Sveikata

Vilniuje trečiadienį įvyko skaudi nelaimė – VUL Santaros klinikose mirė dėl odontologinių komplikacijų iš privačios klinikos atgabenta pacientė. Portalas tv3.lt sulaukė informacijos, kad vakar „Denticija“ klinikoje gydytas pacientas mirė. Vilniaus policijos atstovai patvirtino, kad vakar apie 17.27 val. sulaukė pranešimo dėl neteisingai ar ne laiku suteiktos medicininės pagalbos.

Senatvine osteoporoze serga vyresnio amžiaus žmonės, liga pasireiškia vienai iš trijų moterų ir vienam iš penkių vyrų, vyresnių nei 60 metų. Ši liga ir dėl jos atsiradę kaulų lūžiai yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų, turinčių didelę įtaką gyvenimo kokybei. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas neurochirurgas dr.

Praėjusią parą nustatyti 306 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Ligoninėse gydomi 38 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų du – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 77,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 23 procentai. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ketvirtadienį bus pristatyta naujovė – trimatis (3D) vaistų spasdintuvas.  Šis jau veikiantis farmacinių tablečių spausdintuvas yra pirmasis Europoje ir vienas pirmųjų pasaulyje, pranešė aukštoji mokykla.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai ketvirtadienį susitiks su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Anot frakcijos seniūno Sauliaus Skvernelio, su ministru bus aptarta viešai kritikuojama sveikatos reforma. „(Pasikalbėsime – ELTA) apie taip vadinamą sveikatos reformą, kokia dabar yra situacija, ką ministras mano, ką mes matome viešojoje erdvėje ir iš žmonių jausenos“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

Skandalas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje – per aštuonis šių metų mėnesius ligoninę paliko apie septyniasdešimt darbuotojų. Penki medikai išėjo pastarosiomis savaitėmis. Ir gydytojai, ir kiti ligoninės darbuotojai skundžiasi įtampa darbe bei sunkiai pakeliamais krūviais. Dalis medicinos darbuotojų prisipažįsta išeinantys į niekur. Per Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vartus išskuba ne tik greitosios automobilis.

Kiek padidėjus sergamumui gripu ir COVID-19, dažniau galima išvysti ir viešose vietose apsauginę veido kaukę dėvinčių žmonių. Ar išties jau metas grįžti prie šio iki skausmo pažįstamo neatsiejamo pandemijos atributo? Tokį klausimą išgirdusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė didelio entuziazmo nerodė.

Prasidėjus Seimo rudens sesijos darbams, tai, kokie pokyčiai ruošiami sveikatos sektoriui, trumpai pristatė pats sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Priešrinkiminiai metai. Daugėja ir bačkų, ir šauklių nuo jų. Nepaisant to, reikės kalbėti ir susikalbėti. Pristatau esminius rudens sesijos darbus – tai įvairios iniciatyvos, kurios prisidės tiek prie medicinos darbuotojų, tiek prie pacientų situacijos gerinimo“, – rašė jis socialiniame tinkle.

Prasidėjus rudens sezonui ima daugėti susirgimų peršalimo ligomis ir ypatingai – gripu. Tad „Eurovaistinė“ pradeda skiepyti gyventojus nuo gripo, o vaistininkai primena – norint apsisaugoti nuo šios ligos, būtina skiepytis kiekvienais metais. Sergančiųjų daugėja Jau nuo vasaros pabaigos Lietuvoje sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis didėja.

Nors su pirmos pagalbos suteikimo pagrindais žmonės yra supažindinami mokyklose, vairavimo kursuose ar kitose erdvėse, dažniausiai nelaimės atveju ištinka panika ir nežinia, ką reikėtų daryti. Pamirštama, kaip atlikti gaivinimą, kaip gelbėti užspringusį žmogų, o ką jau kalbėti apie teisingą turniketo uždėjimą. Antradienį, minint Pasaulinę pirmosios pagalbos dieną, pirmą kartą Lietuvoje vyko Pirmosios pagalbos festivalis.

Nuo COVID-19 šį sezoną pasiskiepyti galės visi pusės metų ir vyresni gyventojai, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu skiepas bus nemokamas. „Į Lietuvą yra pristatyta atnaujinta COVID-19 vakcina ir numatoma, kad galimybė pasiskiepyti šia vakcina bus sudaryta visiems nuo šešių mėnesių amžiaus gyventojams“, – trečiadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškienė.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kartu su partneriais – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis ir Nacionaliniu vėžio institutu – įsigis naujausią žmogaus genomo sekoskaitos tyrimų įrangą. Ji pasitarnaus taikant inovatyvų, efektyviausią pacientui gydymą, užtikrinant ankstyvą ligų diagnostiką ir galimų rizikų nustatymą, reikšmingai prisidės prie personalizuotos medicinos plėtros.

Pasaulinės aortos dienos proga rugsėjo 19 dieną, nuo 10 iki 14 val. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje organizuojama prevencinė sveikatos akcija, skirta visuomenės informavimui apie kasmet šimtus gyvybių pasiglemžiančią aortos aneurizmą. Visi norintys Respublikinėje Šiaulių ligoninėje galės nemokamai pasitikrinti dėl išsiplėtusios aortos aneurizmos ir gauti individualią konsultaciją su gydytoju specialistu.

„Sepsiu serga visų amžiaus grupių žmonės nepriklausomai nuo lyties, rasės, socialinės padėties visuomenėje. Tačiau apie sepsį daugiau išgirstame tik tada, kai nuo jo miršta visuomenei žinomi arba jauni ir sveiki žmonės“, – pastebi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas profesorius Saulius Vosylius.

Sveikatos reforma nebuvo pakankamai paaiškinta tiems, ką palies, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vis dėlto ragindama nesieti jos su pasitaikančiais masiniais medikų išėjimais iš darbo. Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija praėjusią savaitę kreipėsi į šalies pareigūnus ragindama stabdyti sveikatos tinklo priežiūros reformą bei pradėti išsamų ir viešą jos svarstymą, atlikti įrodymais grįstą vertinimą. Valdantieji konservatoriai kritiką atmetė.

Siekdama stiprinti pagalbą nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja teisės aktų pakeitimus ir kitas priemones, siekiant laiku atpažinti psichologinius sunkumus, stiprinti artimųjų ir visuomenės palaikymą ir supratingumą bei užtikrinti veiksmingą ir savalaikę specialistų pagalbą.

Atskubėjęs ruduo į ligos patalą guldo vis daugiau peršalusių ar užsikrėtusių pavojingąja COVID-19 infekcija. Per savaitę užregistruota per pusę tūkstančio susirgusių koronavirusu. Situacija nėra dramatiška, tačiau specialistai ragina žmones išlikti budriems – pajutus bent menkiausius simptomus, likti namie, o jeigu reikia medikų pagalbos – į gydymo įstaigas skubėti tik su veido kaukėmis.  Aldoną į gydymo įstaigą atvijo kosulys, kaip paaiškėjo, tapęs sudėtingesnio peršalimo simptomu.

Kauno klinikų vadovo konkurse dalyvavus vieninteliam ligšioliniam jų vadovui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada toliau siekti didesnio konkursų prieinamumo ir žinomumo. „Tai, kad konkurse Kauno klinikų direktoriaus pareigoms užimti dalyvavo vienas kandidatas, priimame kaip paskatą toliau siekti didesnio konkursų žinomumo ir prieinamumo, – BNS perduotame komentare sakė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Seimas pradėjo svarstyti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama tobulinant Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo tvarką pagerinti inovatyvių gydymo metodų ir vaistų prieinamumą labai retomis ligomis sergantiems pacientams.

Alergijos dabar tampa vis aktualesne problema ir gydytojai atkreipia dėmesį į simptomus, kurie gali signalizuoti apie tam tikras alergijas ar maisto produktų netoleravimą. Tiesa, specialistai ramina – net ir nustačius alergijos ar maisto netoleravimo atvejus, žmonės gali rasti alternatyvių produktų ir galiausiai nejusti diskomforto. Nors šiltasis metų laikas eina į pabaigą, specialistai primena – susidurti su nemaloniais simptomais žmonėms tenka ne tik atšilus orams.

Dar vieną sostinės ligoninę purto neramumai – Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę (RVPL) šiais metais jau paliko 68 darbuotojai, 5 iš jų – gydytojai. Profesinė sąjunga teigia, kad darbuotojų gretos mažėja tiek dėl neadekvačių krūvių, tiek nekonkurencingų algų, tačiau įstaigos vadovas Arūnas Germanavičius už tokių teiginių sako įžvelgiantis destruktyvią veiklą. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigė ligoninėje nematanti išskirtinės problemos, tačiau žada aiškintis išsamiau.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje iki 2025 metų bus įkurta nauja Infekcinių ligų klinika, rekonstruoti Priėmimo-skubiosios pagalbos bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai. Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendinti pokyčiai leis gydymo įstaigoje atnaujinti medicininę įrangą, užtikrinti paslaugų teikimą didesniems pacientų srautams. „Pandemijos metu pamatėme, kad kova su ypač pavojinga infekcija apsunkino sveikatos sektoriaus darbą.

Praėjusią parą nustatyti 363 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Kaip rodo duomenys, miręs asmuo buvo Kauno miesto gyventojas. Jis priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, buvo pilnai paskiepytas. Ligoninėse gydomi 35 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų vienas – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) sveikatos apsaugos darbuotojų profesinei sąjungai skelbiant, jog ligoninę masiškai palieka darbuotojai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad situacija nėra tragiška, pirmadienį pranešė LRT radijas. Kaip teigia radijas, anot profsąjungos, per pirmą rugsėjo savaitę pareiškimus išeiti iš darbo įteikė penki gydytojai, o iš viso šiais metais iš ligoninės išėjo 68 darbuotojai.

Iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) masiškai traukiasi darbuotojai. Kaip LRT radijui pirmadienį teigė RVPL sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, šiais metais iš darbo išėjo 68 darbuotojai, per pirmą rugsėjo savaitę pareiškimus išeiti įteikė 5 gydytojai. Apie darbą ligoninėje radijui pasakojo viena iš darbuotojų, nepanorusi atskleisti savo tapatybės. „Paskutiniu metu nekokios nuotaikos. Atvirai sakant, padėtis ne iš maloniausių.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos ir 14 traumų klasterio ligoninių vadovai rugsėjo 7–8 dienomis dalyvavo mokymuose, kuriuose stiprino įgūdžius ir žinias, reikalingas organizuojant medicininę pagalbą ekstremaliųjų situacijų ir valstybės ginkluotos gynybos atveju.  „Tinkamas pasirengimas galimoms masinėms nelaimėms ir krizėms padeda greitai ir efektyviai į jas reaguoti.

Po ne vienos pastaruoju metu Lietuvą sukrėtusios tragedijos, kurios siejamos su pogimdymine depresija, garsiai prabilta apie šios problemos mastą ir pagalbos moterims stygių. Šia tema pasisakė ir sako išgyvenimais pasidalino ir Seimo narė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė. Minint Savižudybių prevencijos dieną politikė pasidalino itin asmeniškais išgyvenimais.

Respublikinė Šiaulių ligoninė ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa ligoninės Chirurgijos klinikos konferencijų salėje jau ne pirmą kartą surengė susitikimą su Šiaulių apskrities pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų atstovais. Susitikimo metu aptartos problemos, kylančios dėl siuntimų, išrašomų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Žinomas ekonomistas neteko savo tėčio Mykolo Maurico, su kuriuo atsisveikino praėjusį savaitgalį. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje Ž. Mauricas pasidalijo jautria žinute: „Savaitgalį į kitą pasaulį išlydėjau savo tėvelį Mykolą Mauricą. Mykolas man buvo ne tik mylimas ir mylintis tėtis, bet ir labai brangus bei artimas draugas, su kuriuo patyrėme daugybę įdomių akimirkų. Mano tėvelio kelionė šioje žemėje truko 75 metus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinio direktoriaus konkursą laimėjo prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, kuris iki šiol laikinai ėjo Klinikų generalinio direktoriaus pareigas. Laimėjęs viešą konkursą penkerių metų kadencijai vadovo pareigas pradės eiti nuo šių metų rugsėjo 12 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prasidėjus šaltajam sezonui, Lietuvoje ima daugėti susirgimų tiek gripu, tiek COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Vis dėlto, kol kas nėra svarstoma apie visuotines infekcijų plitimo kontrolės priemones.  „Yra registruojami trijų ligų grupių – gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų ir COVID-19 infekcijos atvejai.

Praėjusią parą nustatyti 17 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Ligoninėse gydomi 37 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų vienas – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 50,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 23,7 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2021-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Vaistinėse galima ne tik įsigyti vaistų ar kitų preparatų, pasikonsultuoti ištikus sveikatos bėdai, bet ir gauti vis daugiau sveikatos paslaugų. Čia galima pasiskiepyti, pasimatuoti kraujo spaudimą ar temperatūrą, o dabar vis labiau populiarinami ir įvairūs tyrimai. Pavyzdžiui, pasitelkus aparatus siūloma įsivertinti odos ar plaukų būklę, venų amžių ar net pasitikrinti vitaminų atsargas. Vis tik kai kurie gydytojai į tai žiūri be didelio entuziazmo.

Neretam rūpi sužinoti, ar turi riziką ateityje susirgti vėžiu. Į šį klausimą iš dalies gali atsakyti genetiniai tyrimai. Tačiau ar juos tikslinga atlikti bet kuriam žmogui?  Apie tai, ar genetinė rizika būdinga visų lokalizacijų vėžiams ir ar genetiniai tyrimai gali padėti rasti tinkamiausią onkologinės ligos gydymo taktiką, su Nacionalinio vėžio instituto specialistėmis kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“. Gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė patvirtino, kad genetiniai ty...

Pogimdyminė depresija – ne ta tema, kuria smagu kalbėtis būsimoms mamoms pačiu laimingiausiu laukimo momentu. Tačiau gydytojai tvirtai laikosi savo, kad moteris būtinai turi apie tai sužinoti dar iki gimdymo. Kodėl tai yra taip svarbu ne tik moterims, bet ir šalia jų esantiems artimiesiems? Vis dar stinga informacijos, kaip atpažinti ir kur kreiptis pagalbos emocinius sunkumus patiriančioms besilaukiančioms ar pagimdžiusioms moterims.

Dėl ortodontinių problemų toli gražu kenčia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Skaičiuojama, kad net 70 proc. Lietuvos gyventojų turi vienokių ar kitokių ortodontinių problemų. Neretai tiesinti dantis vyresniame amžiuje norima ne tik dėl estetinių priežasčių, bet to prireikia ir norint protezuoti dantis. Be to, dažnas nė neįtaria, kad dėl nugaros ar kaklo skausmų gali būti kaltas netaisyklingas sąkandis.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma reforma toliau kaitina aistras. Nuogąstaujama, kad naudos ji gali neduoti ne tik dėl jau esančių medikų stygiaus. Teigiama, kad kylantis šaršalas atskirose savivaldybėse verčia medikus dairytis darbo privačiame sektoriuje arba išeiti į pensiją. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, susibūręs į neeilinį posėdį, šią savaitę aptarė sveikatos įstaigų tinko reformos eigą.

Protarpinis badavimas dabar laikomas vienu iš populiariausių būdų sulieknėti, tačiau ar jis tikrai toks naudingus mūsų sveikatai? Specialistai įspėja, kad susiviliojus ekstremaliai ilgais nevalgymo tarpais ir neužtikrinant sveikos mitybos, svorio ne tik gali nepavykti numesti, bet jis grįžti su kaupu. Be to, kyla grėsmė susilaukti ir sveikatos problemų.

Turbūt sunkiai pavyks surasti žmogų, kuris niekada nesiskundė skrandžio skausmu ar kitu negalavimu. Nors neretai tai gali būti netinkamos gyvensenos pasekmė, gydytojai pabrėžia ne mažiau svarbų emocinės būklės vaidmenį ligoms vystytis. Vis tik juos liūdina tai, kad kai kurie užklupus negalavimams kenčia iki paskutiniųjų. Deja, ne vien iš baimės ar nenoro gydytis – kitiems dėl socialinių aplinkybių sunku prieiti iki gydytojų.

Baigėsi vasara – atostogų metas. Nepaisant gražių orų ir teigiamų emocijų, vaikai serga ir šiltuoju sezono metu. Nors gydytojai pažymi, kad nėra formulės, kuri padėtų iš anksto apskaičiuoti, ar vaikas sirgs ir kiek, yra keli patarimai, kaip to išvengti.

Klaipėdos universiteto ligoninė pasidalino liūdna žinia – mirė ilgametė ligoninės vyriausioji slaugytoja Ona Mitalienė. Kaip rašo pati įstaiga, velionė buvo viena ligoninės kūrėjų. „Beveik penkis dešimtmečius savo gyvenimo pašventusi mediko profesijai, sergančiam, kenčiančiam žmogui ir dėl šio savo pasirinkimo niekada neabejojusi, O. Mitalienė visada išliks atmintyje besišypsanti, nuoširdi, bet ir reikli.

Prieš įsibėgėjant šaltajam metų laikui kyla nerimas, koks bus infekcinių kvėpavimo takų ligų sezonas. Nors medikai ramina, kad koronavirusas jau tapo endeminiu virusu, kartu įspėja per daug neatsipalaiduoti. Pažymima, kad COVID-19 vis dar gali pridaryti žalos rizikos grupių žmonėms, kuriems primygtinai rekomenduojama pasiskiepyti nauja atkeliaujančia vakcina.

Lietuvoje augant slaugos paslaugų poreikiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo ilgalaikės priežiūros pertvarką, kurios tikslas gerinti slaugos paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnį prieinamumą. „Siekiant didinti ambulatorinių slaugos namuose paslaugų kokybę ir apimtis, buvo išplėsta slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų komanda – dabar ją sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas. Artimiausiu metu planuojama komandą papildyti ergoterapeutu.

Šiuo metu apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu sergantys lėtinėmis ligomis pacientai gali išsinuomoti ir namuose naudoti deguonies bei dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, paprastas ar išmaniąsias insulino pompas bei infuzines, vadinamąsias skausmo pompas. Šiemet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) medicinos priemonėms, būtinoms sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, iš viso numatyta per 9 mln. eurų. „Dabar medicinos priemones namuose naudoja daugiau kaip 2 400 pacientų.

Praėjusią parą nustatyti 147 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Ligoninėse gydomi 35 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų vienas – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 46,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22,3 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Minimaliai invazyvi procedūra su individuliai pritaikytu stentgraftu atlikta 35 metų moteriai, kuriai dėl buvusių operacijų atvira išsiplėtusios aortos chirurgija būtų ypač rizikinga. Pasak procedūrą atlikusių gydytojų VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro intervencinės radiologijos skyriaus gydytojo intervencinio kardiologo doc.

Žinoti, kaip reikia elgtis ekstremalios situacijos metu, yra ypatingai svarbu, tačiau unifikuoto mokymo šioje srityje dar trūksta, atkreipia dėmesį Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Siekiant edukuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus apie medicininės pagalbos organizavimą ekstremalių situacijų ir valstybės ginkluotos gynybos atveju, rugsėjo 7–8 dienomis Vilniuje rengiami mokymai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos skelbia gerėjančius organų ir audinių donorystės rodiklius. Vien per rugpjūčio mėnesį buvo užregistruota 15 potencialių donorų. Atlikus visus medicininius tyrimus ir gavus pritarimą iš donorų artimųjų, buvo registruoti 6 efektyvūs donorai. Šie kilnūs artimųjų sprendimai viltį pasveikti suteikė net 21-am sunkiai sergančiam pacientui Lietuvoje.

Kai po kelerių metų mokslų tuometėje Kauno specialiojoje mokykloje-internate grįžo į gimtuosius Užkalnius Raseinių rajone ir vežimėliu pirmąsyk išriedėjo į lauką, būsimoji Lietuvos sporto pažiba Irena Perminienė prisirinko akmenų, o kaimo vaikus įspėjo: „Tik pamėginkite mane pavadinti invalide! Aš jūsų nepavysiu, bet akmuo pavys.