Sveikata

Jau kurį laiką ypač įtemptomis ir net galimų streikų nuotaikomis gyvenančiai medikų bendruomenei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako nešantis gerą žinią. Pasak jo, atlyginimai kitais metais turi augti mažiausiai 10 proc.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva įgyvendinama Infekcinių ligų gydymo paslaugų modernizacija Respublikinėje Šiaulių ligoninėje užtikrins tinkamą jos funkcionavimą pandemijų ir kitų krizinių situacijų metu. Naujasis Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras, kurio statybas bei įrengimą planuojama baigti iki 2024 m. pab.

Dislipidemija diagnozuojama 89,7 proc. šalies gyventojų, o tradicinė prevencija neveikia – ar galime rasti kitų būdų suvaldyti cholesterolį?  Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje – tai sudaro apie 50 proc. visų mirties atvejų šalyje. Dislipidemija, būklė pasižyminti per dideliu arba per mažu tam tikrų cholesterolio rūšių kiekiu kraujyje, yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Dešimtmečius žinoma – skiepai išgelbėjo milijonus žmonių gyvybių. Tačiau specialistai atvirauja – pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonių abejingumas ir nepasitikėjimas mokslu pagrįstais faktais lemia tragiškas pasekmes. Medicinos srities žinovai perspėja gyventojus nežaisti su savo bei artimųjų gyvybėmis ir pasiskiepyti nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Tyrimai rodo, kad maždaug 75 proc. europiečių kasmet patiria saulės sukeltų odos nudegimų. Ši statistika, pasak gydytojo onkodermatologo, Lazerinės dermatologijos centro vadovo Viktoro Sidorovo, tikėtina, tik blogės, nes dabar tenka kovoti ne tik su žmonių abejingumu ir neatsargumu, bet ir klimato kaitos padariniais, lemiančiais dažnėjančius odos ikivėžinius ir vėžinius susirgimus.

Seimas antradienį pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo, be kita ko, bus suteikta daugiau funkcijų slaugytojams. Nemažai diskusijų viešojo erdvėje paskatinęs sprendimas, tikimasi, padės sumažinti administracinę naštą šeimos gydytojams ir didinti slaugytojų savarankiškumą. Pakeitus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, slaugytojai bei akušeriai gaus daugiau atsakomybių.

Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į psichinės sveikatos svarbą. Tokią būtinybę pabrėžia ir prastėjanti statistika: vos per penkerius metus Lietuvos gyventojų asmeninės psichinės sveikatos vertinimas suprastėjo – pokytis siekė net 44 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatos vertinimo tyrimas atskleidžia reikšmingus psichikos sveikatos būklės pokyčius.

Prasidėjus gripo sezonui, kai išauga pneumokoko sukeliamų ligų, t. y. sinusito, plaučių, gerklės ir viduriniosios ausies uždegimų tikimybė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad daugumos jų galima išvengti pasiskiepijus. Tai itin aktualu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems pneumokokinė infekcija gali būti grėsminga gyvybei.

„Iš visų blogybių, kurios gali nutikti – ankstyvo krūties vėžio diagnozė yra laimingas bilietas. Antros stadijos navikas, be metastazių. Kiekvienoje blogybėje reikia matyti kas geriausia. Tai tokia vyšnia ant torto – man laiku viską pamatė. Būčiau savo mieste vaikščiojusi tirtis dar metus ar daugiau, ir tas sukietėjimas, kurį jaučiau 20 metų, būtų užaugęs kažin kiek“, – savo istoriją pasakoja 52-ejų Laimutė. „2019 m. pirmą kartą krūtis pasitikrinau profilaktiškai.

Iki kitų metų pabaigos Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) bus atnaujinti Skubiosios pagalbos bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai. Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), skyrių atnaujinimas padės sustiprinti ligoninės teikiamas paslaugas pacientams ir pagerins darbo sąlygas ligoninės sveikatos priežiūros specialistams.

Net 38 proc. žmonių profilaktiškai sveikatą tikrinasi rečiau nei kartą per metus, o 37 proc. – į gydytojus kreipiasi tik tada, kai skausmo lygis siekia 7 ir daugiau balų, rodo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ užsakymu, bendrovės „Spinter“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad kas antram respondentui tenkinanti patekimo pas gydytoją laukimo trukmė – viena savaitė.  „Dirbame sveikatos sektoriuje ir esame jo dalis.

Kuomet onkologine liga sergantis žmogus jaučiasi prarandantis apetitą, artimieji skuba jam padėti, pasiūlydami jo mėgstamiausio maisto. Šeimos narių pagalba yra ypatingai svarbi, tačiau ruošiant tokio tipo lauknešėlį svarbu atkreipti dėmesį, kas įeina į jo sudėtį.

Praėjusią parą nustatyti 435 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 119 atvejų, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,6 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln.

Gydymo įstaigose susidurti su korupcija kartais tenka tiek pacientams, tiek specialistams. Žmonės pasakoja, kaip gydytojai akivaizdžiai nesirūpina ligoniais, meluoja apie jų būklę, nes veikiausiai laukia piniginio paskatinimo. O medikai skundžiasi, kad žmonės kyšius bruka per prievartą ir net verkia, jei gydytojas jų nepriima. Sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys žmonės nurodė, kad kyšiai būna įvairūs: pinigai, saldumynai, alkoholis ar net specialios paslaugos.

Praėjusią savaitę Lietuvoje prasidėjus šių metų gripo sezonui, šios ligos atvejų, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, praėjusią savaitę fiksuoti 32 gripo atvejai, kai savaite anksčiau – 49. Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis 100 tūkst. gyventojų siekė 988,5, o savaite anksčiau – 1083,1 atvejo.

Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL) pirmadienį pradėjęs vadovauti iš Jungtinės Karalystės sugrįžęs kardiologas Audrius Šimaitis sako tikintis šios ligoninės ateitimi, nepaisant įstaigą slegiančios 8 mln. eurų skolos. „Pacientai, gydytojai deda į Klaipėdos universiteto ligoninę didelius lūkesčius. Tvirtai tikiu, kad pateisinime tuos lūkesčius, suteiksime impulsą ne tik visam Vakarų Lietuvos regionui, Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai“, – sakė darbą KUL pradedantis jos vadovas A. Šimaitis.

Grįžtant peršalimo ligų sezonui Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas primena, kodėl koronaviruso negalima laikyti eiliniu gripu ir kokios atmainos šiuo metu kelia daugiausiai nerimo. Pateikiame visą profesoriaus J. Kalibato komentarą.

Ar žinojote, jog sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje vis dar nemažėja, negana to, mirtingumas nuo jų išlieka pirmoje vietoje? Nors pastaraisiais metais šalies gyventojų sąmoningumas didėja, vis daugiau jų noriai tikrinasi profilaktiškai, tačiau tolesnių rekomendacijų laikosi ne visi arba jas vertina gan aplaidžiai.

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba siekia suformuoti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sertifikuotą skubiosios medicinos pagalbos komandą, kuri taptų PSO mobiliųjų komandų tinklo dalimi. Lietuvos komanda kartu su kitų šalių komandomis dalyvaus tarptautinės pagalbos misijose ir teiks pagalbą ekstremaliųjų situacijų atvejais užsienio šalyse ir Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komandoje pradeda dirbti patarėjas Olegas Niakšu, jis patarinės sveikatos sistemos skaitmenizacijos ir modernizacijos klausimais, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak pranešimo, naujasis patarėjas yra sukaupęs daugiau nei 20 metų patirtį įgyvendinant ir valdant skaitmenizacijos projektus Europoje, Azijoje ir Afrikoje, yra tokių tarptautinių organizacijų, kaip Jungtinės Tautos, vykdančios plėtros programą, Pasaulio bankas, Vokiet...

Įsivyraujant vėsiems ir lietingiems orams šį rudenį sugrįžta ne tik peršalimo ligos, bet ir padidėja alergijos pelėsiui rizika. „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis pasakoja, kad pasitaiko nemažai atvejų, kada dėl kone identiškų simptomų žmonės sunkiai atskiria, ar jiems peršalimas, ar gilesnė problema – alergija pelėsiui. Jis atskleidžia, kaip atpažinti šią alergiją bei su ja atsisveikinti.

Praėjusią parą nustatyti 22 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 123,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24 procentus. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Nors COVID-19 pandemija baigėsi, pats virusas niekur nedingo. Tačiau situacija per kelis gyvenimo su virusu metus pasikeitė – pagaliau gydytojai ir sergantiems namuose gali skirti efektyvų gydymą.

Nors maisto papildai ir vitaminai – dažno lietuvio pirkinių krepšelyje atsiduriantys preparatai, naujausias švedų mokslininkų tyrimas verčia sunerimti. Jie atskleidė, kad antioksidantai – vitaminas A ir E gali paskatinti vėžio vystymąsi. Vis tik Nacionalinio vėžio instituto (NVI) profesorius Kęstutis Sužiedėlis ramina – tyrimo rezultatai neleidžia visuotinai teigti, kad tam tikrų vitaminų perteklius skatintų vėžio vystymąsi.

Nors kontracepcija ir kiti lytinės sveikatos klausimai ne vienam vis dar atrodo nepatogi ar net vengtina tema, gydytojai pažymi, kad tai turėtų kiekvienam būti labai svarbi sveikatos dalis. Tai svarbu ne tik rūpinantis šeimos planavimu, bet ir lytine sveikata.

Lietuvos asociacija „Gyvastis“ žvakučių uždegimu 10 kartą pagerbė organų donorus, pranešė asociacija.  „Mums šis jubiliejus ypatingai svarbus, nes jis parodo, kad žmonės vis aktyviau įsitraukia, prisideda idėjomis ir, svarbiausia, mes jaučiame, kad domėjimasis organų donoryste auga,“ – pranešime sakė asociacijos prezidentė Aušra Degutytė. Šįkart akcija vyko 54 miestuose ir miesteliuose.

Vis dažniau išgirstame, jog fizinis aktyvumas – raktas į ilgaamžiškumą. Kiekvienas svajojame gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, o medicinos profesoriui Aleksui Petrauskui tai pavyko padaryti: šiemet švenčiantis auksinį šimto metų jubiliejų jis kartu su Santaros klinikų neurologu, Vilniaus universiteto profesoriumi, Medicinos fakulteto dekanu Daliumi Jatužiu tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR” kalbėjo apie ilgaamžiškumo ir sveikatos receptą.

Įžengus rudeniui ir artėjant žiemai didėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis. Savo ruožtu gydytojai vardija, kokių sveikatingumo priemonių griebtis, norint sustiprinti savo imunitetą, ir dar kartą primena, kad skiepai – tai pagrindinė priemonė, galinti jus apsaugoti nuo didelių užkrečiamosios ligos komplikacijų. Vėstant orams gyventojai vis dažniau susiduria su tam tikrais virusais, bakterijomis, kurios sukelia skirtingas ligas.

Statistika liūdna: kas antras tautietis pernai Lietuvoje mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nors medikai kartoja, kad nuo šio pagrindinio lietuvių žudiko žmonės gali apsisaugoti reguliuodami kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, daugumai tai nė motais. Per aukštą kraujo spaudimą matuoklis parodo kas antram jį pasimatavusiam šeimos gydytojo kabinete. Kaunietė Ausma Bankauskaitė iki šio pavasario jautėsi visiškai sveika, bet vieną dieną prasidėjo keisti skausmai.

Lietuvoje ruošiamasi keisti organų donorystės modelį – pagal numanomo sutikimo modelį visi žmonės būtų laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai to atsisakiusiuosius. Vis tik nestinga siūlančių su šia idėja neskubėti, mat organų donorystė šiemet ir taip jau patyrė didelį smūgį – dėl pasklidusios netikslios informacijos žmonės puolė atsisakyti būti donorais, sumažėjo transplantacijų skaičius.

TV3 žiūrovus džiuginanti laida „Kviečiame daktarą!“ su profesoriumi Alvydu Unikausku priešakyje kviečia išgirsti naudingiausius patarimus apie brangiausią mūsų turtą – sveikatą. Laidoje daktaras davė naudingų patarimų, ką daryti žmonėms, nuolat susiduriantiems su šąlančiomis galūnėmis.

Gera žinia kenčiantiems dėl inkstų akmenų: nuo šiol nėra tokio inkstų akmens, kurio negalėtų suskaldyti lazeris. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikai jau porą savaičių akmenis šalina nauju Tulio lazeriu, kuris yra ir galingesnis, o, svarbiausia, saugesnis pacientui. Šis lazeris veikia tiksliai į akmenį, todėl mažesnė rizika pažeisti aplink esančius audinius.  Tulio lazeris – naujoviškas, prieš penkerius metus pasaulyje pradėtas naudoti lazeris.

Nors gyventojus rudens pradžia nustebino neįprasta šiluma, tačiau specialistai įspėja – vasaros dvelksmas ilgai nesitęs, o kartu su vis labiau šaltėjančiu oru suaktyvės ir infekcinės ligos. Specialistai pataria, kokių sveikatingumo priemonių griebtis ir kodėl yra svarbu neužmiršti pasiskiepyti ne tik jums patiems, bet ir savo atžaloms. Infekcinių ligų fiksuojama daugybė, o su jų sukėlėjais žmonės gali susidurti įvairiais būdais, pavyzdžiui, per kvėpavimo takus, maistą, kraują ir kitaip.

Nors nutukimas yra sparčiai auganti viso pasaulio problema, gydytojai konstatuoja, kad pas juos pacientai kitą kartą prisiverčia ateiti tik jau dėl per didelio svorio prispyrus sveikatos bėdoms. Modernias skrandžio mažinimo operacijas atliekantis chirurgas Donatas Danys pasakoja, kad pasiryžusiųjų kovoti su šia liga gyvenimas keičiasi iš pagrindų. Plačiau apie chirurgines nutukimo gydymo galimybes papasakojęs pilvo (abdominalinis) chirurgas dr.

Tyrimas parodė, kad naudojant JK populiarėjančius svorio metimo vaistus, tokius kaip „Ozempic ar „Wegovy“, gali padidėti „sunkių virškinimo trakto problemų“ rizika. Nustatyta, kad vakcinos, kurios buvo laikomos kardinaliai keičiančiomis gydymą kovojant su nutukimu, padidina pankreatito, žarnyno nepraeinamumo ir „skrandžio paralyžiaus“ tikimybę nediabetikams.

Artėjantis šaltasis sezonas daugeliui asocijuojasi su peršalimo ligomis, tad norint nuo jų apsisaugoti puolama ieškoti įvairių imunitetą stiprinančių būdų ir priemonių. Grūdinimasis – vienas iš efektyvių būdų sustiprinti imunitetą ir tapti atsparesniems peršalimo ir virusinėms ligoms. Nuo ko pradėti grūdinti organizmą ir kaip tai daryti teisingai, atsako vaistininkė. „Grūdinimasis yra organizmo imuninės sistemos stiprinimas.

Po infekcijos protrūkio Vilkaviškio lopšelyje-darželyje „Buratinas“ vertintos maisto tvarkymo sąlygos dėl įtariamo žarnyno infekcijos protrūkio. Specialistai nurodė pirminių pažeidimų nenustatę, tačiau paėmę naujus ėminius tyrimą tęs.

Gera žinia regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms – gerokai padidėjo kompensuojamųjų akinių lęšių bazinės kainos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. „Tai ilgai lauktas pokytis regos negalią turintiems pacientams.

Situacija, kai staiga prasidėjęs skrandžio skausmas sutrikdo kasdienines veiklas, pakeičia planus bei apsunkina gyvenimo kokybę, daugeliui nėra svetima. Be to, ne paslaptis, kad dažnai šioms būklėms įtakos turi greitas gyvenimo tempas ir patiriamas stresas, su kuriuo susiduria vis didesnė dalis žmonių.

Siekiant stiprinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, šeimos gydytojo komandose dirbantys slaugytojai perims dalį šeimos gydytojo funkcijų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). „Slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėseną ir suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.

Praėjusią parą nustatyti 229 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 125,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22 procentus. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Europos urologų asociacijos duomenimis, iki 45 proc. europiečių bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių kankino šlapimo nelaikymas ir tik mažiau nei trečdalis dėl šio sutrikimo kreipėsi pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus. Kaip pažymi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė, šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas gali būti tiek onkologinės ligos simptomas, tiek vienas iš šios ligos gydymo sukeltų pašalinių poveikių.

Lietuvoje augant slaugos paslaugų poreikiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo ilgalaikės priežiūros pertvarką, kurios tikslas gerinti slaugos paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnį prieinamumą. „Siekiant didinti ambulatorinių slaugos namuose paslaugų kokybę ir apimtis, buvo išplėsta slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų komanda – dabar ją sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas. Artimiausiu metu planuojama komandą papildyti ergoterapeutu.

Nuo spalio 5 d. vakcinas užsisakiusiose gydymo įstaigose galima pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis ypatingai svarbus rizikos grupėse esantiems asmenims – jie abiem vakcinomis bus skiepijami nemokamai.

Viruso protrūkis Vilkaviškio darželyje-lopšelyje „Buratinas“ plečiasi. Šiuo metu žarnyno infekciją sukeliantis nepatikslintas virusas jau išguldė arti 40 proc. įstaigos auklėtinių ir 7 darbuotojus. Kaip portalą tv3.lt informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, vakar iš Vilkaviškio ligoninės gautas pranešimas apie ligoniui diagnozuotą nepatikslintą virusų sukeltą žarnyno infekciją.

Žarnyno ligos – tema, apie kurią žmonės nenori kalbėti garsiai. Tačiau sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ chirurgas Tomas Manelis įspėja, kad laiku nesikreipiant į gydytoją gali laukti itin nemalonios ir gyvenimo kokybę gadinančios pasekmės. Laimei, išvengti lėtinių ir vėžinių žarnų susirgimų gali padėti subalansuotas gyvenimo būdas. Gydytojas dalinasi patarimais, kaip kasdieniame gyvenime rūpintis savo žarnyno sveikata.

Anot mokslininkų, imuninė organizmo apsauga yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo įvairių veiksnių, tačiau, daugelio įsivaizdavimui, jį sustiprinti galėtų vien tik papildai. Rudenį vaistinėse vis prašoma „ko nors imunitetui“ arba savarankiškai įsigyjama papildų, kurių ne visada ir reikia. Gydytojas Valerijus Morozovas teigia, kad maisto papildai yra sukurti būtent papildyti mitybą, tad jų vartoti reikia tada, kai su maistu nepakanka. Tad kokius ir kada vartoti – kyla natūralus klausimas.

„Jei turi stogą virš galvos – jau gerai. Jei yra sienos, langai ir nešalta, tai – jau didelis komfortas. Jei turi, ką pavalgyti, ir tas maistas dar šiltas, tai – irgi didžiulis privalumas. Visiškai paprasti, žemiški dalykai, apie kuriuos kiekvieną dieną galbūt net nesusimąstai, tokiose kelionėse tampa svarbiausi“, – kalbėjo gydytojas rezidentas Edvardas Jukna, šių metų vasarą įgyvendinęs savo svajonę – apkeliauti dviračiu aplink Lietuvą pasieniu.

Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL) pranešus apie pirmąjį šį sezoną taip anksti nustatytą „piktesnio“ gripo A(H3) tipo viruso atvejį, sveikatos specialistai ramina, kad tai – tik pirma kregždė. Be to, priduria, kad tai, koks laukia gripo ir kitų peršalimo ligų sezonas, nemažai priklauso ir nuo pačių gyventojų elgesio.