Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų ligų gydytoja Rūtenė Adomaitienė pasakoja, kad į Vaikų priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių skyrių vasarą dažniau kreipiasi vaikai su alerginėmis reakcijomis: po vabzdžių įgėlimų, atsiradusių dėl maisto, išprovokuotų inhaliacinių alergenų. Erkių įsisiurbimai taip pat yra nereti kasdienėje vaikų gydytojų praktikoje.
Todėl medikams dažnai tenka su tėvais aptarti tolimesnę vaiko sveikatos stebėjimo taktiką ir atkreipti dėmesį į tam tikrus galimus simptomus. Gydytoja pasakoja, kad vasaros ir ankstyvo rudens sezono metu pastebi ir apsinuodijimų grybais. Be to, į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių patenka ir vaikai, apsinuodiję narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
Nėra formulės, kuri padėtų iš anksto apskaičiuoti, ar vaikas sirgs ir kiek
„Kad didėja vaikų sergamumas jiems pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, labai natūralus procesas, – pasakoja gydytoja Rūtenė Adomaitienė. – Be abejo, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kur susirenka vaikai, kurie dar nėra susidūrę su įvairiausiais virusais, šie serga santykinai dažniau nei mokyklinio amžiaus vaikai“.
Paklausta, ar nėra tokios ligos, kurią galėtume vadinti „naujųjų mokslo metų infekcija“, gydytoja nusišypso: „Be abejo sloga labai būdinga ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kai sloguojantys vaikai eina į darželį, susitinka su kitais, gali susirgti ir daugiau vaikų. Dažniausiai sloga ir pasibaigia sloga, nors kai kuriems vaikams gali komplikuotis ir į plaučių uždegimą“.
Pasak gydytojos, jei vaikas tik suslogavo, tai dar nėra pavojinga, tačiau reikėtų stebėti, kaip keisis situacija. Jei vaikas sukarščiavo, be abejo, į ugdymo įstaigą eiti nereikėtų, derėtų stebėti vaiko būklę. Jeigu pakyla aukšta temperatūra, vartoti vaistus nuo temperatūros ir žiūrėti, kokia pasireiškia simptomatika: gal vaikas pradės kosėti, gal jam pradės skaudėti gerklę, galvą, raumenis. Yra daugybė variantų, kaip gali keistis vaiko būklė. Todėl toks vaikas, tiek dėl savo sveikatos būklės, tiek dėl užkrečiamumo, epidemiologinių priežasčių, neturėtų eiti į ugdymo įstaigą, o turėtų gydytis namuose.“
Tėvams, kurie su siaubu laukia, kad, prasidėjus mokslo metams, vėl prasidės vaikų ligos, gydytoja siūlo pirmiausia keisti požiūrį ir atsikratyti tokių įsitikinimų: „Taip, vaikai susiduria su infekcijomis, vaikai serga, tačiau nenusiteikime blogiausiam ir nenuteikime vaikų. Kaip dažnai vaikas sirgs, ar sirgs, kaip sunkiai, niekas negalime pasakyti, nėra vienos formulės, pagal kurią galėtume apskaičiuoti vieno ar kito vaiko sergamumą iš anksto. Vaikui augant, su kiekvienais metais infekcijų, įvairių ligų, įskaitant ir sunkių, rizika mažėja.
Profilaktiniai skiepai – veiksminga prevencijos priemonė
Gydytoja R. Adomaitienė primena, kad ligų prevencijai yra labai svarbūs profilaktiniai skiepijimai, kuriuos dažniausiai pacientai aptaria su šeimos gydytoju, tačiau dažnai klausimų iškyla ir Vaikų priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje. Skiepai ir pakankamos skiepijimų apimtys yra labai svarbios, norint suvaldyti infekcijas ir išvengti žaibinių ligos formos ar sunkių ligos eigų.
Medikė pasakoja, kad tėvai dažnai klausia, ką daryti, kad vaikai sirgtų mažiau. Receptas paprastas – sveika ir subalansuota mityba, fizinis aktyvumas gryname ore, miego režimas, psichoemocinio streso vengimas. Šaltuoju periodu Lietuvoje saulės yra mažai, tad dažna vitamino D stoka. R. Adomaitienė primena, jog vartoti žuvų taukus, kuriuose yra ir omega rūgščių, bei vitamino D, galima visus metus, o namų vaistinėlėje visada rekomenduoja turėti vaikams skirtų vaistų nuo karščiavimo (žvakučių, suspensijos ar tablečių) priklausomai nuo vaiko amžiaus bei priešalerginių preparatų.
Naujų mokslo metų pradžia, pasak gydytojos, vieniems vaikams teikia džiugesį, kitiems, priešingai –nerimą. Gydytoja rekomenduoja tėvams pakalbėti su vaiku, aptarti nerimo priežastis. Pasak R. Adomaitienės, nenorintys eiti į ugdymo įstaigas vaikai patiria didesnį psichoemocinį stresą, prasčiau miega, pablogėja apetitas, dėl ko jie tampa imlesni infekcijoms.
„Kokybiškas miegas, teigiamos emocijos, sveika ir subalansuota mityba – kelias į sveiko, smalsaus ir laimingo vaiko vystymąsi. Pakankamas fizinis aktyvumas yra labai svarbus judamojo aparato vystymuisi, nutukimo ir kitų lėtinių ligų prevencijai, – linkėdama sveikų, žvalių ir energingų naujųjų mokslo metų dalijasi gydytoja R. Adomaitienė. – Mūsų Vaikų klinikos gydytojai visada pasirengę pagelbėti mažiesiems pacientams, tačiau mano palinkėjimas būtų: dažniau susitikime parkuose, stadionuose, o ne priėmimo skyriuje. Visiems – kūrybingų, sveikų, naujus atradimus nešančių artėjančių naujųjų mokslo metų!“.
