Buvusiam ministrui A. Verygai kovojant su farmacijos kompanijomis ir raginant sumažinti sudėtinių vaistų kainas nuo Naujųjų pacientai baiminosi liksę be gydymo, mat šie medikamentai galėjo „iškristi“ iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo.
Dabar nuspręsta reikalavimų taikymą apskaičiuojant paciento priemoką už vieno tiekėjo sudėtinius vaistus nukelti iki 2021 m. IV ketvirčio (vietoje I).
Taip pat nustatyta, kad rengiant 2020 m. IV ketvirčio ir 2021 m. I, II ir III ketvirčių kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynus taikomi galioję reikalavimai.
„Šis klausimas susijęs su Vyriausybės programos įgyvendinimu siekiant sudaryti gydytojams galimybę išrašyti, o pacientams įsigyti savo nuožiūra tinkamą vaistą. Taigi tikslas yra atidėti taisyklių dėl pacientų priemokos už vieno tiekėjo sudėtinius vaistus įsigaliojimą iki šių metų IV ketvirčio“, – Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Kad gydytų gydytojas, o ne SAM“
Iki naujos tvarkos, kurios įsigaliojimą pasiūlyta atidėti, galiojo nuostata, kad paciento priemoka už sudėtinį vaistą negali viršyti didžiausių priemokų sumos (didžiausia priemoka nuo 2020 m. spalio 1 d. sudaro 4,71 euro).
Pavyzdžiui, jei sudėtinį vaistą sudaro dvi veikliosios medžiagos, tokio vaisto maksimali priemoka būtų 9,42 euro. Pagal pakeistą tvarką tokio sudėtinio vaisto priemoka negali viršyti priemokų už jo sudedamąsias dalis sumos. Taigi jeigu priemoka už vieną sudedamąją dalį yra 1,5 euro, už kitą – 2 eurai, tai priemoka už tokį vaistą negali viršyti 3,5 euro.
Ministras pažymėjo, kad, svarbu, jog iš esmės projektui pritaria ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, Vaistų gamintojų asociacija.
„Bet čia dar mūsų laukia ilgas kelias, kad turėtume sistemą, kai gydo gydytojas, o ne Sveikatos apsaugos ministerija“, – sakė A. Dulkys.
Grėsė netekti gydymo
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra konstatavusi, kad atsižvelgiant į tai, kad tokio griežto reikalavimo didžiajai daugumai tiekėjų kyla rizika neįvykdyti, atsiranda grėsmė, jog į kompensuojamųjų vaistų kainyną nebūtų įrašyti sudėtiniai vaistai ir tokiu būdu galėtų nukentėti gydymo tęstinumas pacientams.
Primenama, kad Lietuvoje tokius vaistus vartoja apie 200 tūkst. asmenų, dažniausiai tokie medikamentai skiriami kardiologiniams pacientams.
Ypač nukentėsiantys baiminosi keliomis lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, mat sudėtiniams vaistams iškritus iš kainyno tektų vartoti daugiau skirtingų medikamentų tablečių.
Savo ruožtu dar visai neseniai reaguodamas į šiuos pakeitimus buvęs ministras A. Veryga aiškino, kad yra plona riba tarp palengvinimo pacientui ir gydytojui bei būdo pasipinigauti. Jis aiškino, kad lengvo atsakymo čia nėra ir viskas priklauso nuo konteksto.
„Kartais sudėtiniai vaistai turi ir kitą tikslą. Kai žinai, kad tavo įmonės gaminamas vaistas turi kelis ar kelioliką konkurentų rinkoje ir kai konkuruojama dėl labai nedidelių (kartais centus siekiančių) kainų skirtumų, tikrai tenka pajudinti smegenis, galvojant, kaip iš to uždirbti daugiau.
Ir viena iš tokių galimybių yra dvi ar daugiau veikliųjų medžiagų tiesiog sudėti į vieną tabletę ir tai pristatyti kaip super inovaciją ar net kaip „individualizuotą gydymą“. Tokiame kontekste kalbantys apie individualizuotą gydymą tiesiog parodo, kad nieko nesupranta, ką tai iš tikrųjų reiškia“, – aiškino eksministras.
Žada rečiau kaitalioti kainyną
Portalas tv3.lt primena, kad vos sėdęs į ministro kėdę A. Dulkys žadėjo pokyčius ir dėl kompensuojamųjų vaistų kainyno. Kaip svarstė jis, galbūt reikėtų kiek sulėtinti jo kaitaliojimą.
„Žinau, kad savo laiku jis būdavo vieną kartą keičiamas, dabar – keturis. Tai būčiau linkęs tą daryti du kartus ir labiau išdiskutuoti. Ir pagrindinė idėja pagal kryptis, kad vis tik mėginti ieškoti galimybės medikams skirti tokius vaistus, kuriuos jie mano, kad jų reikia individualiai pacientui", – yra sakęs A. Dulkys.
Jis Vyriausybės posėdžio metu pabrėžė, kad dėl to kartu su Sveikatos reikalų komitetu bus ruošiami ir atitinkami Farmacijos įstatymo pakeitimai.
Anot Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, kaitaliojant kainyną keturis kartus tiek sukuriamos biurokratinės problemos, į pokyčius nebespėja įsigilinti nei gydytojas, nei pacientas.
„Šimtais pavadinimų išbraukinėjami vaistai ir vos pradėjus gydymą kas ketvirtį gydytojas turėdavo jį keisti“, – portalui yra aiškinę jis.
Sveikatos apsaugos ministerija gi iki šiol vis gyrėsi, kad vaistų kainos Lietuvoje mažėja. Štai pacientų mokama bendra priemokų suma, tenkanti vienam kompensuojamam receptui per trejus metus sumažėjo kone 70 procentų nuo beveik 5 iki dviejų eurų.
