Infekcinių ligų fiksuojama daugybė, o su jų sukėlėjais žmonės gali susidurti įvairiais būdais, pavyzdžiui, per kvėpavimo takus, maistą, kraują ir kitaip.
Specialistai siunčia žinią gyventojams, kad dabar, artėjant šaltajam laikotarpiui ir vis daugiau laiko praleidžiant uždarose patalpose, tiek vaikai, tiek suaugę žmonės vis dažniau pradeda sirgti įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis, kurios nebūtinai patenka į oficialią statistiką, mat ne visi gyventojai, pajutę peršalimo simptomus, galiausiai nusprendžia kreiptis į gydymo įstaigą.
Kokiomis infekcijomis sergama dažniausiai?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė teigė, kad užkrečiamųjų ligų sukėlėjų – virusų, bakterijų – suaktyvėjimą lemia skirtingos priežastys.
„Įžengus rudeniui, žiemai, virusų, bakterijų aktyvumas padidėja. Be abejonės, prie to prisideda ir žmonių elgsena – dienoms trumpėjant, orui vėstant, didesnį laiką praleidžiame uždarose erdvėse, o jeigu patalpa nėra pakankamai vėdinama, taip pat nesilaikoma atstumų, yra sukuriamos tinkamos sąlygos virusų plitimui“, – teigė epidemiologė.
Pasak D. Razmuvienės, šiuo metu yra stebimas susirgimų infekcinėmis ligomis padidėjimas, o pagrindinės jų yra gripas, COVID-19, taip pat ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kurias sukelia rinovirusas ir respiracinis sincitinis virusas.
NVSC duomenimis, pernai taip pat buvo užregistruota daugiausiai vėjaraupių atvejų – virš 14 tūkst. Gana dažnos ir kitos infekcinės ligos – per metus užregistruota daugiau kaip 2 tūkst. Laimo ligos, žarnyno virusinių infekcijų atvejų.
Negana to, taip pat buvo nustatyti keli itin pavojingų įvežtinių infekcijų atvejai, tokių kaip maliarija ir Dengės karštligė.
Kai kurios infekcijos vystosi žaibiškai
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad bakterinės infekcijos yra gydomos antibiotikais, tačiau vis daugiau bakterijų įgyja atsparumą, todėl iškyla grėsmė, kad netrukus tokių infekcijų nebus kuo gydyti.
„Be to, kai kurios bakterinės infekcijos, tokios kaip meningokokinė ar pneumokokinė infekcija, gali vystytis žaibiškai, net nespėjus pradėti gydymo antibiotikais.
Virusinės infekcijos įprastai gydomos simptomiškai, nes virusai būna labai skirtingi, sudėtinga prieš juos sukurti vaistus. Tiek nuo bakterijų, tiek nuo virusų gali apsaugoti skiepai, tačiau jie sukurti tik prieš nedaugelį ligų sukėlėjų“, – kalbėjo profesorė.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad COVID-19 pandemijos pasekmes gyventojai jaučia iki šiol – patiriamas ne tik ilgalaikis poveikis sveikatai, vadinamasis „ilgasis COVID“, bet ir psichologinės pasekmės, kurias ypač pajunta vaikai, paaugliai, pandemijos metu neturėję galimybių bendrauti su savo bendraamžiais.
„Ilgasis COVID“ pasireiškia įvairiausiais simptomais, kurie paliečia kvėpavimo takus, širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemą ir tęsiasi mėnesius ar metus po persirgtos SARS-CoV-2 infekcijos. Virusas gali užkrėsti įvairias organizmo ląsteles, ne tik kvėpavimo takus – tai ir paaiškina tokį platų simptomų spektrą.
Pasaulyje atlikta nemažai tyrimų įvairiose šalyse, kurių rezultatai rodo, kad „ilgasis COVID“ gali pasireikšti bent dešimtadaliui persirgusiųjų COVID-19. Taip pat moksliniai tyrimai rodo, kad SARS-CoV-2 kai kurių žmonių organizme gali būti aptinkamas ilgą laiką, net keletą mėnesių. Ilgas išlikimas organizme ir liekamieji simptomai būdingi ir kitiems virusas.
Pavyzdžiui, hepatito C ir hepatito B virusai gana dažnai sukelia lėtinę infekciją, kuri negydoma pažeidžia kepenis, o vėjaraupių virusas organizme išlieka visam gyvenimui ir nusilpus imuninei sistemai sukelia skausmingą odos pažeidimą - juostinę pūslelinę“, – paaiškino prof. A. Žvirblienė.
Skiepai gelbsti gyvybes – tą padaryti galite ir jūs
Specialistai gyventojams primena, kad skiepai – viena svarbiausių priemonių, galinti apsaugoti nuo rimtų komplikacijų susirgus.
Štai epidemiologė D. Razmuvienė, vertindama skiepijimosi mastus, teigė, kad apie 70 proc. gyventojų yra gavę bent vieną vakcinos dozę nuo COVID-19 infekcijos. Tačiau būtina neužmiršti, kad, atsiranda naujų koronaviruso omikron subvariantų, todėl skiepytis reikėtų ir vėliau.
„Kartais žmonės klausia: jeigu aš pasiskiepysiu nuo gripo, ar būsiu apsaugotas nuo visų užkrečiamųjų ligų? Tačiau tikroji tiesa yra ta, kad nuo visko apsaugoti nebūsite, todėl svarbu skiepytis ne tik nuo gripo, bet ir COVID-19 infekcijos“, – priminė D. Razmuvienė.
Štai nuo spalio 5 d. gydymo įstaigose bus galima pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu.
Labiausiai pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 rekomenduojama rizikos grupei priklausantiems asmenims:
- 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms;
- sergantiems lėtinėmis ligomis (įskaitant ir vaikus);
- socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams;
- nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu).
Prof. A. Žvirblienė savo ruožtu priduria, kad rudens sezonas nėra atsiejamas nuo kvėpavimo takų infekcijų atvejų pagausėjimo, todėl negalime tikėtis, kad šiemet gyventojai išvengs susirgimų gripu, COVID-19 ar respiracinio sincitinio viruso infekcija. Todėl, pasak specialistės, svarbu pasirūpinti savo imunine sistema.
„Neabejotina, kad šios infekcinės ligos, kaip ir ankstesniais metais, plis darbo kolektyvuose, mokyklose, darželiuose. Bendra rekomendacija – norint, kad imuninė sistema veiktų efektyviai, reikėtų pasirūpinti visu organizmu, nes viskas mūsų kūne glaudžiai susiję.
Jei žmogus pervargęs, neišsimiegojęs, paveiktas ilgalaikio streso – atsparumas infekcijoms sumažėja. Svarbu ir visavertė mityba, kad maiste netrūktų būtiniausių maisto medžiagų. Siekiant išvengti sunkių gripo ar COVID-19 pasekmių, rizikos grupės asmenims – vyresniems nei 60-65 metai ir lėtinėmis ligomis sergantiesiems – rekomenduojama pasiskiepyti nuo šių ligų“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
D. Razmuvienė antrina, kad gyventojams rekomenduojama ne tik pasiskiepyti, bet ir griebtis kitų priemonių, kurios gali sumažinti riziką užsikrėsti tam tikromis ligomis.
„Vertėtų neužmiršti drėgno namų valymo, nešioti medicininių kaukių susibūrimo vietose, išlaikyti tinkamą atstumą nuo kitų asmenų, vėdinti patalpas.
Be abejonės, svarbu plauti rankas, kadangi užsikrėsti galime ne tik nuo kitų asmenų jiems čiaudint ar kostint, bet ir nuo nešvarių daiktų, ant kurių gali būti virusų. Vėliau, palietus savo veidą, burną, nosį ar akis, tikimybė užsikrėsti virusu didėja“, – vardijo epidemiologė.
Specialistė primena, kad higienos taisyklių, rekomendacijų privalu laikytis ir mokymo įstaigose – patalpos turėtų būti vėdinamos kur kas dažniau. Be to, raginama neužmiršti, kad jeigu asmuo vyksta į gydymo įstaigą, jam rekomenduojama užsidėti medicininę kaukę, mat tokiose patalpose galima sutikti ir jau sergančių žmonių.
Tiesa, gyventojams vertėtų dar kartą prisiminti, kad Lietuvoje prieinamų skiepų yra ir daugiau – vieni jų skirti kūdikiams ir vaikams, kiti rekomenduojami suaugusiems, dar kiti – vykstantiems į tolimas užsienio šalis, kur paplitusios tam tikros Europoje nesutinkamos infekcijos.
„Vaikų planinio skiepijimo kalendoriuje šiuo metu yra 14 skiepų, jie apsaugo nuo tokių ligų, kaip: tuberkuliozė, poliomielitas, tymai, kiaulytė, raudonukė, hepatito B infekcija, pneumokokinė infekcija, meningokokinė infekcija, rotavirusinė infekcija, H. influenza infekcija, kokliušas, stabligė, difterija, žmogaus papilomos viruso infekcija.
Šie skiepai yra nemokami. Vieni skiepai sukuria imunitetą visam gyvenimui (pavyzdžiui, nuo tymų, kiaulytės, raudonukės), kitų apsauginis poveikis yra trumpesnis. Pavyzdžiui, skiepą nuo stabligės, kokliušo ir difterijos rekomenduojama atnaujinti visiems suaugusiesiems, nes jo apsauginis poveikis trunka apie 10 metų. Tiek vaikai, tiek suaugusieji gali pasiskiepyti ir nuo kitų infekcinių ligų – vėjaraupių, erkinio encefalito, gripo. Lietuvoje prieinamų skiepų sąrašą galima rasti NVSC puslapyje“, – priminė prof. A. Žvirblienė.
Ką turėtų žinoti tėvai?
Prof. A. Žvirblienė pastebi, kad nors infekcinių ligų sukėlėjai niekur nedingo ir cirkuliuoja visuomenėje bei kelia grėsmę visiems, neturintiems atsparumo, pastaraisiais metais Lietuvoje sumažėjo skiepijimo apimtys.
Specialistės teigimu, tokiu atveju, kai imunizacijos lygis nesiekia 95 proc., nėra užtikrinamas kolektyvinis imunitetas, o į tai dėmesį turėtų atkreipti ypač tie asmenys, kurie augina vaikus.
„Tai reiškia, kad yra nestabdomas ligos sukėlėjų plitimas, tad gali prasidėti infekcinių ligų protrūkiai. Panaši situacija jau buvo prieš keletą metų, kai Lietuvoje ir kitose Europos šalyse pradėjo plisti tymai.
Kasmet Lietuvoje registruojama keletas kokliušo atvejų, tai itin pavojinga liga kūdikiams. Kaimyninėse šalyse pasitaiko ir difterijos atvejų. Todėl reikėtų pasitikėti gydytojų patarimais ir nevengti skiepų, taip apsaugant savo vaikus nuo sunkių infekcinių ligų“, – patarė prof. A. Žvirblienė.
Tuo metu D. Razmuvienė pastebi, kad jeigu tėvai nepasirūpina savo atžalų saugumu ir jų nepaskiepija, mažamečiai gali užsikrėsti pavojingomis infekcijomis, pavyzdžiui, meningokoku ar pneumokoku.
„Pasitaiko tokių atvejų, kai tėvai, susirgus atžaloms, imasi savigydos, vadovaujasi su medicina nesusijusių asmenų patarimais, neskiepija vaikų. O kai atsiduriama tokioje situacijoje, kai yra matoma, kad vaiko sveikata blogėja, tokiu atveju jau yra skubiai vykstama į ligoninę, prašoma gydytojų pagalbos“, – kalbėjo specialistė.
Epidemiologė priminė šiurpią istoriją, kai prieš maždaug 8-erius metus vieno vaiko gyvybės išgelbėti taip ir nepavyko, nors liga ir galėjo būtų sukontroliuota, jeigu tėvai savo atžalą būtų paskiepiję ir laiku kreipęsi į gydytojus.
Todėl, pasak epidemiologės, tėvai neturėtų eksperimentuoti su savo vaikų sveikata, o, pastebėjus simptomus, tokius kaip karščiavimas, galvos skausmas ar netgi vėmimas, reikalinga kreiptis į gydytojus specialistus.
Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Lietuvos ekspertų rekomendacijomis, atnaujinta COVID-19 vakcina gali pasiskiepyti visi 5 m. amžiaus ir vyresni asmenys (žr. priedus). 6 mėn. – 4 m. amžiaus vaikams suteikiama galimybė pasiskiepyti originalia COVID-19 vakcina.
Gripo skiepai apsaugo nuo ligos vidutiniškai 12 mėn. Jau po 6 mėn. nuo skiepo antikūnų organizme sumažėja dvigubai. Kasmet yra pagaminama nauja vakcina, kuri geriau atitinka cirkuliuojančius gripo virusų tipus. Daugiau informacijos apie skiepijimą KoronaStop.lt ir NVSC internetinėje svetainėje.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
