Sveikata

Praėjusią parą nustatyti 232 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 128 atvejus, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22 procentus. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra įpareigotos teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Anot ministerijos Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėjos Ilonos Šakienės, augant onkologinių susirgimų skaičiui bei senstant visuomenei, didėja ir paliatyviosios pagalbos poreikis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) sako pasigendantis šalies gydymo įstaigų aktyvumo užsakant vakcinas nuo koronaviruso. Apie tai NVSC perspėjo nuo ketvirtadienio sudarant galimybę sveikatos įstaigose vienu metu pasiskiepyti ir nuo COVID-19, ir nuo gripo. „Pasigendame aktyvesnio Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų užsakymo šios (COVID-19) vakcinos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Nors vasara baigėsi, lietuviai jau įtemptai planuojasi savo rudens bei žiemos išvykas. Paprastai joms renkamasi egzotinės arba aktyvaus poilsio kryptys. Ekspertai pažymi, kad atostogų metu gausu ne tik įspūdžių, bet ir galimybių patirti traumas arba sveikatos negalavimus, o tokiais atvejais ypač svarbi greita ir kokybiška pagalba.

Startavus virusinių ligų sezonui – pranešimas apie galimą klastingo viruso protrūkį Vilkaviškio ikimokyklinio ugdymo įstaigoje „Buratinas“. Pranešama apie bent 7 ligoninėje atsidūrusius vaikus. Medikų rankose atsidūrę vaikai pajuto pykinimo ir vėmimo simptomus – įtariami žarnyno infekcijos atvejai.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Vilda Bajoriūnienė portalui tv3.lt patvirtino, kad apie šį įvykį iš darželio yra gautas pranešimas.

Rugsėjo mėnesį 24 pacientams persodinti donorų organai, trečiadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Iš viso atliktos dvi širdies, viena kasos-inksto komplekso, keturios kepenų, 13 inkstų ir keturių ragenų transplantacijos.  „Rugsėjo mėnesį budintiems koordinatoriams užregistravus 15 pranešimų apie potencialius donorus, devynių šeimos sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai.

Plaukų slinkimas įspėja ne tik apie vitaminų ar mikroelementų stygių. Tai gali signalizuoti apie patirtą ilgalaikį stresą ir rimtas ligas – mažakraujystę, skydliaukės hormonų gamybos sutrikimą, sifilį, autoimuninius susirgimus ir kt. Visi norime džiaugtis sveikais ir žvilgančiais plaukais, o ką daryti, jeigu jie netikėtai pradeda slinkti? Kaip žinome plaukas formuojasi folikule. Čia yra jo šaknis, riebalų liauka bei pakeliantis lygusis raumuo. Plauko ląstelės nuolat atsinaujina.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centre pirmą kartą Baltijos šalyse atliktos operacijos, kurių metu operuojančio chirurgo matomas vaizdas specialiais akiniais tiesiogiai buvo siunčiamas į Ispaniją. Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas prof. Tomas Poškus sako, kad toks metodas – naujas mokymo ir mokymosi chirurgijoje būdas, kokio niekada nebuvo: „Operacijos metu buvo panaudota inovatyvi technologija, kuri leidžia padėti operuojančiam chirurgui.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad dantų protezavimas – ne vienąkart PSDF kompensuojama paslauga.  Pažymima, kad pakartotinai kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas pacientas gali gauti ne anksčiau kaip po 3 metų nuo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo dienos.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre duris atvėrė naujas modernus Krūtų radiologinės diagnostikos poskyris, kuriame teikiami krūtų ultragarsinės diagnostikos, magnetinio rezonanso tyrimai, taip pat atliekami tyrimai nauju moderniu mamografu su tomosintezės ir kontrastinės mamografijos galimybėmis. Kviesdama gyventojus pasitikrinti nemokamai VUL Santaros klinikos pranešė, kad kad jau visos vietos užpildytos.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) pritarė, kad būtų skirti 107 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo rizikos valdymo dalies net kelioms sveikatos priežiūros sritims: ambulatorinėmis sąlygomis atliktiems brangiesiems tyrimams ir procedūroms, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo ir pagal prevencines programas teikiamoms paslaugoms apmokėti, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglame...

Praėjusią parą nustatytas 291 naujas COVID-19 atvejis, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 131,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Pasaulio širdies federacija, inicijuodama Pasaulinė širdies dienos minėjimą visame pasaulyje turi du pagrindinius tikslus: atkreipti dėmesį į didėjantį širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą ir šių ligų rizikos veiksnius bei skatinti sveiką gyvenseną, padedančią išsaugoti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Būtent tai pabrėžė ir Lietuvos širdies asociacija savo organizuotuose Pasaulinės širdies dienos renginiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Viešumoje pranešant apie paauglių apsinuodijimo kvaišalais atvejus, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai primena pagrindinius apsinuodijimo alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis simptomus.

Kasmet krūtų vėžys nusineša beveik pusės tūkstančio Lietuvos moterų gyvybes, o krūties vėžio diagnozę išgirsta daugiau kaip 1500 moterų. Nors šiuolaikinės gydymo technologijos padeda daugeliui pacienčių pasveikti, liga yra iššūkis ir ligonei, ir jos artimiesiems. Spalis – krūtų vėžio žinomumo mėnuo. Su šūkiu „Vieningi prieš krūties vėžį. Būk stipri, kovok!“ Lietuva solidarizuojasi su Pasauliniu krūtų vėžio tyrimo centru (angl.

Odontologinę priežiūrą ir pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose jau beveik pusantrų metų tvyro netvarka. Pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, odontologai galėtų suteikti paslaugas į gydymo įstaigas negalintiems atvykti pacientams, tačiau nėra nei tikslaus galimų paslaugų aprašymo, nei finansavimo, nei atsakomybės, rašoma Odontologų rūmų pranešime spaudai. „Mobilioji odontologija išspręstų negalią turinčių žmonių, kurie neįstengia patys atvykti į gydymo įstaigą, problemą.

Įsivaizduokite, jums reikalingi inovatyvūs onkologiniai vaistai, tačiau Lietuvoje jie nėra kompensuojami. Turite tokius pasirinkimus: varstyti paramos fondų duris, bandyti tapti mokslinio tyrimo, toliau tiriančio jums reikalingą preparatą, dalimi arba mokėti keliasdešimt tūkstančių eurų iš savo kišenės. Kurį kelią pasirinksite?  Tai – ne hipotetinė situacija, o pacientų Lietuvoje kasdienybė.

Rugsėjo 25 dieną Santaros klinikose nustatytas pirmasis A gripo atvejis. Ištyrusi mėginį Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) patvirtino, jog tai – A(H3) tipo virusas. Primenama, kad gripo virusai skirstomi į tris gentis: A, B ir C. Pirmojo, A tipo, virusai yra patogeniškiausi.

Praėjusią parą nustatyta 450 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 134,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22,6 procentai. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Nesibaigiantis nosies užgulimas ar nuolat varvanti nosis – šie simptomai gali signalizuoti ne tik apie rudeninį peršalimą, bet kartais netgi apie priklausomybę nosies purškalams. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė įvardija, kad dažniausiai tokia priklausomybė išsivysto nuo neteisingo nosies purškalo vartojimo, o tam gali pakakti vos 3 dienų. Ji įvardija, kaip atpažinti šią priklausomybę bei kaip ją gydyti.

Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kitais metais bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Tai numato PSDF 2024 metų biudžeto projektas, jį šią savaitę turėtų svarstyti Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas. Pagrindinę įplaukų dalį sudarys „Sodros“ administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos – jos sieks 3,271 mlrd. eurų – 17,7 proc.

Rudenį uždera ne tik grybai, bet ir į ligoninę patenka jais apsinuodijantys pacientai. Kaip pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė, šiemet į ligoninę pateko ir išskirtiniai „egzemplioriai“, nusprendę išbandyti raudonųjų musmirių. RVUL Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vedėja nurodė, kad pastaruoju metu teko gydyti du tokius pacientus.

Pastaruoju metu Lietuvoje atsirado nemažai Turkijos specialistų, kurie siūlo odontologines paslaugas, nors tam Lietuvoje galiojančios licencijos neturi. Net ir nurodžius, kad tokia veikla yra nelegali, paslaugas siūlančių reklamų tokios įmonės pašalinti iš viešosios erdvės neskuba, praneša Lietuvos Odontologų rūmai. Jau skelbta apie nelegalias paslaugas keliuose Lietuvos miestuose siūlantį Turkijos specialistą bei siūlomas neteisėtas pacientų konsultacijas Litexpo parodų rūmuose.

Lietuvoje daugėjant susirgimų COVID-19 infekcija, daliai gyventojų ji nebeatrodo tokia pavojinga kaip ankstesniais metais, tad susirgus reaguojama ramiau. Sveikatos specialistai sako pastebintys, kad per pandemiją susiformavęs įprotis greitaisiais testais pasitikrinti, ar atsiradę peršalimo simptomai nėra koronavirusas, išliko, ir primena, ką daryti pablogėjus savijautai ar susirgus.

Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę.

Rugpjūčio mėnesį Kauno klinikose pirmą kartą pacientui atlikta nesuderinamos kraujo grupės inksto transplantacija. Ši transplantacija Lietuvoje yra atliekama itin retai ir yra unikali, nes jos metu persodinamas inkstas iš gyvo organų donoro, kurio kraujo grupė neatitinka recipiento kraujo grupės. Dėl šios priežasties recipientui prieš atliekant transplantaciją iš kraujo pašalinti antikūnai prieš donoro kraujo grupės antigenus.

Praėjusią parą nustatyti 28 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 136,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 23 procentai. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Apie 50 tūkst. – tiek, kiek žmonių gyvena Alytaus dydžio mieste, Lietuvoje serga demencija. Specialistų skaičiavimais, jei įtrauktume ir neišvengiamai ligos naštą tempiančius artimuosius, ligos mastas apimtų Klaipėdos miesto dydį. Nors prognozuojama, kad šios invalidizuojančios ligos mastas tik augs, sergančiųjų šeimos jau dabar pasakoja susiduriančios su milžiniškais iššūkiais.

1 iš 5 pagimdžiusių moterų Lietuvoje patiria pogimdyminės depresijos simptomus, tačiau pagalbos kreiptis neskuba. Pasak gydytojų, didžiausia problema šiandien yra ne ta, kad trūktų pagalbos priemonių, bet tai, kaip jos veikia. Pažymima, kad lankstinukų dalinimas ir varnelių dėliojimas nuo skaudžių nelaimių gali ir neapsaugoti.

Dažniau nei kas antram Lietuvoje mirties priežastimi tampa širdies ligos, tačiau toli gražu ne visi išgirsta medikų raginimą ateiti pasitikrinti, kol sveikata dar nesušlubavo. Gydytojai ne tik stebisi, kaip dar vis tik per mažai lietuviai rūpinasi širdimi, bet ir prašo valdžios užtikrinti daugiau galimybių padėti šiems pacientams.  Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar pražudo daugiausiai žmonių – praėjusiais metais nuo jų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc.

Sergamumui koronavirusu ir kitomis peršalimo ligoms augant it ant mielių, specialistai dega žalią šviesą paprastesnei vakcinacijai. Jau nuo kitos savaitės pabaigos norintieji pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso tai galės padaryti vienu metu. Labiausiai turi suskubti vyresni, rizikos grupėms priklausantys žmonės, mat pavojingosios infekcijos juos į ligos patalą guldo dažniausiai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

58-erių alytiškė Loreta Ribinskienė – viena pirmųjų Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) pacienčių, kuriai inkstų akmenys šalinti šiuo metu pažangiausiu Lietuvoje aparatu – Tulio lazeriu. Ne vieną akmenį inkstuose „užgyvenusi“ moteris ragino nebijoti kitus gultis ant operacinio stalo, nelaukti, kol skausmas suries taip, kad negalės atsistoti. Moteris pasakojo, kad pirmąjį tokį priepuolį patyrusi dar prieš kokius 20 metų, tačiau vėliau gyvenusi ramiai ir didesnių skausmų nejautusi.

Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlyje beliko 209 tūkst. senųjų vakcinų nuo koronaviruso dozių, BNS nurodė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Šių vakcinų galiojimo laikas baigsis kitų metų balandžio–rugpjūčio mėnesiais. Anot ministerijos, nuo pandemijos pradžios 4,5 mln. dozių Lietuvoje panaudota žmonių skiepijimui, dėl pasibaigusio galiojimo laiko 2,4 mln. dozių – utilizuota, dar 3,3 mln. vakcinų dozių Lietuva padovanojo užsienio šalims.

Visuomenei sparčiai senėjant daugėja ir sergančiųjų smegenis pažeidžiančiomis ligomis. Vien tokių – Alzheimerio liga, kurios vystymasis nieko neįtariant gali prasidėti prieš dešimtmečius, o jau nustačius diagnozę belieka gydytis tik simptomiškai. Vis tik vystomos mokslo kryptys teikia vilčių, kad bent šiek tiek užbėgti šiai ligai už akių nėra neįmanoma užduotis.

Atkreipti dėmesį į tyliąja žudike vadinamą ligą – pilvo aortos aneurizmą – medikai kviečia žmonėms atlikdami nemokamus tyrimus. Gydytojų teigimu, dalis gyventojų nė neįtaria turintys tiksinčią bombą savyje. O plyšus aneurizmai maždaug pusė pacientų miršta nė nespėję pasiekti ligoninės. Medikai primena, kad išgelbėti gyvybę gali vos kelias minutes trunkantis, visiškai neskausmingas tyrimas. Ilgai įtikinėti 85-erių Reginos nereikėjo.

Televizijos žiūrovus vėl naudingais patarimais džiugina žymusis daktaras Alvydas Unikauskas. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ gydytojas atskleidė jaunystės ir grožio paslaptį – darant naudingus tempimo pratimus pagerės bendra savijauta, limfotaka ir net sumažės pilvas. A. Unikauskas laidoje paaiškino apie vieną, gana mažai žinomą, bet svarbų raumenį – mažąjį krūtinės raumenį. „Jei nuosekliai darbuositės su šiuo raumeniu, labai greitai atrodysite jauniau“, – teigė specialistas.

Auksinių rankų gydytojas, kupinas nepailstamos energijos padėti pacientams – tokie ir panašūs atsiliepimai lydi gydytoją neurochirurgą prof. Saulių Ročką. Tačiau kelis dešimtmečius operuojantis ir iš sudėtingų būklių pacientus į gyvenimą grąžinantis gydytojas kuklus – sako tiesiog dirbantis savo darbą.

Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje dirbantis 61 metų Henrikas Simuntis, vykdamas pas infarkto ištiktus pacientus, niekada negalvojo, kad ir jo laukia tokia lemtis. 2020-ųjų rugsėjo 1-oji galėjo ir neišaušti. Tačiau šalia buvusios kolegės ir profesionalių gydytojų dėka vyras gavo dar vieną galimybę gyventi. Medikų pagalbininkas H. Simuntis pasakojimą apie save pradeda iš tolėliau.

Už laiku nediagnozuotą klausos sutrikimą Vilniuje veikianti Centro poliklinika pacientei turės sumokėti 20 tūkst. eurų. Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės – Centro poliklinikos pacientės – ieškinys šiai gydymo įstaigai dėl žalos jos sveikatai atlyginimo, ir ieškovei priteista neturtinė žala.

Vis dažniau socialiniuose tinkluose pasirodo pranešimai apie stebuklingąsias svorio metimo tabletes – diuretikus. Skelbiama, kad diuretikai pašalina vandens perteklių iš mūsų organizmo ir taip padeda pasiekti norimų kūno svorio rezultatų. Tiesos tame yra: diuretikai iš tiesų padeda numesti keletą kilogramų, tačiau tai – ne riebalai, o organizmo funkcijoms būtinas vanduo. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė įspėja, kuo gali baigtis šių vaistų vartojimas ne pagal paskirtį.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra kas antros mirties Lietuvoje priežastis. Visuomenei vis dar trūksta žinių apie padidėjusio cholesterolio žalą ir prevencijos priemones, todėl jau penktus metus iš eilės organizuojamas tarptautinis sveikatos hakatonas „Hospiton“ šiemet spręs kardiologijos iššūkius.  Anot Kauno klinikų direktoriaus visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, Kardiologų draugijos atstovo prof.

Iki metų pabaigos Lietuvoje planuojama įkurti tris naujas Greitosios medicinos pagalbos (GPM) pastotes, penktadienį atidaroma viena jų Ariogaloje, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad naujai įkurtose pastotėse budėsiančios greitosios medicinos pagalbos brigados greičiau reaguos į iškvietimus, nes bus arčiau gyventojų. „Pilkosios zonos, kai dešimtys tūkstančių gyventojų nesulaukdavo laiku pagalbos, pradedamos naikinti.

Lietuvoje smarkiai išaugo sergamumas erkių platinama Laimo liga – per pusmetį užsikrėtė pusantro karto daugiau žmonių nei tuo pačiu metu pernai. Visai neseniai Nidoje atostogaujančiam vilniečiui įsisiurbė erkė, tačiau Laimo ligos simptomai pasireiškė greičiau ir stipriau nei įprastai: ūmus sąnarių laužymas, temperatūra ir net širdies virpuliai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skatina toje pačioje arba gretimose savivaldybėse veikiančias gydymo įstaigas jungtis į sveikatos centrus, kuriuose gyventojai galės greičiau ir patogiau gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Radviliškio rajono savivaldybėje atidaryti sveikatos centrą numatoma dar šių metų spalį. Tai jau antrasis sveikatos centras Lietuvoje. Pirmasis – šių metų kovą buvo įsteigtas Švenčionių rajone.

Ligonių kasos apmoka akies lęšiuko keitimo (kataraktos) operacijas, įskaitant akies lęšiuką. Tačiau gydymo įstaigoje paprašė susimokėti už vaistus, naudojamus atliekant šią operaciją.

Kam neteko susidurti su po sočių pietų užklupusiu mieguistumo jausmu? Dažnas nuo įkyraus apsnūdimo gelbėjasi kavos puodeliu ar popietei planuoja mažiau kruopštumo reikalaujančias užduotis. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas paaiškina, kas slypi už popietinio noro snūstelėti ir kokius signalus mums bando siųsti organizmas, jeigu noras prigulti neapleidžia visą dieną. Vaistininkas R. Blynas pasakoja, kad dažniau mieguistumas apima suvalgius maisto, kuriame gausu angliavandenių ir baltymų.

Rugsėjis – onkologinėmis ligomis sergančių vaikų mėnuo. Visame pasaulyje vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, skaičius išlieka stabilus, tačiau prieš keliasdešimt metų stebėtas sergamumo piktybinėmis ligomis šuolis, daugiausiai siejamas su pagerėjusia vaikų onkologinių ligų diagnostika. „Panašias tendencijas stebime ir Lietuvoje. Kasmet Kauno klinikose apie 20 vaikų išgirsta onkologinės ligos diagnozę, o aktyvus gydymas skiriamas iki 40 pacientų, – sako doc.

Teismui perduoda byla, kurioje buvęs Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas kaltinamas ėmęs kyšius iš 4 verslininkų ir veikęs įmonių interesais. Kyšius davę asmenys kaltinami siekę ligoninės direktoriaus palankumo padedant laimėti viešuosius pirkimus ir įsigyjant reikiamą įrangą ligoninei.

Praėjusią parą nustatyti 272 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Kaip rodo atvirieji duomenys, neišgyvenęs pacientas – 80–89 metų amžiaus grupei priklausęs Pasvalio rajono gyventojas. Asmuo skiepytas nebuvo. Ligoninėse gydomas 51 koronavirusu sergantis pacientas, vienas iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.