„Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė pasakoja, jog visiškai normalu, kad vaikas serga kelis kartus per metus, o ikimokyklinio amžiaus vaikams sirgti įprasta net ir iki 12 kartų. Anot jos, sergant formuojasi imunitetas – organizmas mokosi pats apsiginti nuo ligų sukėlėjų, todėl ilgainiui jo atsparumas įvairiems užkratams auga. Tad nors pernelyg baimintis susirgus vaikučiui nereikėtų, žinoti, kaip užklupus ligai reaguoti tinkamai – vertėtų.
„Dažna klaida, kurią daro tėvai – vos pradėjus kilti temperatūrai, skuba ją malšinti karščiavimą mažinančiais vaistais. Jei vaikas jaučiasi neblogai, nėra vangus, geria pakankamai skysčių, nedidelio karščiavimo malšinti nereikėtų“, – rekomendacijomis dalinasi vaistininkė.
Jei mažylis pats dar negali įvardinti savo suprastėjusios savijautos ir kamuojančių simptomų, apie ligą gali išduoti jo elgesys. Pasak vaistininkės, sunegalavęs vaikutis gali tapti nervingas, neramus, pravirkti be priežasties, o drebulys, raudonuojantys žandukai, blizgančios akys – kylančios temperatūros ženklai.
Rimtesnes ligas, G. Šimkės teigimu, išduoti gali tokie veiksniai kaip viduriavimas, rietimasis į kamuoliuką, kvėpavimas per burnytę, kimstantis balsas, seilėtekis, varvanti nosis, čiaudulys, kosulys. Ligos pradžią galima atpažinti ir iš padidėjusio vangumo, dažno gulinėjimo, pabalusios odos, pavargusių ir nežvalių akių. Prastą savijautą taip pat išduoda dingęs apetitas.
Neskubinti proceso
Nors atžalai sunegalavus, norisi daryti viską, kad ji kuo greičiau pasveiktų, vaistininkė ragina neskubinti proceso. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nereikėtų iš sykio mažyliui duoti įvairių sirupų ar kitų namuose turimų vaistų, tikintis, kad jau kitą dieną šis galės sugrįžti į darželį ar mokyklą.
„Svarbu tikslingai įvertinti situaciją – galbūt varvančiai nosiai padėtų paprasčiausias jūros vanduo, skaudančiai gerklei – šilta arbatžolių arbata ar inhaliacijos vandens garais. Turėtume padėti imunitetui pačiam kovoti su ligą sukėlusiais mikroorganizmais. Visiškai normalu, jeigu vaiko liga trunka iki dviejų, o kartais net iki keturių savaičių.
Dažnu atveju gydytojai įvertinę situaciją net nerekomenduoja vartoti jokių specialių vaistų, o paprasčiausiai malšinti simptomus. Visgi, sunegalavus bet kokiu atveju, pirmiausiai reikėtų išgirsti šeimos gydytojo nuomonę ir būklės įvertinimą“, – pranešime spaudai pataria G. Šimkė.
Metas stiprinti imunitetą
Augant vaikui, kartu formuojasi ir jo imunitetas, tad svarbu pernelyg neišsigąsti baloje, purviname žaisle ar kitus esančių bakterijų ir leisti vaikui patirti vaikystę tyrinėjant aplinkinį pasaulį. Be to, anot vaistininkės, vaikų organizmo atsparumui ligoms didinti svarbūs ir kasdieniai įpročiai: visavertė mityba, fizinis aktyvumas, laikas gryname ore.
„Svarbu, kad mažylio organizmui netrūktų būtinų vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip kalcis, cinkas, geležis – jie itin reikšmingi augimo etape. Svarbų vaidmenį atlieka ir antioksidantai (vitaminai A, E, C, beta-karotinas, selenas), jie kovoja su laisvaisiais radikalais, apsaugo organizmą nuo oksidacinio streso, slopina uždegiminius procesus, padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą. Nereikėtų pamiršti ir vitamino D3 bei žuvų taukų, kurie taip pat svarbūs siekiant stiprinti atsparumą infekcijoms“, – pataria vaistininkė.
Jeigu vaikas yra nevalgus ar išrankus maistui, atsisako daržovių, naudingų vitaminų ir mikroelementų atsargas gali tekti papildyti vartojant tam tikrus maisto papildus. Tačiau ne visus maisto papildus galima vartoti drąsiai – visada naudinga pasitarti su gydytoju arba vaistininku, papildomai atlikti kraujo tyrimus. Dažnai sergant, svarbu atstatyti ir sutrikusią organizmo mikroflorą, o tam gali būti naudingi probiotikai, dar kitaip žinomi kaip gerosios bakterijos.
