Sveikata

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) kartu su „Lietuvos draudimu“ rugsėjo 12 d. Vilniuje organizuoja unikalų ir Lietuvoje pirmą kartą vyksiantį Pirmosios pagalbos festivalį, skirtą atkreipti dėmesį į sveikatos priežiūrą ir pirmosios pagalbos įgūdžių svarbą, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Tam, kad pirmosios pagalbos neprireiktų, labai svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata, o jei visgi pirmosios pagalbos prireikia, siekiame, kad žmonės jaustųsi užtikrintai ir žinotų, kaip ją suteikti.

Meksikos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį dekriminalizavo abortus visoje konservatyvioje Lotynų Amerikos šalyje, priešingai nei Jungtinėse Valstijose, kur praėjusiais metais buvo panaikintos federalinės teisės į abortą. Teismas socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad teisinė sistema, pagal kurią Federaliniame baudžiamajame kodekse numatomos bausmės už abortą, prieštarauja konstitucijai, nes pažeidžia moterų ir žmonių, galinčių pastoti, žmogaus teises.

Per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulyje padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys, tačiau nėra iki galo aišku, kodėl, teigiama trečiadienį paskelbtame tyrime. Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbto tyrimo duomenimis, nuo 1990-ųjų iki 2019-ųjų vėžio atvejų tarp 14–49 metų amžiaus žmonių padaugėjo beveik 80 proc. – nuo 1,82 mln. iki 3,26 milijono.

Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK) susirinkus į neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama valdančiųjų vykdoma sveikatos reforma, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Orinta Leiputė ragina Seimo daugumą „atsimerkti“, įsiklausyti į gydytojų ir pacientų balsus ir skubiai daryti išvadas. Socialdemokratai ir toliau reikalaus stabdyti „pražūtingą Arūno Dulkio reformą“, sako O. Leiputė, prašiusi sušaukti neeilinį SRK posėdį.

Ne visiems pavyksta vasarą tinkamai apsaugoti savo odą nuo saulės poveikio. Dalis žmonių per šiltąjį sezoną net ne po kartą patiria nudegimus, kai kurie susiduria su alergija saulei. Saulės poveikis sumuojasi, todėl net ir rudenį ar žiemą gali sukelti karčias pasekmes. Gydytoja dermatovenerologė Živilė Bolevičienė pataria, į ką atkreipti dėmesį ir kada reikėtų kreiptis į specialistus.

„Palikus reanimaciją paciento gydymas nesibaigia, o liekamieji reiškiniai jį lydi ir grįžus namo. Todėl vis garsiau kalbama apie išgyvenusiųjų kritinę būklę sindromą ir potrauminio streso sindromą, kuriuos patiria daugelis ilgai sunkia liga sirgusių pacientų“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbanti gydytoja anesteziologė reanimatologė Julita Meškauskienė.

Marijampolės ligoninėje ketinama atnaujinami du skyrius – Skubiosios medicinos pagalbos ir Reanimacijos ir intensyvios terapijos, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot jos, tai planuojama padaryti iki 2024 metų pabaigos.

Priėmus reikalingus teisės aktus, sveikatos priežiūros įstaigų reforma žengė į įgyvendinimo etapą. Šią vasarą pradėjo veikti vieninga nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, suformuotas sustiprintų visuomenės sveikatos institucijų tinklas bei kompetencijų centrai, pradėti steigti savivaldybių sveikatos centrai, o iki 2025 m. bus suformuotas tolygiai geografiškai prieinamas ir kokybiškas paslaugas teikiantis ligoninių tinklas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Viešo...

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės iki 2023 metų pabaigos laukia svarbus iššūkis – planuojama vykdyti 30 viešų konkursų įvairioms vadovaujančioms pareigoms užimti. Šiuo metu yra įvykę penki tokie konkursai. Pusę metų Vilniaus miesto klinikinei ligoninei vadovaujanti konkursą laimėjusi nauja direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė dalijasi, kad pagrindinė vertybė jai yra žmogus – pacientas ir įstaigos darbuotojas.

Dėl pacientų mirčių, kurių, kaip teigiama, buvo galima išvengti VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę. Parlamentaras prašo įvertinti informaciją, ar, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas konkrečiais atvejais, pasibaigusiais pacientų mirtimi, nėra nusikalstamos veikos požymių. Taip pat V. Bakas raštu kreipėsi į šios ligoninės steigėjus.

Nors visuomenė yra pakankamai gerai informuota apie platų kontraceptinių priemonių spektrą, jos yra pakankamai gerai prieinamos ir vartojamos daugelio moterų, vis dar vyrauja tam tikri mitai, dėl kurių rinktis šias priemones yra vengiama. Dažniausiai tai lemia įsitikinimai, jog šios sukelia vėžį, nevaisingumą ir vaisiaus apsigimimus, taip pat nerimą kelia ir paplitęs mitas dėl svorio priaugimo.

Alkoholinių gėrimų akcizo didinimas ir prieinamumo apribojimas trumpinant alkoholio pardavimo laiką sumažino Lietuvos ir likusių Baltijos šalių gyventojų mirtingumą, taip pat prisidėjo prie gyvenimo trukmės ilgėjimo. Sugriežtinta alkoholio kontrolė labiausiai prisidėjo prie vyrų ir neženkliai prie moterų mirtingumo sumažinimo.

Valstybės kontrolės auditoriams paskelbus, kad padėtis dėl slaugytojų poreikio apskaičiavimo ir užtikrinimo atrodo miglota, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskubo pateikti atsakymą. Norint užtikrinti slaugos kokybės gerinimą, slaugytojų poreikio planavimą, kompetencijų tobulinimą ir plėtrą, ji skelbia siekianti ir toliau gerinti slaugytojų darbo sąlygas, kelti šios profesijos prestižą bei gerinti paslaugų kokybę.

Slaugos specialistų trūkumas – juoda dėmė sveikatos sistemos žemėlapyje. Jau ilgą laiką kalbama apie milžinišką jų trūkumą šalyje, taip pat – nesubalansuotus darbo krūvius ir per mažą atlygį. Pateikdami šviežiausią vertinimą Valstybės kontrolės auditoriai konstatuoja, kad situacija išlieka miglota – nėra aišku, nei kiek slaugytojų mums trūksta, nei kokias lėšas ministerija skirs jiems pritraukti.

Praėjusią parą nustatyti 198 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 36,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 21 procentas. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Kauno teritorinio skyriaus medikai pasidalino nekasdieniu nutikimu. Jų teigimu, tik dėl kolegos pastabumo ir greitos reakcijos kilus gaisrui žmonės liko gyvi. Istorija apie tai GMP medikai penktadienį pasidalino socialinio tinklo paskyroje. „Atsitiktinumas, aplinkybės, sėkmė ir profesionalus reagavimas – tai tik kelios dedamosios, padėjusios išgelbėti dviejų žmonių gyvybes.

Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centrą prieš mėnesį paguldyta 101-erių metų šiaulietė, kuriai diagnozuotas šlaunikaulio kaklo lūžis. Senolei atlikta moderni operacija – klubo sąnario endoprotezavimo operacija, panaudojant „Bipolar“ (dvigubo mobilumo) endoprotezą.

Galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, svaigulys ir padažnėjęs širdies plakimas – visa tai padauginimo alkoholiu pasekmės. Vaistininkė Toma Gečienė pasakoja, kad apsinuodiję žmonės vis dar daro nemažai klaidų, malšindami pagirių simptomus, bei įvardija, kas gali išties padėti pasijusti geriau. Dažna klaida – iškart slopinami simptomai „Apsinuodijus alkoholiu organizmas pradeda kovoti su toksinų pertekliumi, stengdamasis juos pašalinti.

Ar danties traukimas yra apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis? Tokio klausimo sulaukę Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kokios paslaugos yra apmokamos valstybės.  Nurodoma, kad dantų ir dantų šaknų traukimas yra pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslauga. Ji yra kompensuojama iš PSDF biudžeto lėšų.

Ilgas sėdėjimas, darbas prie kompiuterio, patiriamas stresas – tai šių laikų rykštė. Retas susimąsto, kad net ir trumpa fizinė veikla žmogaus organizmui gali būti itin naudinga – pagerėja ne tik emocinė būklė, bet jaučiamės energingesni, o raumenų tonuso palaikymas labai naudingas mūsų širdžiai. Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos (HBSC) atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 6,6 tūkst.

Spalį gydymo įstaigose bus galima pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo naujos COVID-19 atmainos, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Nors Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma sveikatos įstaigų tinklo reforma jau įsibėgėja, politinės aistros toliau nerimsta. Seimo opozicija ir kitos organizacijos nuogąstauja, kad reforma gali turėti neigiamas pasekmes tiek pacientams, tiek patiems medikams. Opozicija nenustoja skambinti pavojaus varpais, esą reforma ne tik nepagerins sveikatos paslaugų kokybės gyventojams, bet ir išgins medikus iš gydymo įstaigų.

Klinikiniai tyrimai kai kuriems ligoniams yra vienintelis šansas gauti naujus, brangius, bet nekompensuojamus vaistus. Pacientų organizacijos skundžiasi, kad tokių tyrimų Lietuvoje atliekama mažiau nei užsienyje. Vis dėlto, kai kurie žmonės sako, kad nė už ką nenorėtų būti eksperimentiniais gyvūnėliais.  Vilnietei Viktorijai Jakutienei prieš metus buvo nustatytas kraujo vėžys. Tuomet moteris nuėjo pasitikrinti sveikatą, kai keistai suskaudo kaklą.

Endeminiai raupai Floridoje, dešimtys tūkstančių tymų atvejų Londone, daugiau kaip 50 proc. padidėjęs sifilio atvejų skaičius Airijoje ir Portugalijoje.

Poliklinikose – pats karštymetis: iki rugsėjo 15 d. pažymas dėl vaiko sveikatos į mokyklas ir darželius turintys pristatyti tėvai apgulė gydytojus. Nors patikrinti vaikų sveikatą iki numatyto termino dėl išaugusių eilių turbūt spės ne visi – ką jau kalbėti apie vizitą pas akių gydytoją, kurio gali tekti laukti ir pusę metų, – medikai vaikų savijautą ragina atidžiai stebėti kiaurus metus.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų. Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc.

Nėštumo pradžia – džiaugsmingas, tačiau ir labai daug atsakomybių reikalaujantis laikotarpis moters gyvenime. Kasdieniai įpročiai ir net mityba šiuo periodu lemia, kokius pamatus pavyks padėti naujagimio sveikatai. Vaistininkė Urtė Peleckytė–Gaigalė dalijasi, ką svarbu žinoti pirmąjį nėštumo trimestrą.  Folio rūgšties svarba  Neretai pamatai nėštumui pradedami kloti dar tik jį planuojant.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) diegia Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos (ESVIS) papildomų modulių programą, jos tikslas – skaitmenizuoti sveikatos įstaigų stebėjimą ir jų tarpusavio bendradarbiavimą ekstremaliųjų situacijų atveju.

Specialistai pastebi, jog pastaruoju metu išaugo pacientų, besikreipiančių dėl akių problemų, skaičius – gyventojai ieško pagalbos tiek vaistinėse, tiek vizitų pas gydytojus metu. Viena dažnesnių akių ligų, sukeliančių ir savaitėmis besitęsiantį diskomfortą – konjunktyvitas.

Respublikinė Panevėžio ligoninė investuoja į naujausią medicinos įrangą ir taip siekia pagerinti pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Ligoninė įsigijo naują aparatą – krūtų biopsinį aspiratorių. Jis skirtas krūties auglio vakuuminei biopsijai ir dalinei ar pilnai aspiracijai (pašalinimui) ultragarso kontrolėje. Panevėžio ligoninė gali didžiuotis – pirmą kartą Baltijos šalyse pradėtas taikyti minimaliai invazyvus gydymo metodas krūtų ligoms gydyti.

Per 30 metų – 10 tūkstančių klubo sąnario endoprotezavimo operacijų, išlaisvinusių pacientus iš kasdieninių kančių: skausmo ir mobilumo sutrikimų. Tokiais pasiekimais šiandien džiaugiasi Klaipėdos universiteto ligoninės ortopedai-traumatologai, teigiantys, kad klubo sąnarių protezavimas yra pats efektyviausias degeneracinių sąnario ligų gydymo būdas. Gydytojai sako, kad pacientų amžius vis jaunėja, nes sąnarių ligos  nėra tik su amžiumi atsirandanti problema.

Klaipėdos universiteto ligoninės medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo naudotis itin moderniu kompiuteriniu tomografu. Inovatyvi įranga, grįsta dirbtinio intelekto technologija, leidžia greičiau, efektyviau ir saugiau nustatyti įvairius sveikatos sutrikimus, tačiau ypač pasitarnauja gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Pasak filialo „Jūrininkų ligoninė“ Radiologijos skyriaus vedėjos Giedrės Kviecinskienės, tyrimai naujuoju aparatu yra gerokai informatyvesni, trumpesni ir saugesni.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bus statomas naujas Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras. Kaip ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atnaujinta medicininė įranga sustiprins gydymo paslaugų kokybę sergantiesiems infekcinėmis ligomis, reikšmingai prisidės kuriant saugesnes darbo sąlygas darbuotojams. Ligoninės teritorijoje bus statomas naujas trijų aukštų pastatas.

Artėjant rudeniui jau didėja ir užsikrėtimų COVID-19 skaičius. Ar įsibėgėjus šaltajam sezonui vėl teks prisiminti griežtesnes pandemines priemones ir skubėti į skiepų kabinetus?  Dabartinę situaciją pakomentavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė teigė, kad atėjus rudeniui sergamumas peršalimo ligomis neišvengiamai padidės. „Vasarą tikrai galėjome atsipūsti, kadangi peršalimo ligos dažniau snaudė.

Vasara – ne vienintelis metų laikas, kai dedame visas pastangas siekdami išlaikyti dailias kūno linijas. Tačiau ką daryti, kad šiltuoju metų sezonu pasiekti rezultatai būtų ilgalaikiai? Norėdami numesti svorio daugelis imasi griežtų priemonių, o viena populiariausių – atsisakyti angliavandenių, kurie, tikima, skatina augti svorį. Būtent šiuo principu grįsta ir populiari keto dieta.

Lenkijos pietryčiuose esančiame Žešuve kilus legioneliozės protrūkiui, aukų skaičius išaugo iki 16, o užsikrėtė dar 140 žmonių, trečiadienį pranešė sveikatos priežiūros institucijos. Nuo šios ligos mirė vyresnio amžiaus žmonės, kurie taip pat turėjo ir kitų sveikatų problemų, pavyzdžiui, sirgo vėžiu, teigė pareigūnai. Laboratoriniais tyrimais patvirtinta, kad miesto vandentiekio vamzdynų sistemoje yra legioneliozės sukėlėjų.

Penktadienį žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti į VšĮ Kretingos ligoninę. Prieš šiai įstaigai pradedant vadovauti Romaldui Sakalauskui 15 metų vyr. gydytojos pareigas ėjusi Ilona Volskienė sako, kad ši ligoninė jau atlaikė keturias reformas, o penktąją vargu ar beatlaikys. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sako, kad šiandien jam didžiausią nerimą kelia Lietuvoje vykdoma ir regionams brukama sveikatos apsaugos reforma.

Vasarą ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sergama kur kas mažiau, nes ŪVKTI būdingas sezoniškumas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad COVID-19 liga, kaip ir gripas, yra viena iš ŪVKTI, todėl tikėtina, kad didesnis sergamumas šiomis ligomis prasidės rudenį, o sergamumo pakilimas, kaip įprasta, bus fiksuojamas žiemos mėnesiais. NVSC nuolat stebi bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ŪVKTI dinamiką.

Vanduo yra visko Žemėje esmė ir pagrindas. Be jo negali gyventi nei augalai, nei gyvūnai, nei žmogus. Nors be maisto žmogus išgyvena savaites ar net mėnesius, be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Todėl labai svarbi yra vandens švara, kadangi mikroorganizmais užterštas vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Odontologijos paslaugas sostinėje teikianti Žalgirio klinika bus jungiama prie Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų. Tam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Iki šiol buvo planuojama gydymo įstaigas sujungti iki rugpjūčio. Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, jog ši reorganizavimo data bus keičiama bendru dalininkų – ministerijos ir Vilniaus universiteto – sprendimu.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva Lietuvoje pradedami kurti pirmieji savivaldybių sveikatos centrai. Skatinant toje pačioje savivaldybėje arba gretimose savivaldybėse veikiančias gydymo įstaigas jungtis į sveikatos centrus, siekiama didinti dažniausiai naudojamų sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę mažose savivaldybėse, rašoma ministerijos pranešime. „Buvo sudarytas paslaugų sąrašas, kuris, įkūrus sveikatos centrą, turėtų būti užtikrinamas gyventojams.

Kyšių sveikatos sektoriuje mažėja, bet sritis išlieka viena korumpuočiausių, rodo „Eurobarometro“ tyrimas. Kaip trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), šįmet kyšį sveikatos sektoriuje per pastaruosius 12 mėnesių nurodė davę 4 proc. gyventojų (pernai – 7 proc.). Tai yra penkis kartus mažiau nei 2013-aisiais, kai kyšį nurodė davę 21 proc. gyventojų. Daugiau kaip pusė (53 proc.

Artėjantys mokslo metai jaunuoliams, ypač vykstantiems studijuoti į kitą Lietuvos miestą, susiję su daugybe būtinų sutvarkyti reikalų. Tarp jų – įprastai tik susirgus prisimenamas, nors vienas svarbiausių darbų – prisirašyti gydymo įstaigoje, kurioje būtų galima nemokamai gydytis. Tai pravartu atlikti dabar – iki prasidedant ar vos prasidėjus mokslo metams, kai tempas spartėja.

Pastaruoju metu nuskambėjus ne vienam masiniam medikų pasitraukimo iš gydymo įstaigų atvejui viešumoje kilo audringos diskusijos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamos reformos kritikai tokį gydytojų elgesį skubėjo aiškinti kaip ruošiamų pokyčių pasekmės. Vis tik su tuo sutiko ne visi.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį pranešė didinanti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą – plečia psichiatrijos dienos stacionaro tinklą. Anot SAM, planuojama, kad iki 2027-ųjų psichiatrijos dienos stacionarų skaičius šalyje išaugs daugiau nei dvigubai – nuo 35 iki 77. Tai suteiks galimybę gauti reikiamą gydymą nesigulant į ligoninę (kai nuolatinė priežiūra nėra būtina) ne tik didmiesčių, bet ir rajonų gyventojams.

Atsisveikiname su vasara ir pasitinkame naujuosius mokslo metus. Tai reiškia ne tik sugrįžimą į mokyklos suolus, bet ir dažniau užklumpančias virusines ir peršalimo ligas, o ką dar kalbėti apie stresą, dėl kurio svarbu stiprinti nervų sistemą. „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis pataria nelaukti pirmųjų rudens susirgimų bangos bei įvardija, kokių vitaminų vaiko organizmui šį sezoną labiausiai reikia.

Jei nebus imtasi rimtų pokyčių, tinkamas gydymas Lietuvoje bus prieinamas daugiausia tik turtingiems žmonėms. O norintiems gauti gydymo paslaugas gali tekti mokėti ir po 2 tūkst. eurų per metus. Apie tai įspėja ekonomistas Raimondas Kuodis, asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidalijęs niūria prognoze, kur link veda dabartinė padėtis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. „Teko prieš kelias dienas sudalyvauti susitikime su medikų bendruomenės aktyvistais.

Pasijutus prastai dažniausiai skubame į vaistinę, tačiau ką daryti, jei negalavimas užklupo naktį? Lietuvoje šiuo metu veikia šešios visą parą dirbančios vaistinės, kurių vaistininkai tikina, kad naktimis pacientų netrūksta, o vasarą jų srautas dar labiau išaugo, ypač pajūryje veikiančiose vaistinėse. Dažniausiai naktimis į vaistininkus kreipiasi mamos su sunegalavusiais vaikais bei ūmių skausmų ar skrandžio sutrikimų kamuojami gyventojai.

Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis duomenys rodo, kad raudonukę sukeliantis virusas vis dar cirkuliuoja mūsų šalyje – registruojami pavieniai atvejai. Tad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento specialistai primena būsimų pirmokų tėvams lankantis pas gydytojus dėl vaikų sveikatos pažymų paskiepyti juos nuo šios infekcijos – nes būtent tokio amžiaus vaikai nuo raudonukės skiepijami antrą kartą.