Gausios rytinės traiškanos – įspėjimas
BENU vaistininkės Gretos Vaitoškaitės teigimu, klientų, kurie skundžiasi patiriamu diskomfortu akyse, sulaukiama dažnai – daugiausia skundžiamasi akių sausumu ir dėl to atsirandančiomis problemomis: jautrumu, smėlio pojūčiu akyse, ašarojimu, paraudimu. Anot jos, paradoksalu, jog būtent išsausėjusios akys ašaroja, tad joms reikia papildomo drėkinimo.
„Dažnai sulaukiame ir sergančiųjų konjunktyvitu – akių junginės uždegimu. To priežastys gali būti įvairios, tačiau dažnai konjunktyvitas būna virusinės kilmės. Jam būdingas akių paraudimas, vandeningas sekretas iš akių. Kartais gali būti padidėję limfmazgiai, nes šio tipo konjunktyvitai dažniausiai atsiranda sergant adenovirusų ar kitų virusinių infekcijų ligomis“, – pranešime spaudai vardija specialistė.
Jos teigimu, dažni lydintys simptomai – sloga, gerklės skausmas, uždegimas, nedidelis karščiavimas. Konjunktyvitas gali būti ir bakterinės kilmės – jį galima atskirti iš gausių, pūlingų išskyrų iš akių, rytais užlipusių traiškanomis. Bakteriniu konjunktyvitu galima užsikrėsti nuo kito sergančiojo ar nuo pačio žmogaus odos mikrofloros bei kvėpavimo takuose esančiai bakterijai patekus į akis.
„Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ypač suaktyvėja alerginis konjunktyvitas, kuris dažnu atveju tampa bronchinę astmą, šienligę ar kitas alergines ligas lydinčiu simptomu. Alerginiam konjunktyvitui būdingas akių perštėjimas, ašarojimas, gleivingos, tąsios, lipnios išskyros iš akių. Gali būti reakcinis konjunktyvitas, kuomet žmogus yra jautrus išoriniams dirgikliams – chemikalams, dūmams, chloruotam vandeniui, vėjui. Tokiu atveju dažniausiai nebūna pakitusių išskyrų, jaučiamas tik ašarojimas, sudirgimas, paraudimas“, – sako G. Vaitoškaitė.
Pataria vengti tradicinių metodų
Jos teigimu, dažnai akių sausumo problemą galima išspręsti vaistinėje. Žmogui parenkamos natūralios akių ašaros ar jų pakaitalai su hipromelioze, o dar intensyvesniam drėkinimui – produktai su hialurono rūgštimi. Ji taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį, jog akių lašai neturėtų konservantų, pavyzdžiui – benzalkonio hidrochlorido.
„Ilgai naudojant akių lašus juose esantys konservantai gali kenkti akių gleivinei ir netgi dar labiau sausinti akis. Taip pat dažnu atveju vaistinėje galime padėti atsiradus virusiniam ar reakciniam konjunktyvitui. Tuomet akis reikia dažnai plauti akių lašais su hialuronu, akišveite, propoliu, medetkomis, ramunėlėmis. Šie komponentai turi raminamąjį, drėkinantį poveikį ir yra veiksmingi gydant virusinį konjunktyvitą. Esant alerginiam konjunktyvitui, vaistinėje galima įsigyti lašų su natrio kromoglikatu, azelastino hidrochloridu“, – pataria vaistinės atstovė.
Susidūrus su akių infekcinėmis ligomis, G. Vaitoškaitė rekomenduoja traiškanas ir išskyras nuvalyti švaria servetėle, sudrėkinta virintu vandeniu arba specialia antiseptine servetėle akių vokams valyti.
„Tačiau nerekomenduojama naudoti namų sąlygomis gaminamos, anksčiau populiarios priemonės – ramunėlių nuoviro. Jo koncentracija gali būti netinkama, o namų sąlygomis pagamintas skystis nėra sterilus. Esant bakteriniam konjunktyvitui rekomenduojama kreiptis į gydytoją oftalmologą, kuris nuspręs, ar reikalingas antibakterinis gydymas antibiotikais“, – rekomenduoja specialistė.
Reguliarių patikrų svarba
Akių klinikos „Lirema“ gydytoja oftalmologė Urtė Skirmantaitė-Borutienė pasakoja, jog konjunktyvito gydymas visada priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, bakteriniam konjunktyvitui gydyti paprastai yra skiriami antibiotikų lašai bei dirbtinės ašaros ir toks konjunktyvitas paprastai praeina per 5–7 dienas.
„Tuo tarpu virusinis adenovirusinis konjunktyvitas dažnai praeina savaime per 2–3 savaites. Simptomams palengvinti skiriami drėkinantys akių lašai, kartais gali būti skiriami uždegimą slopinantys vaistai. Alerginis konjunktyvitas yra gydomas specifiniais antialerginiais lašais, mažinančiais alerginės reakcijos intensyvumą, o kartais papildomai skiriamas ir sisteminis gydymas tabletėmis. Alerginis konjunktyvitas įprastai praeina per 2–4 savaites nuo gydymo pradžios, retesniais atvejais gydymas gali užtrukti ir ilgiau – iki kelių mėnesių“, – įspėja gydytoja.
Anot gydytojos, gyventojams nerekomenduojama naudoti arbatžolių (ramunėlių, medetkų, juodosios arbatos ir kt.) kompresų ant akių, nes jos gali sukelti alerginę reakciją, vokų paburkimą. Taip pat, esant bet kurios kilmės konjunktyvitui, kaip ir kitų akių uždegimų atvejais, negalima dėvėti kontaktinių lęšių.
Gydytoja, paklausta apie profilaktinio akių tikrinimo rekomendacijas, aiškina, jog jos skiriasi priklausomai nuo paciento amžiaus, anksčiau nustatytų akių ligų bei paciento darbui ar kitoms veikloms keliamų reikalavimų.
„Įprastai sveikiems suaugusiesiems, nesergantiems akių ligomis ir neturintiems nusiskundimų, profilaktiškai akis pasitikrinti rekomenduojama kartą per 2–3 metus. Vyresniame amžiuje, nuo 60 metų, dėl savalaikės, su amžiumi susijusių ligų diagnostikos ir gydymo, rekomenduojama profilaktinė akių gydytojo apžiūra kartą per metus. Vaikai profilaktiškai yra tiriami 1 metų amžiaus, vėliau – 3–4 metų amžiaus, prieš mokyklą – 6–7 metų amžiaus bei paauglystėje – 15–16 metų amžiaus“, – vardija U. Skirmantaitė-Borutienė.
Akių klinikos atstovė priduria, jog esant nustatytiems regos sutrikimams, paskyrus nešioti akinius, esant nustatytoms ar įtariamoms lėtinėms akių ligoms, profilaktiškai akis tikrintis reikėtų bent kartą per metus arba dažniau, pagal gydytojo nurodymus. Atsiradus naujiems nusiskundimams, jaučiant akių diskomfortą, pablogėjus matymui ar atsiradus kitiems neįprastiems simptomams, vertėtų nelaukti ir į specialistus kreiptis nedelsiant.
