojomis, mat ir visi prognostiniai viruso plitimo skaičiavimai, modeliavimai nueitų šuniui ant uodegos.
„Jau dabar prognozuojama, kad jei nebus suspėta su vakcinacija, gali būti taip, kad ta nauja atmaina gali sukelti naują bangą. Ir jau Amerikoje prognozuojama kovo mėnesiui, kad šis greičiau plintantis štamas taps vyraujantis“, – pastebėjo jis.
Vyriausybės ekspertų grupės narys, „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius taip pat sutiko, kad turint žinių apie plintančias kitas viruso atmainas tai keistų iriki šiol turėtus pandemijos eigos modeliavimus.
„Kol kas dar tų atmainų nerandam, bet nereiškia, kad jos ir nėra. Be abejo, kad nerandame, tai labai geras ženklas, nes ji nėra tiek išplitusi. Jei taip būtų, tai pavyktų ją „pagauti“, – aiškino jis.
