Sveikata

Lietuviai vis dar nevengia vartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Neretai dėl to pasekmės būna itin skaudžios – nesugebama ne tik patirti pilnavertiško gyvenimo teikiamų malonumų, tačiau susiduriama ir psichologinėmis ar net psichinėmis problemomis, sutrinka sveikata, kai kuriais atvejais žmogus gali net ir mirti. Deja, į šį nelaimių liūną patenka ir itin jauni šalies gyventojai.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus specialistai neretai talkina chirurgams, kai šie operuoja nedidelį storosios žarnos vėžį. Šį kartą, aklojoje žarnoje diagnozavus didelės apimties polipą, šalinimas įprastos endoskopinės procedūros metu būtų sudėtingas. Nuspręsta suvienyti jėgas su gydytoju chirurgu ir atlikti laparoskopu asistuojamą polipo šalinimą endoskopijos metu.

Dešimtys įvairaus amžiaus pacientų lūžusiais šonkauliais, skruostikauliais, žandikauliais, rankų kaulais, išnarintais pečiais, pabirusiais dantimis. Gydytojai konstatuoja, kad paspirtukininkų traumos jau tapo skubios pagalbos skyriaus kasdienybe.

Hemorojus – vis dar mitais visuomenėje apgaubta, bet ypač dažnai žmones varginanti liga. Nors vis dar pasitaiko tokių, kurie metų metais kentėdami nemalonius simptomus vengia kreiptis į gydytojus, kiti gi pas juos, išvydę kraują ir nuogąstaudami dėl vėžio, skuba kuo greičiau. Gydytojas dr. Donatas Danys turi vieną patarimą – į bet kokius simptomus reaguoti ramiai, bet savieigai nepalikti.

Kodėl medikai palieka gydymo įstaigas ir ar Lietuvoje vis dar galioja „švogerių“ krašto standartai, kai vieni yra lygesni už kitus ir turi išskirtines sąlygas gauti sveikatos paslaugas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Praėjusią parą nustatyta dešimt naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 23,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 19,4 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Artėjant rudeniui didėja nerimas, koks gi bus šis peršalimo ligų sezonas. Nors kaip ir apsipratome gyventi be kaukių ir pandemija atrodo kaip seniai pamirštas košmaras, specialistai vertina naujų plintančių koronaviruso atmainų pavojingumą. Tuo metu kai kurios vaistinės jau fiksuoja išaugusius testų pardavimus.  Apie artėjantį šaltąjį peršalimo ligų sezoną praneša pastaruoju metu kiek ūgtelėję paros COVID-19 atvejų skaičiai.

Seniai svarstyti pokyčiai įgauna kūną: siekiant nukrauti naštą nuo šeimos gydytojo pečių daugiau funkcijų ruošiama patikėti slaugytojams – nuo kitų metų jiems jau leista savarankiškai teikti konsultacijas. Po tokios žinios visuomenėje kilo nemažas šaršalas, esą prasibrauti iki gydytojo gali tapti dar sunkiau, savo ruožtu medikų ir pacientų atstovai įžvelgia teigiamus pokyčius. Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų.

Praėjusią parą nustatyti 62 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 23,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 19,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Nutukimas – tiek fiziškai, tiek emociškai nemalonus ir daug jėgų reikalaujantis sveikatos sutrikimas. Negana to, kartais vienas specialistas problemos pažaboti nepadės, o numetus svorio jis lengvai gali sugrįžti. Santaros klinikų vyresnioji gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė ir pilvo chirurgas dr. Donatas Danys ne tik pasidalino rekomendacijomis, kaip reikėtų gydyti nutukimą, bet ir papasakojo apie tai, kodėl svarbu, kad prie paciento dirbtų specialistų komanda.

Kretingos rajono ligoninei investavus į įrangą, tačiau negaunant apmokėjimo iš Valstybinės ligonių kasos už dalį teiiamų paslaugų, vietos savivaldybės Antanas Kalnius įsitikinęs, jog centrinės valdžios inicijuota sveikatos reforma pasmerkta žlugti.  „Galime konstatuoti faktą, kad šita reforma, kuri daroma ir brukama regionams, nenaudinga ir pasmerkta žlugimui“, – penktadienį Kretingos ligoninėje kalbėjo meras.

Lenkijos pietryčiuose esančiame Žešuve kilus legioneliozės protrūkiui, aukų skaičius išaugo iki septynių, penktadienį pranešė vietos pareigūnai, besistengiantys išsiaiškinti užkrato šaltinį. „Iš viso mirė keturi vyrai ir trys moterys“, – naujienų televizijai „Polsat News“ sakė Lenkijos sveikatos priežiūros tarnybos vadovas Krzysztofas Saczka. Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta.

Pastarosiomis savaitėmis tiek poilsiaujantys pajūryje, tiek laiką leidžiantys miestuose ar gamtoje skundžiasi bene visur aplinkui įkyriai skraidžiojančiomis širšėmis. Visgi tiek vaistininkai, tiek gamtininkai ramina – šie metai nėra niekuo išskirtiniai, būtent rugpjūtį širšės yra aktyviausios ir pikas pasikartoja kasmet.

Daugelis manome, kad sodo ir daržo gėrybių sezonui galioja principas „kuo daugiau, tuo geriau“, bet medikai perspėja, kad ir čia reikalingas saikas. Gydytojai pažymi, kad daržovės ir vaisiai nėra besąlygiškas gėris mityboje. Pamirštamas saikas LSMU Kauno ligoninės gastroenterologas Benas Sakalauskas sako, kad didžiausia klaida, kurios pasekme tampa virškinimo trakto veiklos sutrikimai, yra saiko nebuvimas.

Praėjusią parą nustatyti 68 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Ligoninėse gydoma 30 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų du – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 21,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 18,6 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius penktadienį paskyrė išrinktą Raseinių ligoninės vadovą Gintarą Pikūną į šias pareigas, viešojoje erdvėje pasklidus informacijai apie jo teistumą praeityje. „Sprendimas yra toks, kad Pikūną priimsime į vadovo pareigas“, – BNS penktadienį sakė A. Nekrošius.

Lietuva pagal naujų užsikrėtimų ŽIV skaičių atitinka Europos Sąjungos (ES) vidurkį, tačiau pagal mirštamumą nuo ligų, susijusių su ŽIV, Europoje yra  paskutinė, pranešė LRT radijas. Gydytoja infektologė profesorė Raimonda Matulionytė sako, kad  didžiausia problema, su kuria susiduriama Lietuvoje, yra tai, jog nemaža dalis asmenų, kuriems nustatytas ŽIV, nesikreipia į specialistus ir nepradeda gydymo.

Panevėžio miesto taryba priėmė sprendimą inicijuoti sveikatos centro steigimą. Panevėžio miesto savivaldybė iš dviejų galimų sveikatos centro kūrimo variantų – struktūrinio ar funkcinio – pasirinko funkcinį. Tai reiškia, kad mieste veikiančiose sveikatos įstaigose struktūriniai pokyčiai nebus atliekami, jos pasirašys 5 metus galiosiančias sutartis, kuriomis įsipareigos bendradarbiauti tarpusavyje ir teikti sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas.

Po trumpos pertraukos Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų klinikoje vėl dirba gydytoja vaikų reumatologė. Neseniai įgijusi gydytojos diplomą ir dvigubą – vaikų ligų gydytojos ir vaikų reumatologės licenciją kaunietė Gintarė Mockevičiūtė-Narbutienė atvyko dirbti į Šiaulius, kur reumatologo pagalba teikiama visos Šiaulių apskrities vaikams. Pacientų srautas dar nedidelis, tad jauną gydytoją džiugina kiekviena galimybė padėti dažnai skausmo kamuojamam pacientui.

Lietuvoje kuriant Infekcinių ligų klasterį, numatoma modernizuoti Klaipėdos ligoninės Infekcinių ligų klinikos korpusą. Planuojama statyti dviejų aukštų antstatą, kuriame įsikurs ir Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Priestate planuojame įrengti naujus reikalavimus atitinkančias infekcines palatas, radiologijos patalpas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomų reformų kontekste siūlomas tinklinio valdymo modelis buvo aptartas ir teigiamai įvertintas trečiadienį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) organizuotame nuotoliniame seminare, kuriame Lietuvos ir kitų Europos šalių atstovai dalijosi patirtimi vystant šiuolaikišką, tinklinio valdymo principais paremtą sveikatos priežiūrą, pranešė SAM.

Vitaminai – itin reikalingos medžiagos, padedančios palaikyti sklandų organizmo funkcionavimą ir sveikatą. Tinkamai parinkti jie gali sustiprinti imuninę sistemą, padėti išvengti tam tikrų ligų ar sušvelninti jų simptomus.

Praėjusią parą nustatyti 72 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Ligoninėse gydomi 26 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų du – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 20,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 18 procentų. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Vilniaus prokuratūra liepą nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“, tačiau generalinė prokurorė Nida Grunskienė inicijavo patikrinimą, ar tai padaryta teisėtai ir pagrįstai.

Lenkijos pietryčiuose esančiame Žešuve kilus legioneliozės protrūkiui, mirė trys žmonės, o dar 71 buvo paguldytas į ligonines, trečiadienį pranešė vietos sveikatos priežiūros institucijos. Žešuvo vietos valdžia sušaukė skubų posėdį, kad nustatytų užkrato priežastį, kuri kol kas nėra žinoma. „Trys žmonės mirė nuo legioneliozės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Žešuvo universitetinės ligoninės atstovas spaudai ir pridūrė, kad visos aukos buvo pagyvenę žmonės.

Raseinių ligoninėje darbą pradėjo penki nauji gydytojai, atšaukiami ribojimai dėl pacientų stacionarizavimo Vidaus ligų skyriuje, pranešė savivaldybė.

Didžiojoje Britanijoje atlikta pirmoji operacija, kurios metu moteriai buvo persodinta gimda. Donore tapo moters sesuo. Kaip skelbia šalies spauda, pirmoji tokia operacija buvo atlikta Oxforde. Recipiente tapo 34 metų moteris, kuriai buvo persodinta jos 40-metės sesers gimda. Abi moters pageidavo likti nežinomos. Gydytojai teigia, kad abi moterys po operacijos atsigavo gerai, o jaunesnioji sesuo šį rudenį planuoja atlikti dirbtinį apvaisinimą panaudojant jos ir vyro saugomus embrionus.

Tik filmuose ar reklamose matome, kaip džiugiai nusiteikę šeimos nariai rytais neskubėdami pusryčiauja – realybėje daugeliui tėvų rytinis vaikų žadinimas į darželius ar mokyklas kainuoja daug nervų. Per vasaros atostogas vaikai miegodavo kad ir iki pietų, tačiau gydytojas Valerijus Morozovas sako, jog išmokyti vaikus naujų įpročių tikrai nėra misija neįmanoma – reikia tik trupučio pastangų.

Šių metų liepos 1-ąją startavo naujoji nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, sujungusi anksčiau Lietuvoje veikusias 48 savarankiškas GMP stotis. Įvykdyta reorganizacija leis optimizuoti administravimo išlaidas ir užtikrinti, kad daugiau lėšų būtų skiriama GMP brigadoms bei jų darbui reikalingai įrangai. Taip pat užtikrinti vienodai aukštos kokybės greitosios medicinos paslaugas visoje Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Piktybinėmis kraujo ligomis sergančių pacientų dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose jiems suteikia galimybę gydytis moderniausiais medikamentais, kurie yra labai brangūs, dar nekompensuojami arba dar net nėra registruoti Europos vaistų agentūros. Vienas iš tokių klinikinių tyrimų – ūmios mieloleukemijos gydymas. Tą iliustruoja sėkminga pacientės Viktorijos istorija.

Nors NVSC statistikoje pernai atsispindėjo tik šeši pedikuliozės (utėlėtumo) atvejai, vaistininkai patikina – kasdienybėje ši problema gerokai dažnesnė. Nors utėlės įprastai plinta šaltuoju sezonu, bumas visgi fiksuojamas ir prieš mokslo metus. Vaistininkai paaiškina, kad iš stovyklų ar viešnagių gamtoje į namus grįžę vaikai, atostogaudami dažnai mezga ne tik naujas pažintis, bet ir tarpusavyje dalijasi savo rūbais ar šukomis.

Lietuvoje sparčiai mažėja žmonių galimybės patekti pas gydytojus – Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, kad kai kuriais atvejais gyventojams gydytojų konsultacijos nereikalingos, tad dalį gydytojų funkcijų atliks slaugytojos. O tai, kad gydytojų paslaugos vis sunkiau prieinamos, ne vienintelė problema. Gyventojams mūsų šalyje vis labiau ribojamos net ir galimybės nusipirkti vaistų.

Eidamas 91-uosius metus mirė ilgametis Prienų ligoninės gydytojas traumatologas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomeninis veikėjas Juozapas Jokubauskas. Žinia apie tai socialiniame tinkle pasidalino Prienų rajono savivaldybė. Juozapas Jokubauskas (g. 1933 m. kovo 19 d.) – gydytojas, 1995–2003 m. Prienų rajono savivaldybės tarybos narys, 1997–2000 m. Prienų rajono savivaldybės meras.

Po Raseinių ligoninę garsiai palikusių kelių gydytojų situacija įstaigoje jau stabilizavosi, paskelbė Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius. Paslaugos ligoninėje vėl teikiamos pilna apimtimi. Žinia apie tai meras pasidalino socialiniame tinkle. „Visoje Lietuvoje per keletą savaičių nuskambėjus virtinei naujienų apie rajonų ligonines paliekančius gydytojus, tame tarpe ir Raseiniuose, šiuo metu VšĮ „Raseinių ligoninė“ jau grįžo į normalų darbo ritmą.

Vilniečiai pastaruoju metu tapo vangūs ir sportuoja beveik tris kartus mažiau nei prieš ketverius metus. Aktyviai sportuoja vos 1 iš 8 sostinės gyventojų. Sporto specialistai griebiasi už galvos ir sako, kad dėl to vilniečių gyvenimo trukmė sumažėjo dvejais metais. Tačiau nors sostinės gyventojai sportuoja kur kas mažiau ir vis dar valgo nesveikai, didžioji dalis sako, kad jaučiasi labai laimingi ir patenkinti savo gyvenimu. Artūras kasdien suka ratus aplink Vingio parką.

Šeškinės poliklinika turės naują vadovą – konkursą direktoriaus pareigoms užimti laimėjo buvęs Mindaugas Sinkevičius. Žinia apie tai pati įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad viešą konkursą Šeškinės poliklinikos direktoriaus pareigoms eiti laimėjo Mindaugas Sinkevičius.

Sveikatos apsaugos ministrui neigiant problemas, Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas pažymi, kad dabartinei valdžiai pavyko „iš gydymo įstaigų išguiti ir gydytojus, ir pacientus“. Anot parlamentaro, per pandemiją į duobę įpuolusi Lietuvos sveikatos sistema iš jos nebeišlipa. Po pandemijos žmonės masiškai ieško medicininės pagalbos dėl uždelstų problemų, o ją gauti – vis sunkiau.

Vilniuje ir Kaune pradėjo veikti pirmieji šalyje paštomatai vaistinėse. Juos įdiegusi pranešė vienas didžiausių vaistinių tinklų „Gintarinė vaistinė“. „Tyrimų duomenimis, beveik 60 proc. e. vaistinių klientų renkasi užsakytų prekių atsiėmimą vaistinėse. Tam, kad klientams nebereiktų laukti eilėje atsiimant užsakytas prekes, o vaistininkai galėtų susikoncentruoti į klientų aptarnavimą ir konsultacijas, nusprendėme pirmieji Lietuvoje įrengti paštomatus tiesiog vaistinėse.

Nors atrodytų, kad pandemija liko kažkur praeityje, nerimas vėl kilo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dalyje Europos šalių fiksuojant naują koronaviruso atmainą. Kiek ji yra pavojinga ir ar artėjant šaltajam sezonui išties reikia baimintis koronaviruso grįžimo? Nors šiltuoju metų laiku fiksuojama gerokai mažiau susirgimų koronavirusu, palengva jų jau pradeda daugėti. Tą patvirtina ir Lietuvos vaistinėse stebimas išaugęs koronaviruso testų perkamumas. Užkrečiamųjų ligų specialisto prof.

Kėdainių medikams ir jų pacientams staigmenos nesibaigia. Daugiau kaip metus Kėdainių ligoninę drebinus skandalams po žinios apie naują konkursą laimėjusią ligoninės direktorę medikams ir jų pacientams nerimo kol kas nesumažėjo.

Lietuva per daug spaudžia vaistų gamintojus dėl kainų sumažinimo, o tai gali neigiamai atsiliepti pacientams, skelbia Vaistų gamintojų asociacija. Anot Briuselyje įsikūrusios „Medicines for Europe“ asociacijos, ji jau du kartus laišku kreipėsi į šalies institucijas įspėdama dėl šios situacijos. „Lietuvos situacija yra viena sudėtingiausių Europoje. Nors gamybos ir tiekimo kaštai auga, generinių vaistų kainos įšaldytos nuo 2019 metų“, – sako asociacijos vadovas Adrianas van den Hovenas.

Praėjusią parą nustatyti 97 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Ligoninėse gydomi 26 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų vienas – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 16,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 16,9 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Artėja rugpjūčio 31 diena – terminas, iki kada baigusieji mokslus yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis. Ligonių kasos primena, į ką atkreipti dėmesį po rugpjūčio 31-osios abiturientams ir studentams.

Širdies laidumo sutrikimai – ne visada lengvai atpažįstama, bet didelį poveikį žmogaus savijautai turinti būklė. Jiems išsivysčius, žmogų pradeda varginti silpnumas bei galvos svaigimas, todėl stipriai pablogėja gyvenimo kokybė. Visgi, didžiausią pavojų šie sutrikimai kelia laiku nepradėjus jų gydyti.

Praėjusią parą nustatyta 15 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 14,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 13,7 procentų. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Alytaus ligoninė pareiškė skųsianti teismui sprendimą, kuriuo šios įstaigos medikai pripažinti kaltais dėl žmogaus mirties. 64-erių vyras, patyręs namuose insultą, į ligoninę atvežtas praeitą rudenį. Tačiau ten ir mirė. Alytiškis turėjo būti gydomas Kauno klinikose, ten buvo nuvežtas, tačiau netrukus vėl parvežtas į Alytų. Klinikų medikai esą neįskaitė kas parašytas popieriniame siuntime. Artimieji siekia nubausti galimai žmogų numarinusius medikus.

Prasidėjus obuolių, slyvų ar kitų gėrybių metui, žmones aktyviau atakuoja ir šių skanumynų mylėtojai – širšės ar vapsvos. Specialistai skaičiuoja, kad palyginus su pernai metų tuo pačiu laiku, šiemet kvietimų naikinti šių vabzdžių padaugėjo net septynis kartus.  Gyventoja Deimantė Uleckytė prie savo namo kovoja su plėvesparniais, kurių čia, kaip aiškėja, yra net dvi rūšys – urvinės vapsvos ir širšės. Kova prasidėjo maždaug prieš dvi savaites.

Praėjusią parą nustatyti 52 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 14,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 14 procentų. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln.

Vokietijos mokslininkai ieško būdų, kaip paprasčiau diagnozuoti ir gydyti tokias smegenų ligas kaip Alzheimeris. Ir jie, regis, vienu žingsniu arčiau. Iš Miuncheno laboratorijos atskriejo žinia, kad kaukolėje yra gerokai daugiau informacijos apie smegenų ligas, nei buvo manoma iki šiol, o tai gali palengvinti jų diagnostiką. Valandų valandas Helmholtzo instituto laboratorijose praleidę mokslininkai yra puikus įrodymas, kad kantrybė ir nuoseklus darbas anksčiau ar vėliau atsiperka.