Sveikata

Praėjusią parą nustatytas 671 naujas COVID-19 atvejis, mirė trys žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Kaip rodo atvirieji duomenys, mirusieji buvo 70–79 metų amžiaus grupei priklausęs panevėžietis, 80–89 m. Kaišiadorių rajono gyventoja ir 90–99 m. Kupiškio rajone gyvenusi moteris. Visi šie asmenys buvo pilnai vakcinuoti. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Praėjusią savaitę šalyje buvo užregistruotas pirmas šį gripo sezoną mirties nuo gripo atvejis, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Apie tai centras pranešė antradienį. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę (spalio 30 d. – lapkričio 5 d.) sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius sumažėjo. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 739,2 atvejo 100 tūkst.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dalijasi viltį teikiančiomis žiniomis. Spalio mėnesį budintiems koordinatoriams užregistravus 14 pranešimų apie potencialius donorus, 11 šeimų sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai. Atlikus reikiamus medicininius tyrimus 7 donorai tapo efektyviais, t. y. buvo paimtas nors vienas organas ir/ar audinys transplantacijai, ir vilties gyventi ir pasveikti sulaukė net 23 recipientai.

Augantis sergamumas peršalimo ligomis jau rodo savo dantis. Anykščių ligoninė paskelbė, kad dėl COVID-19 infekcijos plitimo grėsmės pradeda riboti pacientų lankymą ligoninėje. Ligoninė pranešė, kad Palaikomojo gydymo ir slaugos poskyryje III a. pacientų lankymas draudžiamas nuo 2023 lapkričio 6 iki 19  d. „Dėl COVID-19 infekcijos plitimo ir kituose skyriuose gali būti ribojamas ar draudžiamas pacientų lankymas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.

Sekmadienį į Jurbarko ligoninę pateko 14-metė paauglė. Policija teigia, kad mergina apsinuodijo vaistais. Ši nelaimė dar kartą priminė apie opią problemą – vaistais kasmet apsinuodija šimtai lietuvių. Vienos nelaimės įvyksta netyčia, tačiau dauguma atvejų – bandymai nusižudyti. Nors medikai visiems apsinuodijusiems teikia kuo skubesnę pagalbą ir dažnai nukreipia tolimesniam gydymui, nuodams pažeidus žmogaus organus, pasekmės sveikatai gali būti siaubingos ar net pražūtingos.

Vis daugiau sostinės poliklinikų kviečia registruotis pas gydytojus ir šeštadienį. Štai apie tokią naują galimybę ką tik pranešė ir Karoliniškių poliklinika.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, nuo kiekvienų metų pradžios skaičiuojamas kaupiamasis kompensuojamųjų vaistų krepšelis. Kaip pažymi ligonių kasos, klaidinga manyti, kad ši priemonė skirta tik pensininkams, neįgaliesiems ar turintiems mažas pajamas.

Lapkričio 14-ąją, minint Pasaulinę diabeto dieną, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgai kviečia visus, sergančius cukriniu diabetu, pasitikrinti dėl vienos diabeto sąlygotos komplikacijos – diabetinės pėdos. Tai – viena sudėtingiausių klinikinės medicinos problemų, galinti lemti ilgalaikę stacionarizaciją, neįgalumą ar net galūnės netekimą.

37-erių Gintarės planuose nėštumo nebuvo – dukra gimusi Cezario pjūvio operacijos metu dėl preeklampsijos, paskutinis nėštumas baigėsi vaisiaus žūtimi gimdoje 25-ąją savaitę dėl Rh izoimunizacijos sukeltų komplikacijų. Tai – imuninė reakcija, kai moters kraujyje gaminasi antikūnai prieš vaisiaus eritrocitus, jie, patekdami per placentą į vaisiaus kraujotaką, sukelia vaisiaus eritrocitų žūtį, o tai sukelia sunkią mažakraujystę. „Sužinojusi, kad laukiuosi, buvo daug baimių ir abejonių.

Eidamas 88-uosius metus mirė Lietuvos Anesteziologijos reanimatologijos mokytojas docentas Zenonas Dulevičius. Liūdna žinia „Facebook“ paskyroje pasidalino Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas. Prisimena gražiais žodžiais „Visada giedras, pozityvus ir intelektualus gydytojas anesteziologas reanimatologas. Dauguma Lietuvos anesteziologų vienaip ar kitaip prisilietė prie šio mielo gydytojo ir kolegos.

Tokia žinute šią savaitę visame pasaulyje vaistų agentūros kreipiasi į visuomenę bei sveikatos priežiūros specialistus: gydytojus, slaugytojus bei vaistininkus ir primena, kodėl svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus. Lietuva kartu su kitomis pasaulio valstybėmis kasmet dalyvauja socialinės žiniasklaidos kampanijoje „Vaistų saugumo savaitė“. Tokia kampanija rengiama jau aštuntus metus iš eilės, joje šiemet dalyvauja daugiau nei 80 šalių. Kampanija vyksta 53 kalbomis.

COVID-19 visuomenėje cirkuliavo net ir vasarą. Atvėsus orams šios virusinės infekcijos atvejų daugėja, tačiau medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytojas Vilius Rajeckas sako, kad iš visų besikreipiančių dėl peršalimo simptomų, dažnam nustatomas COVID-19. Gydytojas pasidalijo patarimais, kaip šiuo metu geriausia elgtis, jei susirgote.

Ši liga prasideda nuo atminties ir orientacijos sutrikimų. Vėliau ima trikti kalba, pamirštami žodžiai ir daiktų pavadinimai, atsiranda sunkumų buityje, susilpnėja higienos įgūdžiai. Ilgainiui Alzheimerio liga sunaikina gebėjimą mokytis, įsisavinti naują informaciją, pakeičia visą žmogaus asmenybę. Alzheimerio liga neretai diagnozuojama pažengusi, nes žmonės, supratę, kad su jais kažkas vyksta, pirmuosius ligos ženklus bando slėpti. Tačiau „EDEN klinikos“ gydytoja dr.

Nevyriausybinė organizacija „Pola prieš vėžį“ savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame primena moterims apie krūties vėžį ir kitas onkologines ligas. Nustačius šias ligas kuo ankstyvesnės stadijos, daug lengviau suvaldyti – svarbu nelaukti ir pasitikrinti, tai gali padėti išsaugoti gyvybę. Bet kuri moteris per gyvenimą turi apie 10 procentų riziką susirgti krūties vėžiu.

Vis labiau didėjant narkotikų vartojimo tarp paauglių problemai, kyla vienintelis klausimas – kaip tai sustabdyti? Ekspertai tvirtina, kad narkotikų vartojimo duomenų trūkumas užkerta kelią efektyviam problemos sprendimui. Be to, tarp jaunuolių paplitusios ir lengvai prieinamos naujosios psichoaktyvios medžiagos – ypač pavojingos, nes apie jų pasekmes nėra žinoma.

Nuo 2024-ųjų pradėjus veikti pagalbos metant rūkyti linijai per metus planuojama sulaukti ne mažiau kaip 2 tūkst. skambučių.  Rūkantieji darbo laiku galės paskambinti trumpuoju numeriu ir gauti konsultaciją bei tęstinę pagalbą pagal numatytą  algoritmą. Vienu metu linijoje dirbs ne mažiau kaip du konsultantai.  Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, skambučiams skirtas numeris dar nežinomas, nes vyksta ryšio paslaugų pirkimas.

Vienintelė iki šiol sveikatos centro kurti nepradėjusi Neringos savivaldybė taip pat planuoja imtis šio klausimo. „Klausimas dėl Sveikatos centro bus teikiamas svarstyti Neringos savivaldybės tarybai“, – BNS sakė savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė. Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau skelbė, kad tokius centrus įkurti rengiasi 59 iš 60 Lietuvos savivaldybių ir teigė, kad toks susidomėjimas viršijo lūkesčius.

Negebėjimas dorotis su ilgalaikiu stresu ir perdegimas laikomas viena iš šiuolaikinio pasaulio rykščių. Ne tik sveikatą, bet ir santykius su aplinkiniais griaunantis emocinis perdegimas vis dažniau užklumpa jaunus žmones, ypač jis paplitęs tarp mokytojų ir medikų. Gydytojai gi skuba įspėti, kad perdegimo sindromas ypač pavojingas tuo, kad dažnas jau jį turintis žmogus to net nepripažįsta.

Anksčiau ar vėliau su sąnarių traškėjimu susiduria daugelis pacientų. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ gydytojas Alvydas Unikauskas papasakojo, kaip atskirti, kada sąnarių traškėjimas yra normalus ir kada tai gali būti rimtos ligos simptomu. Daktaras A. Unikauskas skaitė žinutę, gautą iš vilnietės Rūtos: „Laba diena. Man 31 m. Jokių lėtinių ligų neturiu. Judant labai dažnai trakši kelių sąnariai, tačiau jų neskauda. Kiek pamenu, jie visuomet man taip traškėdavo.

Praėjusią parą nustatyti 89 nauji COVID-19 atvejai, trys žmonės mirė, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 189,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,5 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,2 mln. žmonių.

Žmogaus organizme tūno galybė įvairiausių bakterijų, kurios, kaip pasirodo, padeda ne tik virškinti maistą, bet ir gali turėti didelę reikšmę mūsų smegenų veiklai. Keičiant žmogaus mikrobiotą tikimasi ne tik pagerinti emocinį atsparumą, psichinę sveikatą, bet net sumažinti lėtinių ligų vystymąsi ar nuo jų apsisaugoti, kurti efektyvesnius vaistus.

Jau apie 20 metų Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (RPL) dirbančio intervencinio radiologo Andriaus Pranculio auksines rankas plačiai sklinda kalbos iš lūpų į lūpas. Tačiau ne vieną operaciją pirmas naujoviškai atlikęs gydytojas tik šypsosi ir sako darantis tai, ką geriausiai moka.

Nors tobulėja gydymas, o prevencinės programos leidžia vėžį išaiškinti kuo anksčiau, ši liga vis dar laikoma šių dienų rykšte. Tai tampa ne tik dideliu asmens ir jo šeimos, bet ir socialiniu iššūkiu. Vis tik ne visi vėžiniai sutrikimai išsivysto su amžiumi, kai kam yra rizika susirgti jaunam. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė portalui tv3.lt paaiškino, kad kiekvienai amžiaus grupei yra būdingos tam tikros vėžio lokalizacijos.

Leisti ligos išvargintam pacientui gyvenimą užbaigti savo noru pasirenkant eutanaziją ar išlaukti natūralios mirties? Viešojoje erdvėje vėl grįžus prie diskusijų apie eutanaziją ir jos bent dalinio įteisinimo Lietuvoje poreikį bei galimybes, medikų, pacientų atstovų ir politikų nuomonės nevienareikšmės.  Kai kam tai yra pagalba žmogui kančioje, kai kam – žmogžudystė pagal pareikalavimą.

Turbūt sunkiai rasime žmogų, kuriam neteko patirti didesnio ar mažesnio skausmo. O jei taip nutiko, norisi, kad šis potyris truktų ir pasikartotų kuo rečiau. Su tuo dirbantys specialistai pasakoja, kad išeitį vaduojantis iš skausmų galima rasti ir be operacijos. Be to, pasirodo, dvasinis skausmas gali būti ne mažiau susijęs su fiziniu. Teigiama, kad skausmas yra viena didžiausių problemų pasaulyje. Nustatyta, kad beveik kas penktą planetos gyventoją kamuoja lėtiniai skausmai.

Plaučių ligas galima skirstyti į dvi grupes: labiau susijusias su rūkymu – lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys – bei tas, kurios gali išsivystyti ir nerūkantiems, teigia sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja pulmonologė Goda Šlekytė. Pastarajai grupei priklausančių susirgimų – labai daug, tad specialistė aiškina, į ką atkreipti dėmesį jau prasidėjusiu ligų sezonu. G. Šlekytės teigimu, dažnai pacientai į pulmonologą ar šeimos gydytoją kreipiasi dėl kosulio.

Seilės yra būtinos normaliam virškinimo procesui – jų išsiskyrimas padeda išlaikyti burnos gleivinę drėgną ir sveiką bei leidžia tinkamai funkcionuoti skonio receptoriams. Be to, joms suvilgius maistą, prasideda pirmasis virškinimo etapas, užtikrinamas lengvas rijimas ir išvengiama springimo.

Pavėžėjimo paslauga palaipsniui įtraukia vis daugiau skirtingų pacientų grupių. Nuo lapkričio 1-osios, kartu su trečiuoju projekto etapo startu, ja galės naudotis ir neįgalieji – neturėdami galimybės savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie kviečiami registruotis pavėžėjimui, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, bandomasis pavėžėjimo projektas startuoja visa apimtimi – visos numatytos pacientų grupės įtraukiamos į paslaugos gavimą.

Algos per mažos, krūviai per dideli – tokie žodžiai iš medikų lūpų pastaruoju metu skamba kaip mantra. Vis tik išvydus darbo skelbimus ir gydytojams siūlomas algas kai kuriems pakyla antakiai. Štai Skuodo poliklinika ieško šeimos gydytojo siūlydama 4 tūkst. atlyginimą „į rankas“ ir dar apmokamą apgyvendinimą. Įstaigos vadovas sako, kad norint prisivilioti jaunus specialistus kiekvienas rajonas sukasi, kaip išmano.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjo pareigas penktadienį pradėjo eiti Edgaras Diržius. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, iki šiol Kauno klinikose dirbęs medikas patarinės ir konsultuos ministrą asmens bei visuomenės psichikos sveikatos klausimais.

Dalis gyventojų kartais nusistebi, kodėl atėję pas šeimos gydytoją pasitikrinti profilaktiškai už kraujo tyrimus kitą kartą gali tekti susimokėti. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai gi primena, kad yra aiškiai nustatyta, kurių ir kokiu dažnumu šeimos gydytojo paskiriamų tyrimų atlikimo išlaidos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Nors lytinės sveikatos klausimai visuomenėje neretai vis dar išlieka tabu, specialistai pažymi, kad kiekvienas šiuo klausimu turėtų gauti kokybišką, ne mitais pagrįstą informaciją. Šiandien yra prieinama gausybė kontraceptinių metodų, tačiau gydytojai primena, kad ne visi jie vienodai veiksmingi, o kai kada gali net nesuveikti.

Nors retesni ar dažnesni vizitai pas odontologus – dažno kasdienybė, ne kiekvienas žino, kad po tam tikrų stomatologinių procedūrų galima gauti ir nedarbingumą. Be to, norint tam tikras odontologines paslaugas gauti nemokamai, kitą kartą reikia turėti ir siuntimą.  Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Žalgirio klinikos burnos chirurgė dr.

Vėlinės – ypatingas laikas, kai degame žvakutes už tuos, kurių su mumis nebėra ir klaidžiodami tarp sielvarto šešėlių, bandome neprarasti vilties gyventi toliau. Bet kuri mirtis artimiesiems atrodo beprasmė, tačiau liūdnose donorų šeimų istorijose yra ir šviesos spindulėlių.

Prancūzijos vaistų agentūra prieš savaitę išplatino atnaujintą įspėjimą dėl populiarių peršalimo gydymui naudojamų vaistų. Įtariama, kad šie vaistai gali didinti miokardo infarkto ar insulto riziką. Tokių preparatų galima įsigyti ir Lietuvos vaistinėse. Įspėjimas išplatintas dėl peršalimui ir nosies užgulimui gydyti skirtų vaistų „Actifed“, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino molekulės. Šių peršalimui gydyti skirtų vaistų vaistinėse galima įsigyti be recepto.

Smegenų navikai, dar žinomi kaip centrinės nervų sistemos navikai, – reta navikų forma, kurią gali būti sunku pastebėti, ji ilga laiką gali nesukelti akivaizdžių simptomų ar negalavimų. Albertas Šliaužys, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas, sako, kad šiuo metu smegenų navikus galima išskirti į 12 grupių ir kiekviena grupė turi skirtingas augimo bei vystymosi tendencijas. Pasak gydytojo neurochirurgo, daugiau kaip 50 proc.

Jei nuolat skauda juosmenį, galbūt verta sunerimti, ar tai nėra rimtos stuburo ligos simptomas. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas atskleidė 4 simptomus, kurie gali išduoti stuburo juosmeninę stenozę.  „Nors šia būkle skundžiasi ir jauni pacientai, vis dėlto, tai dažniau pasireiškia sulaukusiems 50 ir daugiau. Stuburo juosmeninė stenozė išsivysto dėl stuburo slankstelių osteoartrito“, – teigė profesorius.

„Susitiksime 2027 metais“, – tokį atsakymą Kauno klinikose išgirdo Aldona, kuriai turi būti atliktas išsamus tyrimas dėl miego apnėjos. Moteris pasakoja, kad išgirdusi, kiek ilgai reikės laukti tyrimo, pagalvojo, jog negerai suprato, tačiau gydytoja patvirtino, kad moteris išgirdo teisingai – tyrimo reiks laukti iki 2027 metų sausio 13 dienos. Aldona Matukaitienė turi išsitirti dėl miego apnėjos – sutrikimo, kai miegant sustoja kvėpavimas nuo 10–30 sek. iki kelių minučių.

Prasidėjus šaltajam sezonui, visi labiau susirūpiname imuniteto stiprinimu, nes nenorime sirgti peršalimo ligomis. Tačiau, „WoW University“ dėstytojas, LSMU gyvensenos medicinos ekspertas dr. Tomas Vaičiūnas atskleidžia, kad laikino rūpesčio imunitetu nepakanka. „Imuniteto priežiūra ir palaikymas turi būti ne stichinė patirtis, o nuolatinis procesas“, – sako specialistas.   Dr.

Nacionaliniame vėžio institute duris atvėrė atnaujintas Konsultacinės poliklinikos skyriaus Kontaktų centras. Atnaujintos registratūros erdvės, įdiegta daugiau modernios technikos, kuri leidžia operatyviau valdyti skambučių srautą, gyventojų patogumui – skambučių centras dirba ilgiau – iki 18 val. „Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos skyrius prasiplėtė naujai įrengtu bei modernia įranga aprūpintu Kontaktų centru.

Šiandien būdų išgydyti sunkias ligas – daugiau nei bet kada anksčiau. Tačiau ne visas gyvybes gelbstintis gydymas yra kompensuojamas Lietuvoje. Nors pagal sveikatos apsaugos sektoriuje vienam žmogui skiriamas lėšas lenkiame Latviją, Estiją ir Lenkiją, pagal inovatyvių vaistų prieinamumo rodiklius esame Europos sąrašo dugne. Sprendimai, kaip iš ten pakilti – gerai žinomi ir veikiantys kitose valstybėse.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys rodo, kad nuo 40-os metų savaitės, laikomos oficialiu gripo, koronaviruso ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezono startu, iki dabar sergamumo lygis ženkliai ūgtelėjo. O daugiau nei 500 Lietuvos gyventojų netgi hospitalizuoti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė paaiškina, kad vienintelis išties veiksmingas būdas išvengti galimų sunkių šių ligų komplikacijų yra vakcinacija.

Nors medikai jau žino, kaip atpažinti COVID-19, be to, šį ligų sezoną gali skirti specifinį gydymą vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, tiek juos, tiek pacientus iki šiol neramina, kaip ši liga paveikia fizinę ir psichinę sveikatą bei su kokiais liekamaisiais reiškiniais, net ir persirgus COVID-19, jų pacientams tenka kovoti kelerius metus ar net visą gyvenimą.

Kiekvienam gyventojui kasmet rekomenduojama apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Tačiau retas susimąsto, kad rūpintis savo sveikata privalome kasdien. Gydytojai `primena, kokiomis pagrindinėmis taisyklėmis turėtų vadovautis kiekvienas, norintis jaustis gerai. Tiek lėtinės, tiek infekcinės ligos gali užklupti visai netikėtai. Vis tik gydytojai atkreipia dėmesį, kad ligos iš niekur neatsiranda ir jas gali lemti bent keletas esminių priežasčių.

Gyventojų rūpinimasis savo sveikata – svarbi užduotis kiekvienam iš mūsų, leidžianti užkirsti kelia skaudžioms ligų pasekmėms. Tiesa, kai kuriais atvejais ligas gali nulemti ir genetiniai sutrikimai. Gydytojai pataria skirti laiko ir paanalizuoti savo giminės medį. Skirtingų genetinių ligų iki šiol yra nustatyta virš 8 tūkst., o jų paveldėjimas yra labai įvairus. Kas lemia genetines ligas? Gydytojo genetiko prof. dr.

Per savaitę sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir koronavirusu nežymiai ūgtelėjo, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė beveik 1200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę bendras sergamumo rodiklis buvo 1166 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje – 868 atvejai 100 tūkst. gyventojų, didžiausias – Vilniaus apskrityje – 1406,3 atvejo 100 tūkst.

„Tikimybė, kad „pagausi“ odos vėžį dar pirmoje stadijoje, išauga iki 80 proc., jei apgamus specialistas apžiūri bent kartą per metus“, – sako gydytojas onkodermatologas Viktoras Sidorovas. Anot jo, ypač atidžiai reikėtų stebėti naujai atsiradusius apgamus, nes statistiškai melanoma – piktybinis odos navikas – dažniau susiformuoja kaip naujas odos darinys, labai panašus į apgamą. Į kokius apgamus atkreipti dėmesį „Apie 90 proc.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Siekiant mažinti eiles gydymo įstaigose padidintas įkainis už išplėstines konsultacijas nuo spalio pradžios taikomas dar 18 specialybių, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, padidintas įkainis taikomas konsultacijoms, kurias teikia abdominaliniai chirurgai, gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai, burnos chirurgai, infekcinių ligų gydytojai, koloproktologai, kraujagyslių chirurgai, krūtinės chirurgai, urologai, vaikų alergologai, vaikų ligų gydyto...