Sveikata

Po praėjusią savaitę tragiškai pasibaigusios nelaimės Kaišiadoryse, kai mirė gatvėje susmukusi vos 21-erių mergina, specialistai atkreipia dėmesį į bendresnę problemą. Pažymima, kad jei nelaimės ištikti gyventojai pirmu taikymu visada skambintų tarnyboms, o ne artimiesiems, reaguojant operatyviau ne tik būtų galima išsaugoti daugiau sveikatos, bet ir išvengti kitų didesnių nuostolių.

Nuo 2024 metų Lietuvoje siūloma mokėti naują valstybinę pensiją – į ją pretenduotų greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje nebedirbantys virš 55 metų amžiaus medikai, bent 20 metų dirbę GMP brigadose.   Vieni parlamentarai sako į tokias išmokas žiūrintys skeptiškai, nes nemano, kad dar vieną žmonių grupę reikia įtraukti į valstybinių pensijų sistemą, kiti mano, kad GMP medikai jų nusipelnė dėl savo sunkaus ir pavojingo darbo.

Nugaros skausmai ir kitos su stuburu susijusios bėdos neaplenkia praktiškai nė vieno ir, kaip teigia mokslininkai, jau praktiškai įgauna epidemijos mastą. Dar aštresnė ši problema darosi šiuolaikinėje visuomenėje mažėjant žmonių judrumui, daug kam dirbant pasyvų darbą prie kompiuterio. Kaip vaduotis iš nugaros skausmo ir padėti jam užbėgti už akių? VUL Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovė dr.

Praėjusią parą nustatytas 61 naujas COVID-19 atvejis, vienas žmogus mirė, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 182,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 30,1 procento. Paskutiniais penktadienį skelbtais duomenimis, ligoninėse buvo gydomi 99 koronavirusu sergantys pacientai, keturi iš jų – reanimacijoje.

TV3 žiūrovų pamėgtoje laidoje „Kviečiame daktarą“, profesorius Alvydas Unikauskas prakalbo retai aptariama, bet daugeliui aktualia tema – kaip palengvinti pagirias? Profesorius skuba įspėti, kad alkoholio apskritai nereikėtų vartoti, nes alkoholis yra labai žalingas. Apie tikrąją jo žalą žino ne visi. „Kai išgeriate alkoholio, jūs išgeriate nuodų, kuriuos organizmas paverčia į dar didesnius nuodus.

Retam gyventojui neprireikia odontologinių paslaugų ar bent profilaktinio vizito pas šios srities gydytoją. Nors dažnas dėl dantų gydymo tiesiu taikymu keliauja į privačią įstaigą, vis tik dalis paslaugų žmonėms priklauso nemokamai. Ligonių kasų specialistai primena, kokiais atvejais galima tikėtis tokios pagalbos. Visiems privalomąjį sveikatos draudimą turintiems gyventojams priklauso nespecializuotų pirminio lygio odontologinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas.

Prasideda peršalimo sezonas, tad daugėja žmonių, kuriuos kamuoja sloga ir kosulys. Suaugusieji gydydamiesi griebiasi vaistų ar žolinių preparatų, bet vaikams sugirdyti juos sudėtinga. Tad Sveikatos mokslų universiteto mokslininkės kuria guminukus nuo peršalimo. Žinoma, juos galės vartoti ir suaugusieji. Šie guminukai, paskaninti čiobrelių, spanguolių ar svarainių sirupu, palengvina peršalimo simptomus.

Jei norite gyventi ilgiau, nepamirškite namuose periodiškai atlikti paprastą profilaktinį sveikatos patikros testą, ragina chirurgas prof. dr. Tomas Poškus. Pasak jo, žinojimas, kad nesergi vėžiu, padės ramiau gyventi ir pačiam žmogui, ir jo artimiesiems. Be to, jau nebėra tie laikai, kai net ir diagnozavus vėžį tai būtų nuosprendis gyvenimui.

Prie ne vienoje užsienio šalyje jau įprastos greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilių išvaizdos teks pratintis ir lietuviams. Vietoj ilgą laiką buvusių įprastų raudonai baltų automobilių vis dažniau bus galima išvysto ryškiai geltonos spalvos GMP mašinas. Nuotrauka su naujojo tipo GMP automobiliu pasidalinusi portalo tv3.lt skaitytoja stebėjosi, kad anksčiau neteko matyti tokios greitosios.

Praėjusią parą nustatyti 425 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Paskutiniais penktadienį skelbtais duomenimis, ligoninėse buvo gydomi 99 koronavirusu sergantys pacientai, keturi iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šeštadienį siekia 182 atvejus, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 30,2 procento.

Didžiojoje dalyje šalies savivaldybių vyksta pokyčiai: čia steigiami nauji dariniai – sveikatos centrai. Vis tik kol ministras Arūnas Dulkys piešia šviesią ateitį ir pagerėjusį kelią pacientams sveikatos sistemoje, ne visi supranta šios reformos prasmę. Merai pažymi, kad juo labiau rajonuose trūkstant gydytojų jokios reformos nepadės. Daug kritikos strėlių sulaukusi sveikatos įstaigų tinklo reformos dalis įgauna pagreitį.

Ketvirtadienio rytą Alytaus ligoninėje įvyko incidentas.  Policija skelbia, kad spalio 26 d. apie 11 val. 20 min. Alytuje, Ligoninės g., moteris (gim. 1977 m.) smurtavo prieš kitą moterį (gim. 1996 m.). Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Alytaus policijos atstovais paaiškėjo, kad incidentas įvyko Alytaus ligoninėje, o pranešėja yra šios ligoninės darbuotoja.  Pranešėja teigia, kad prieš ją smurtą panaudojo jos kolegė.

Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įvertino tokį kiekį paraiškų įrašyti vaistus į kompensavimo sąrašus, koks buvo suplanuotas visiems metams. Šiemet jau įvertinos 48 paraiškos, daugiau kaip pusė įvertintų paraiškų buvo vaistų, kurie skirti gydyti onkologines ligas. 2022 metais iš viso buvo įvertintos 25, o 2021 metais – 8 paraiškos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Koronavirusas, gripas ir kitos peršalimo ligos vis labiau tuština kolektyvų ir moksleivių gretas. Specialistai pažymi, kad sergamumas jau yra kiek didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Savo ruožtu stebėdami pastarųjų savaičių tendencijas gydytojai ragina nesistebėti, kad net pasigavus, atrodytų, paprastą virusą į patalą gali tekti atgulti ilgiau, nei įprasta.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vaikų chirurgams neretai tenka diagnozuoti kriptorchizmą – labiausiai paplitusią įgimtą daugiaveiksmę berniukų vystymosi anomaliją, kai sutrinka sėklidžių nusileidimas į kapšelį.

Švedijos žiniasklaidoje pasirodžius įtarimams, esą Rytų Europos šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, rengiant medicinos specialistus „plačiai paplitęs sukčiavimas“, paaiškėjo, kad vieno aptariamo mediko atveju tyrėjų akys nukrypo ir į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) auklėtinį.

Šiemet anksčiau nei įprastai nustačius pirmuosius gripo atvejus, gydytojai perspėja, kad tai yra viena iš labiausiai užkrečiamų ligų, kuria kasmet suserga apie 30 tūkst. gyventojų. Dėl didesnės komplikacijų rizikos gripas ypač pavojingas kūdikiams, vaikams iki 5 metų, senjorams, nėščioms moterims ir lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims. Specialistai akcentuoja, kad skiepai išlieka pačiu efektyviausiu būdu išvengti sezoninio gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena apie galimybę greitai ir patogiai pas gydytoją užregistruoti savo artimąjį ar kitą atstovaujamą asmenį, naudojantis išankstine pacientų registracijos (IPR) informacine sistema. „Susiduriame su situacijomis, kai ne visi asmenys turi elektroninę bankininkystę ar e. parašą, ne visi turi gebėjimų naudotis e. paslaugomis.

Reikšmingai išaugo kompensuojamųjų receptinių vaistų suvartojamų dienos dozių dalis nuo visų suvartotų receptinių vaistų, atskleidė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Specialistų teigimu, tai rodo geresnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad pernai net 71 proc. su gydytojo receptu skiriamų vaistų gyventojams buvo kompensuojama.

Praėjusią parą nustatyti 509 nauji COVID-19 atvejai, mirčių išvengta, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Ligoninėse gydomi 87 koronavirusu sergantys pacientai, du iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 169,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 29,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Kai Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta beveik pusšimtis žmonių, o iš visų mirusių per metus kas penkto gyvybę pasiglemžia būtent ši liga, nenuostabu, kad medikai vis garsiau kalba apie vėžio epidemiją. Tačiau, pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvensenos medicinos studijų programos vadovo, biomedicinos mokslų daktaro Tomo Vaičiūno, kitaip nei daugumos kitų epidemijų metu, už vėžio prevenciją maksimaliai atsakingi esame patys.

Spalio 25 d. prevenciškai pasitikrinti dėl krūties vėžio atvyko beveik 50 Šalčininkų ir per 30 Širvintų rajonų gyventojų. Moterims iš regionų atliekami prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai. Šalčininkų rajonas prie šios iniciatyvos prisijungia jau antrus metus iš eilės. Širvintų rajonas – antrą kartą šį mėnesį.

Pasaulinė insulto organizacija teigia, kad kas ketvirtas žmogus rizikuoja bent kartą gyvenime patirti insultą. Tačiau apie 90 proc. jų būtų galima išvengti pasitelkus prevenciją. Todėl šiais metais spalio 29 d. minimos Pasaulinės insulto dienos tikslas – paskatinti žmones imtis veiksmų, mažinančių insulto riziką. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, gydytojas neurologas doc. dr.

180 metų jubiliejų Respublikinė Šiaulių ligoninė, panašu, užsimojo atšvęsti iš peties. Šaltinių duomenimis, šventei esą planuojama išleisti net 100 tūkst. eurų. Medikams kraipant galvas dėl tokių užmojų ligoninės vadovas gi konkrečių sumų patikslinti negalėjo ir tikino, kad šventės biudžetas dar tik planuojamas. Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, gruodžio 8-ąją rengiamai šventei skirta suma esą gali siekti 100 tūkst. ar galbūt dar daugiau – net iki 150 tūkst. eurų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva 2025 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose duris atvers Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras. Įgyvendinti pokyčiai išplės galimybes infekcinių ligų gydymui, užtikrins pasirengimą galimoms krizinėms situacijoms ir pagerins darbo sąlygas personalui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

2020 m. prasidėjusi pasaulinė COVID-19 pandemija sukėlė suirutę medicinos įstaigose ir parodė silpnąsias Lietuvos ir visos Europos sveikatos apsaugos sistemos vietas. Manoma, kad tokių ar net pavojingesnių virusų epidemijos gali pasikartoti, todėl nuspręsta imtis esminių pokyčių. Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Alvydos Naujokaitės teigimu, Europos Sąjungoje (ES) tik kelios valstybės turi šiuolaikiškus infekcinių ligų centrus.

Sveikatos centrų steigimas įsibėgėja visoje Lietuvoje – net 59 savivaldybės inicijavo ar inicijuoja procesus steigiant sveikatos centrus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sveikatos centrai pirmiausiai buvo pagalba mažoms savivaldybėms konsoliduoti medicinos paslaugas, tačiau jų populiarumas viršija lūkesčius – savivaldybės įžvelgė galimybę pagerinti sveikatos paslaugas savo rajono gyventojams ir ja aktyviai naudojasi.

Lietuvoje eilės pas gydytojus specialistus – milžiniškos. Kad patektų pas kardiologą tautiečiai laukia 2–3 mėnesius. Sveikatos ministras Arūnas Dulkys sako, kad gydytojus bandoma motyvuoti finansiškai, tačiau tai, kaip greitai žmonės patenka pas gydytojus, labai priklauso ir nuo gydymo įstaigų vidinės tvarkos. Pavyzdžiui, Raseinių ligoninėje, iš kurios neseniai išėjo nemažai mediku, eilėse gyventojams tenka pralaukti dar ilgiau. Vizito pas kardiologą Lietuvoje reikia laukti ir porą mėnesių.

Minint Pasaulinę poliomielito dieną, spalio 24-ąją, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad vienas pagrindinių Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 m. programos siekiamų rezultatų – išlaikyti Lietuvos, kaip laisvos nuo poliomielito sukėlėjo, šalies statusą. Šiam tikslui pasiekti svarbiausia priemonė yra vaikų skiepijimas nuo poliomielito.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sąnarinės kremzlės pažeidimų gydymui yra taikomas visoje Europoje plačiai paplitusios artroskopinės sąnario operacijos, atstatant kremzlę su kolageno membrana (AMIC). Šios modernios procedūros yra nemokamos. Ligoninės gydytojas Evaldas Kaulinis plačiau papasakojo, kam ir kada jų prireikia.

Sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Tačiau ne visi noriai keliauja pas šeimos gydytojus pasitikrinti ir užkirsti kelią galimų ligų atsiradimui. Gydytojai primena, kad nemokami tyrimai priklauso kiekvienam Lietuvos gyventojui ir ragina nedelsti, jeigu norima džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Fiziniam aktyvumui skiriamas nepakankamas dėmesys, dažnu atveju, sėdimas darbas ir netinkamas maistas – šių laikų rykštė, kelianti didelį susirūpinimą specialistams.

Galvos svaigimas gali atsirasti dėl įvairių sveikatos sutrikimų. Visgi Respublikinė Klaipėdos ligoninė pasidalino įrašu, kuriame papasakojo, kodėl gali sutrikti sveikata ir svaigti galva. „Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė Marija Lebedeva papasakojo atvejį, kai 45 metų Ana kreipėsi į gydytoją, dėl epizodiškai svaigstančios galvos.

Širdies nepakankamumas – klinikinis sindromas, kai pakinta vieno svarbiausių žmogaus organų struktūra ir sutrinka jo funkcija. Tokiais atvejais pablogėja širdies raumens gebėjimas atsipalaiduoti arba susitraukti – prisipildyti krauju arba išstumti jį iš širdies. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Dovilė Vaičiulienė pastebi, kad dėl šios priežasties organizme atsiranda skysčių sąstovis, be to, pablogėja kraujotaka, todėl gali sutrikti kitų organų funkcija.

Savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai šalies ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms sudaro galimybę neatlygintinai gauti savikontrolės testų, skirtų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės jau gali neatlygintinai gauti savikontrolės testų mokiniams, jų artimiesiems, pedagogams, kitiems specialistams.

Per pastarąją savaitę šalyje padaugėjo sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Lietuvoje spalio 16–22 d. (42 savaitė) bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1166 atvejai 100 tūkst. gyventojų, spalio 9–15 d. (41 savaitė) jis buvo mažesnis – 1082,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Apie sveikatos centro sukūrimą prieš kelias dienas pranešė dar viena savivaldybė. Nuo lapkričio 1 dienos Naujosios Akmenės savivaldybės taryba nusprendė reorganizuoti Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą jį prijungiant prie Naujosios Akmenės ligoninės. Savivaldybės tarybos 2023 spalio 20 d. sprendimu, Akmenės savivaldybės sveikatos centras veiks struktūriniu ir funkciniu būdu.

Ruduo yra puikus metas sugrįžti prie kasdieninio darbo ritmo, tačiau dažnai, išsiruošus į darbus, pamirštame pasirūpinti savo sveikata. Būtent tokiu metu lengva atidėti aktyvios fizinės veiklos pradžią, nors iš tiesų šis sezonas gali padėti išvengti per dažno sėdėjimo biure ar namuose.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praėjusią savaitę supaprastino kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų skyrimą. Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame ministerijos pranešime, pacientams sutrumpės diagnostinis kelias, nes gydytojai specialistai galės operatyviau skirti reikalingus tyrimus.

Praėjusią parą nustatyti 45 nauji COVID-19 atvejai, mirčių išvengta, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Ligoninėse gydomi 64 koronavirusu sergantys pacientai, vienas iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 141,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 25,5 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Prie sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komandos nuo pirmadienio jungiasi Edgaras Narkevičius, kuris taps patarėju farmacijos, jos reguliavimo ir kainodaros klausimais. Kaip pranešė ministerija, jis taip pat konsultuos ministrą medicinos inovacijų srityje. „Per pastaruosius kelis metus pasiekta reikšmingų rezultatų vaistų politikoje – atsirado paciento krepšelis, panaikinantis priemokas, pavyko sumažinti daugiau nei pusės kompensuojamų vaistų kainas.

Patiriamas stresas yra dažna dirbančio žmogaus problema. Laikui bėgant dėl streso gali atsirasti įvairių lėtinių ligų ir kitų sveikatos problemų. Tai gali sukelti aukštą kraujospūdį. Apie stresą ir kitas hipertenzijos priežastis TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ pasakoja gydytojas Alvydas Unikauskas. „Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Dažniausiai pasitaiko pirminė hipertenzija.

Kaip diena ir naktis besiskirianti greitosios automobilių būklė, didelės atlyginimų žirklės, ne visiems pacientams Lietuvoje užtikrinama vienodai skubi pagalba – šias ir kitas problemas pasiryžta išspręsti greitosios medicinos pagalbos (GMP) tinklo reforma. Nors darbuotojai netveria džiaugsmu, kad dar šiemet turėtų būti suvienodintos algos, nuogąstaujama, kad mažinant tam tikrų sveikatos paslaugų apimtis regionuose tik dažniau tenka atlikti taksi funkcijas.

Krūties vėžys išlieka pagrindinė moterų nuo onkologinės ligos mirties priežastis. Lietuvoje krūties vėžys nusineša apie 500 moterų gyvybių. Pasirodo, riziką juo susirgti gali padidinti ne tik žalingi įpročiai ar nutukimas, bet ir pakaitinė hormonų terapija, kuri pasitelkiama mažinant varginančius menopauzės simptomus.

Praėjusią parą nustatyta 330 naujų COVID-19 atvejų, mirčių išvengta, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 141 atvejį, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,9 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Mažeikių rajono savivaldybė penktadienį paskelbė atliekanti tyrimą dėl galimų pažeidimų Mažeikių ligoninėje. Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba aiškinasi situaciją dėl galimo fiktyvaus darbuotojų įdarbinimo, atlyginimų paskaičiavimo, priedų skyrimo bei panaikinimo pagrįstumo, viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Beveik pusė šalies gyventojų savo vaistinėlėse turi seniai nevartojamų ir nebereikalingų vaistų. Nors didžioji jų dalis perteklinių vaistų yra sukaupę būtiniems atvejams namuose ar kelionėms, tačiau net 4 iš 10-ties teigia, jog nereikalingų vaistų likutis susidarė nebaigus gydytojų paskirto vaistų vartojimo kurso. Bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, nevartojamų ir nereikalingų vaistų savo vaistinėlėse turi 49 proc.

Plaučių vėžys – piktybinis plaučių susirgimas, vienas iš dažniausių diagnozuojamų onkologinių ligų. Kasmet pasaulyje nustatoma apie du milijonus naujų atvejų, iš kurių net apie 1,8 milijonų baigiasi mirtimi. „Lietuvoje situacija taip pat nėra džiuginanti – kiekvienais metais diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų atvejų. Vien Kauno klinikose per metus suteikiama virš 1700 onkologinių paslaugų sergantiesiems plaučių vėžiu, – sako prof.

Radviliškio ligoninė turės naują vadovą. Šia žinia pasidalinęs meras Kazimieras Račkauskis teigė, kad toks sprendimas priimtas pasikalbėjus su dabartiniu vadovu. Radviliškio meras penktadienį pranešė, kad miesto ligoninė ieškos naujo vadovo. „Po keleto rimtų pokalbių su Radviliškio ligoninės direktoriumi Vaidu Smalinsku priėjome bendro sutarimo, kad jis nuo spalio 31 dienos palieka ligoninės vadovo pareigas.

Aiškėja daugiau detalių po trečiadienio vakarą Kaišiadoryse įvykusios nelaimės, kai susmukusi prie parduotuvės mirė vos 21-erių mergina. Nors įvykio liudytojas portalui tv3.lt skundėsi, kad greitosios medicinos pagalbos (GMP), kurios stotis buvo už mažiau nei 300 metrų, reikėjo laukti net 20 min., patys medikai teigia, kad atvyko gerokai greičiau. Savo akimis nelaimę matęs vyras apgailestavo, esą jei greitoji būtų atvykusi greičiau, moteris gal nebūtų mirusi.