Sveikata

Šeimos gydytojų komandose dirbantys slaugytojai nuo kitų metų pacientus galės konsultuoti savarankiškai, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nurodoma pranešime, slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus ir suteikti kitas paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.

Vasara – gana palankus metas turintiems kraujospūdžio problemų. Statistiškai įrodyta, kad šiuo metų laiku kraujo spaudimas būna žemesnis nei žiemą. Vis dėlto specialistai įspėja, kad net ir vasarą reikia nepamiršti visapusiškai pasirūpinti savo sveikata ir išlikti budriems. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinio kardiologo Karolio Bumblausko teigimu, priežasčių, kodėl vasarą kraujo spaudimas yra mažesnis nei žiemą, – daugybė.

Po apsilankymo Jurbarko gydymo įstaigose įspūdžiais pasidalinęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys džiaugėsi, kad nė reformos pradėti nereikėjo, o pačios įstaigos stengiasi kuo glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje.  Ministras teigė, kad tiek pirminės sveikatos priežiūros centro, tiek ligoninės darbas mieste organizuojamas puikiai. „Kaip nustebinti? Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro vadovei Remigijai Mencienei tai pavyko.

Ligonių kasų specialistai primena, kad už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, specialius medicininius drabužius ir kitas vienkartines medžiagas bei radiologinio tyrimo vaizdų kopijas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams mokėti nereikia, nes išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Visais atvejais žmonėms, besikreipiantiems dėl magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo, reikia turėti gydytojo specialisto siuntimą.

Atskirus sveikatos centrus įsteigti planuoja 13 savivaldybių, kitos – sudarys bendradarbiavimo sutartis, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Preliminariu matymu, (...) apie 13 bus steigiami atskiri juridiniai asmenys, jungsis į vieną juridinį asmenį, o kitur bus daromos bendradarbiavimo sutartys“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. „Kol kas nebuvau tokioje savivaldybėje, kuri išvis nesvarstytų sveikatos centro, o apie mažąsias ir nekalbu“, – pridūrė jis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį lankysis Panevėžyje, kur ligoninėje atidarys naująjį Geriatrijos skyrių. Ministras taip pat apžiūrės Panevėžio pirminės sveikatos priežiūros įstaigą ir ligoninę, pranešė ministerija. Anot jos, vizito metu A. Dulkys domėsis gydytojų ir gydymo įstaigų darbu, išklausys pasiūlymų, kokie sprendimai prisidėtų mažinant biurokratinę naštą kasdieniame gydytojų ir slaugytojų darbe, taip pat aptars eilių situaciją.

Pastaraisiais metais rinkoje ypač išpopuliarėjo kramtomos gelinės formos maisto papildai-guminukai. Tokios formos medicinos priemonės gali būti pritaikytos ir peršalimo simptomams lengvinti, įsitikinusi LSMU žinių komercinimo ir technologijų perdavimo projekte dalyvaujanti kūrėjų komanda – dr. Inga Matulytė, mokslininkė Jurga Andrėja Kazlauskaitė ir prof. Jurga Bernatonienė.

Santaros klinikose nuo liepos pradžios pradėjo veikti Regioninis donorystės paslaugų koordinavimo poskyris, apimsiantis Vilniaus ir Panevėžio regionus. Kaip trečiadienį pranešė klinikos, Santarose veikiantis centras yra vienas iš trijų Regioninių donorystės paslaugų koordinavimo centrų: nuo liepos pradžios taip pat sujungti Kauno ir Šiaulių regionai (koordinuoja Kauno klinikos), o Klaipėdos universiteto ligoninė koordinuoja Klaipėdos regioną.

Jau visai netrukus paaiškės stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatai – dažnas studentas išvyks mokytis į kitą miestą ar net šalį. Pasiruošti naujam gyvenimo etapui būsimiems studentams gali pasirodyti sudėtinga – natūraliai kyla daugybė klausimų, ypač tose srityse, kuriomis anksčiau rūpindavosi tėvai. Viena jų – teisingas rūpinimasis savo sveikata, įskaitant maisto papildų, medikamentų vartojimą bei kasdienį režimą.

„Jei pradėsiu vartoti vitaminus dabar, kada galiu tikėtis rezultatų?“, – šio klausimo dažnai sulaukia vaistininkė Gabija Kruopytė. Šių klausimų padaugėja vasaros pabaigoje, kai ruošiamasi rudens peršalimų sezonui. Visgi, vaistininkė pabrėžia, kad norint sustiprinti imunitetą nepakaks savaitės ar dviejų, o tai gali trukti mažiausiai 1–3 mėnesius, todėl norint saugiai pasitikti rudenį, imuninę sistemą reikia pradėti stiprinti jau dabar.

Nuo dantų netekimo nė vienas nesame apsaugotas. Laimei, šiais laikais dantų implantavimas yra ištobulintas iki mažiausių smulkmenų. Ilgametę patirtį turinti gydytoja implantologė Jolita Milerienė papasakojo apie naujausią technologiją – individualius chirurginius gidus, kurie gali padėti išspręsti daugybę problemų, o kartais netgi išvengti papildomų didelių išlaidų.

Praėjusią parą nustatyti 29 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Ligoninėse gydomas 21 COVID-19 sergantis pacientas, vienas jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 9,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 7,9 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai Lietuvos vaistinėse iš viso išleista 497 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 458 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 19 mln. paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, o dar beveik 20 mln. priemokų sumokėjo pacientai savo lėšomis. Pacientams tenkanti vaistams išleidžiamos sumos dalis mažėja kasmet – per pastaruosius penkerius metus ji sumažėjo 15 proc.

Socialdemokratai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) aiškėjant, kad griežti reikalavimai ir kriterijai, kuriais vadovaudamasi ministerija masiškai naikins, mažins ar jungs rajonų gydymo įstaigas, galimai nebus taikomi privačioms įstaigoms.  „Išeina, kad Vyriausybė „valo“ rinką privačiai medicinai.

Kasmet iki rugsėjo 15 dienos visiems lopšelius, darželius ir mokyklas lankantiems vaikams privaloma pasitikrinti sveikatą – nors tai padaryti galima visą vasarą, į poliklinikas dažniausiai suskumbama tik prieš pat rugsėjį. Gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad kai kurie tėvai profilaktines sveikatos patikras vertina šiek tiek atsainiai, tačiau tai gera prevencinė priemonė, siekiant išvengti ligų ir sekti vaiko raidą, galimybė laiku pastebėti vaiko viršsvorį.

Vilniaus Centro poliklinikos Pylimo gatvėje, šalia Halės turgaus, esantis padalinys persikels į šiuo metu rekonstruojamą pastatą Kauno gatvėje, antradienį pranešė sostinės savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“. Projektavimo paslaugų sutartis dėl pastato Kauno gatvėje 3, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras, rekonstravimo, pasirašyta liepą. Beveik 1,5 tūkst. kvadratinių metrų patalpos priklauso savivaldybei.

Siekiant, kad 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai gautų kuo arčiau namų, nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje pradeda veikti nauja, papildoma sveikatos paslaugų organizavimo forma – savivaldybėse steigiami sveikatos centrai. Bendradarbiavimo pagrindu juose į vieną tinklą savivaldybėje bus telkiamos bazinės sveikatos paslaugos.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje startuoja nauja paslauga – pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas. Tiesa, kol kas tai yra bandomasis projektas tam tikroje šalies dalyje – maždaug 20 savivaldybių. Kaip teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tokia paslauga neišvengiamai reikalinga, mat Lietuva senėja dideliu tempu – per 15–20 metų galime tapti seniausia šalimi Europos Sąjungoje.

Iki šiol nerimsta aistros dėl Zarasuose iš ligoninės išėjusių medikų. Vis dažniau girdime, kad panašiai pasielgti ketina ir daugiau gydytojų. Ar neliks Lietuvos rajonuose gyvenantys žmonės be medikų, laidoje „Dienos komentaras“ atsako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Po to, kai iš Zarasų išėjo 12 gydytojų, girdime, kad ir kitur bruzdesys kyla.

Pirmadienį, liepos 31-ąją, įvyko antrasis atrankos konkurso į VšĮ Kėdainių ligoninės direktoriaus pareigas etapas. Jo metu iš dviejų kandidatų Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis turėjo išrinkti vieną. Po pokalbio su kiekvienu kandidatu paaiškėjo, kad konkursą, surinkusi daugiau balų, laimėjo dotnuviškė Asta Šakickienė. Dirbti ji galės pradėti tik gavus ir įvertinus informaciją iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos.

Raseinių ligoninėje įtempta situacija – darbą nusprendė palikti net 7 vidaus ligų skyriaus gydytojai. Mat tarp dirbančių medikų ir savivaldybės įsiplieskė ginčas dėl vykstančio konkurso ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Ligoninę palikę darbuotojai mano, kad konkursas gali būti neskaidrus. Vos tik pradėję apie tai kalbėti gydytojai sulaukė priešiškos reakcijos vietos spaudoje.

LSMU Farmacinių technologijų instituto mokslininkų komanda – prof. Jurga Bernatonienė ir dr. Modestas Žilius – pristato MTEP produktą, galintį sumažinti kojų raumenų skausmą po fizinio krūvio bei suteikti kitas CO2 vonių poveikiui priskiriamas naudas. Inovacija aktyvina kraujo cirkuliaciją, leidžia organizmui įsisavinti daugiau deguonies ir taip mažina diskomfortą keliančius fizinius pojūčius bei padeda palaikyti mikroelementų balansą organizme.

Klaipėdos ligoninių tinklo pertvarka reikiamo efekto neduoda, jos pradeda dirbti nuostolingai, iš darbo išėjo apie 50 gydytojų, o Vyriausybė nesilaiko pažadų dėl milijoninių injekcijų, sako uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus. Jis teigia, kad turi patikimus duomenis apie prastėjančią ligoninių finansinę būklę.

Raseinių meras Arvydas Nekrošius daliai ligoninės medikų pateikus prašymus išeiti iš darbo, suabejojus konkurso į direktorius skaidrumu, sako turintis planą „B“, kaip užtikrinti paslaugų teikimą. Pasak jo, darbą perimtų kiti rajono medikai.

Ne tik saulės spindulių perteklius, bet ir jų trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Mat vasaros malonumų apsuptyje žmogaus organizmas turi galimybę sintetinti labai svarbią maistinę medžiagą – vitaminą D. Specialistai aiškina, kad vadinamasis saulės vitaminas – ne tik naudingas, bet ir labai svarbus bendrai sveikatai ir savijautai.

Tarp medikų vis atgimstant diskusijoms, ar nereikėtų pagalvoti apie vizitų pas tam tikrus gydytojus apmokestinimą arba baudų taikymą kaip papildomą pacientų drausminimo priemonę, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad to įvesti nėra numatęs.  Ministras primena, kad šis klausimas nebuvo nei Vyriausybės programoje, nei yra tarp Sveikatos apsaugos ministerijos darbų, todėl jokių iniciatyvų dėl papildomų pacientų apmokestinimų nėra planuojama.

Praėjusią parą nustatyti trys nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 7,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 6,8 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsimojo pertvarkyti sveikatos įstaigų tinklą, kad paslaugos gyventojams taptų labiau prieinamos ir kokybiškos. Vis tik reformos kritikai atkerta, kad medikų iš oro daugiau neatsiras, o sumaišties visai bendruomenei jau įnešta su kaupu. Siekdama pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ministerija siekia, kad 80 proc. paslaugų gyventojai gautų savo savivaldybėje, o į kitas, didesnes ligonines važiuotų tik tada, jei reikia sudėtingesnių procedūrų ar gydymo.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje startuoja naujovė – pacientų pavėžėjimas. Tiesa, kol kas tai – tik bandomasis projektas tam tikrose savivaldybėse. Be to, jis bus pradėtas tik nuo tam tikrų paslaugų poreikį turinčių pacientų. Bet jau nuo lapkričio 1 d. pavėžėjimas dalyje Lietuvos startuos pilna koja ir truks iki kitų metų liepos.

Siekdama greičiau ir kokybiškiau įvertinti pacientų skundus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto žalos nustatymo komisiją paversti įstaiga. Kaip BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė, pusketvirtų metų veikiantis „žalos be kaltės“ modelis išryškino „tam tikrus procesinius trūkumus, kurie, žiūrint į ateitį, gali dar labiau trukdyti efektyviai komisijai priimti sprendimus“. Anot jos, šiuo metu komisiją sudaro institucijų, asociacijų deleguoti atstovai, kuriems š...

Nors apdraustiems Lietuvos gyventojams garantuojamas nemokamas gydymas, atsiranda situacijų, kai už sveikatos paslaugas paprašoma susimokėti patiems. Dalimi atvejų taip nutinka, kai pacientas savo noru pasirenka papildomus tyrimus. Tačiau to gali būti pareikalauta ir į priėmimo skyrių kreipusis ne skubios pagalbos atveju.

„Alzheimerio pabaigos pradžia“, – tokie skambūs šūkiai pasigirdo po naujausių klinikinių tyrimų. Juose išbandomas eksperimentinis vaistas net 60 procentų sumažina ligos progresavimą. Ir nors tai suteikia viltį milijonams, dalis medikų preparatą kritikuoja. Amerikiečių farmacijos milžinė „Eli Lilly“ – dar vienu žingsniu arčiau lūžio taško, kuriant vaistą nuo nepagydomos ligos Alzheimerio.

Lietuvoje smarkiai išaugo sergamumas erkių platinama Laimo liga – per pusmetį užsikrėtė pusantro karto daugiau žmonių nei tuo pačiu metu pernai. Specialistai primena – liga klastinga, simptomų iš pradžių galima ir nepastebėti, tad grįžus iš lauko būtina gerai apsižiūrėti kūną. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistė Erika Fuks apie Laimo ligą žino daugiau, nei pačiai norėtųsi. Erkių sukeliama infekcija sirgo ir pati Erika, o pradinukę dukrą Laimo liga užklupo jau antrą kartą.

Daugėja žmonių, turinčių akmenų inkstuose, sako medikai, akmenligę vadinantys tiksinčia bomba. Tautiečius dažniau išsitirti kviečiantys gydytojai teigia jau galintys inkstų akmenis suskaldyti ir be skalpelio. „Negalvojau, kad tai inkstai. Aš staigiai pajudėčiau, pasisukčiau, aš jausčiau, kad kažkas viduje. Nesuprasdavau, kame reikalas“, – pasakoja 39-erių vilnietis Leonidas, kuriam nustatyta inkstų akmenligė.

Lietuvoje jau ne vienus metus aptariama dviprasmiška situacija – gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau nuolat susiduriame su jų trūkumu. Nors medikai nepaliauja kalbėti apie apverktinas algas ir darbo sąlygas, ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu beda pirštu į darbo organizavimo ir kultūros problemą. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, Lietuvoje trūksta apie 650 medicinos specialistų.

Apmokestinus vienkartinius plastikinius maišelius parduotuvėse pasikeitė pirkėjų įpročiai. Kodėl neįvedus ir simbolinio mokesčio pas gydytojus – taip ir eilės sumažėtų, ir jo darbas būtų labiau vertinamas? Tokia sena idėja vėl diskutuojama tarp medikų. Pacientai gi su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka, o politikai ragintų prieš tai viską gerai išdiskutuoti.

Vasarai persiritus į antrąją pusę orai mus lepina vis dažniau ir daugelis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, gryname ore. Fizinė veikla parkuose, piknikai pievose bei pasivaikščiojimai miške – puikus būdas pailsėti ir atsipalaiduoti, visgi, nepamirškite, jog šiose vietose jūsų gali tykoti erkės, nešiojančios itin pavojingą infekcinę ligą – erkinį encefalitą.

Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu netyla diskusijos – kaip dažnai vaikams rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus. Anot pediatrės, vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėjos Indrės Plėštytės-Būtienės dažnas tėvų iš Lietuvoje tikrai persistengia ir tyrimų rezultatais siekia ne pasirūpinti vaiku, o pelnyti sau ramybę. „Iš tiesų, palyginus su kitomis šalimis, ypač Didžiąja Britanija, Norvegija, Vokietija, Lietuvoje pernelyg dažnai atliekami kraujo tyrimai.

„Vienas gyvenimas, vienos kepenys“ (One life, one liver) – nauja kampanijos, skirtos 2023 m. Pasaulinei hepatito dienai, tema. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia būtinybę paspartinti kovą su virusiniais hepatitais ir primena, kad mirčių nuo hepatitų galima išvengti.

Pastarosiomis dienomis pastebimi stipriai besikeičiantys orai, dėl ko vis dažniau galima išgirsti žmonių nusiskundimų dėl sąnarių skausmų. Dažnai sulaukianti klausimų, ar orai iš tiesų veikia mūsų sąnarius, vaistininkė Jovita Aleknienė teigia, kad kartais orai tam gali turėti įtakos, tačiau neretu atveju problema slypi giliau. Visgi, ji dalinasi patarimais, kaip šiuo laikotarpiu, vyraujant permainingiems orams, palengvinti jaučiamus sąnarių skausmus.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui paraginus stabdyti Raseinių ligoninės direktoriaus konkursą, savivaldybės meras „valstietis“ Arvydas Nekrošius to daryti neketina, bet žada ieškoti sutarimo dėl situacijos. Politikai reaguoja į kelių medikų pateiktus prašymus išeiti iš darbo, daliai jų suabejojus atrankos į ligoninės vadovus skaidrumu. „Šiandien buvo rajono tarybos posėdis, pasikvietėm ligoninės direktorių, kuris papasakojo apie situaciją.

Kilus grėsmei Raseinių ligoninei netekti 7 gydytojų, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paragino savivaldybės merą sustabdyti ligoninės vadovo konkursą ir parodyti naują skaidrumo standartą. Pats Raseinių meras Arvydas Nekrošius teigė pasiryžęs imtis visų priemonių, tačiau, jo nuomone, ministerijos kišimasis – ne geriausias variantas. Raseinių ligoninėje 7 gydytojai pateikė prašymus atleisti juos iš darbo.

Dauguma pasaulio šalių vyrų šlapinasi atsistoję, nors gydytojai rekomenduoja tai daryti atsisėdus. Lietuvos vyrai – kategoriški: stovėti yra natūralu, o kai kurie tiesiog nenori tapti moterimis. Psichologai ir patys vyrai pripažįsta, kad taip išmoko iš vaikystės, o kitaip ir nebenori. Kai kurie, net išgirdę gydytojų rekomendacijas, netiki ir sako, kad kaip tik sėdint šlapintis nesveika. „Tikras būdas, vyriškas. Na, nėra tokio būdo kaip vyriško.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus sprendimu, nuo rugpjūčio mėnesio 15 procentų didėja atlyginimai visiems beveik 200 darbuotojų, dirbantiems Vilniuje ir kitų miestų padaliniuose. Tai yra nuoseklus darbo užmokesčio didinimas prie neatlygintinos kraujo donorystės populiarinimo prisidedantiems profesionalams – 2022 m. ir 2021 m. jis didėjo po 10 proc., kitąmet irgi planuojamas jo augimas.

Į situaciją Raseinių ligoninėje ir kilusią grėsmę įstaigai netekti 7 gydytojų sureagavo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis ragino savivaldybės merą tiesiog sustabdyti ligoninės vadovo konkursą ir parodyti naują skaidrumo standartą. Nerimo dienos dar vienoje šalies ligoninėje – Raseiniuose būrys gydytojų jau parašė prašymus atleisti iš darbo. Vienas pasitraukimo argumentų – įtarimai dėl neskaidraus ligoninės vadovo konkurso.

Visuomenė senėja, ligos užklumpa vis jaunesnius žmones ir tampa sunkesnės – šios ir kitos priežastys lemia, kad vis daugiau žmonių susiduria su sunkumais užtikrinant savo kasdienius poreikius bei dalyvaujant visuomeniniame gyvenime. Ilgiau išlikti savarankiškiems ir aktyviems padės ilgalaikės priežiūros paslaugos, kurios sujungs socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas.

Vaivai dar ankstyvoje vaikystėje diagnozuotas įgimtas, labai retas susirgimas, kuris paveikia inkstų funkciją. „Vaikystėje mano sveikata daugiausiai rūpinosi mama, aš tik žinojau, kad kas kelis mėnesius reikia atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Supratome, kad tyrimai blogės ir ateityje reikės inkstų transplantacijos. Šiam įvykiui turėjome pasiruošti daugiau nei 10 metų“, – gydymo pradžią prisimena moteris.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais po pandemijos ženkliai išaugo pacientams suteiktų reabilitacijos paslaugų skaičius. Kas tai lėmė ir kokių paslaugų gyventojams prireikia dažniausiai? VLK skaičiavimai rodo, kad pernai, palyginti su ikipandeminiais 2019-aisiais metais, suteikta 20 proc. daugiau ambulatorinės medicininės ir 22 proc. daugiau psichosocialinės reabilitacijos paslaugų.

Nuo liepos pradžios Lietuvoje duris užvėrė per 30 vaistinių. Asociacija aiškina, kad tai pasekmė įstatymo, uždraudusio be vaistininkų priežiūros dirbti farmakotechnikams. Kodėl ministerija pateikia visai kitus skaičius ir kiek dėl užsidarančių vaistinių nukenčia gyventojai, atsako Vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė. 34 vaistinės užsidarė nuo liepos, kai įstatymas uždraudė savarankiškai dirbti vaistinių padejėjams.