Sveikata

Praėjusią parą nustatyti 736 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir šiuo metu siekia 244,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 31,8 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln.

VUL Santaros klinikos pasidalino gera žinia – viruso plitimą pavyko suvaldyti, tad pacientų ribojimai atšaukiami anksčiau, nei planuota. „Informuojame, kad Santaros klinikų Vidaus ligų skyriuje situaciją dėl infekcinių ligų pavyko sėkmingai suvaldyti, todėl pacientų lankymų ribojimai atšaukiami nuo 2023 m. lapkričio 15 d. Dėkojame už supratingumą“, – pranešė įstaiga socialiniame tinkle.

Kalbant apie mūsų sveikatos apsaugos sistemą, kaip viena iš didžiausių ir kol kas niekaip neišsprendžiamų problemų yra įvardinamos didžiulės eilės pas gydytojus. Ar tą padėtų išspręsti poliklinikų darbas šeštadieniais? Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentaras.

Dvi Centro poliklinikos specialistės, dirbusios vakcinavimo centruose, teismo pripažintos kaltomis dėl kyšininkavimų – pinigai buvo paimami už tai, kad nuo COVID-19 nesiskiepiję žmonės sistemoje būtų pažymėti kaip skiepyti. Beatai Vetrovai Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį skyrė 2,1 tūkst. eurų baudą. Moteriai grėsė trigubai didesnė bauda, tačiau į bausmę įskaičius suėmime ir sulaikyme praleistas 39 paras, bauda sumažėjo. Iš moters taip pat bus konfiskuoti kaip kyšis gauti 1 tūkst.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė subalansuotam 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Už balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 36 susilaikė.  PSDF įplaukos ir išlaidos turėtų siekti po 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Planuojamas PSDF rezervas 2024 metų pradžioje – 637,4 mln. eurų, tiek pat jis turėtų siekti ir metų pabaigoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę lankosi Jungtinėse Valstijose (JAV), kur su vietos pareigūnais aptars dvišalio bendradarbiavimo galimybes.  Ministro vadovaujama delegacija susitiks su JAV Sveikatos departamento Strateginio pasirengimo ir reagavimo administracijos, JAV ligų prevencijos ir kontrolės centro administracijos, JAV valstybės departamento Globalios sveikatos ir diplomatijos biuro administracijos, JAV Gynybos departamento atstovais.

Šeškinės poliklinikos Vaikams ir jaunimui palankių paslaugų kabinetas lapkričio 21 d. (antradienį) kviečia nemokamai atlikti kūno sudėties tyrimą.  Nurodoma, kad tyrimą gali atlikti visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar yra prisiregistravę prie Šeškinės poliklinikos. „Tyrimas atliekamas naudojant TANITA multifunkcinį segmentinį kūno kompozicijos analizatorių.

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2021 m. 536,6 mln. žmonių sirgo cukriniu diabetu, ir numatoma, kad 2045 m. sergančiųjų skaičius pasieks apie 783,7 mln. visame pasaulyje. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja endokrinologė ir Vilniaus universiteto docentė dr.

Praėjusią parą nustatyti 1152 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir šiuo metu siekia 235,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 32,5 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Minint Pasaulinę diabeto dieną šalies gydymo įstaigos antradienį rengia nemokamas šios ligos patikras.  Anot Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL), Lietuvoje cukrinis diabetas, pasižymintis savo nepastebima eiga ir pavojingomis komplikacijomis, diagnozuotas virš 140 tūkst. gyventojų. „Siekiame, kad žinia apie cukrinį diabetą, jo diagnostiką ir gydymą pasiektų kuo daugiau žmonių. Apie šią klastingą ligą kalbėti ir skatinti žmonių sąmoningumą – būtina.

Beveik dešimt metų rūkė elektronines cigaretes, susirgo gripu ir liko be abiejų plaučių. Neįtikėtina istorija pasaulį pasiekia iš Čikagos. Ten medikai atliko unikalią plaučių persodinimo operaciją – kurios metu „veipintojui“ laukiant donoro teko parą išgyventi su dideliais krūties implantais vietoje išpjautų plaučių.  Ant stalelio krūva vaistų nuo peršalimo, o ant sofos – po šildoma antklode leisgyvis guli 34-erių amerikietis Deivis.

Praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius padidėjo, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lapkričio 10 d. Druskininkuose vyko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuota konferencija „Slaugos pokyčiai. Kur link judame?“, kurioje net tik pristatyti ilgalaikės priežiūros, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose pokyčiai, bet ir diskusijai prie bendro stalo susirinko Kauno regiono savivaldybių, gydymo įstaigų, aukštųjų mokyklų bei studentų atstovai, kurie aptarė būdus, kaip į Kauno regioną pritraukti slaugos specialistus ir studentus.

Šiemet Lietuvoje užregistruota daugiau niežų atvejų nei pernai per visus metus, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).  Jo duomenimis, šiemet sausio–spalio mėnesiais Lietuvoje registruotas 591 susirgimas šia liga, 2022 metais tokių atveju buvo 575. „Daugiausia atvejų užregistruojama rudens ir žiemos mėnesiais.

Dėl išaugusio gyventojų sergamumo peršalimo ligomis vis daugiau gydymo įstaigų ima riboti pacientų lankymą. Apie pokyčius paskelbė ir viena didžiausių ligoninė Santaros klinikos. Įstaiga pranešė, kad laikinai pacientų lankymas ribojamas Vidaus ligų skyriuje. „Informuojame, kad nuo lapkričio 9 d. iki 23 d. VUL Santaros klinikų Vidaus ligų skyriuje dėl išaugusio infekcinių ligų skaičiaus laikinai ribojamas pacientų lankymas. Tikimės visų supratingumo ir palaikymo.

Cukrinis diabetas ne veltui vadinamas šiuolaikinio pasaulio rykšte – esant daug šios ligos valdymo galimybių, sergančiųjų skaičiaus suvaldyti nepavyksta. Per pastaruosius 5 metus ja sergančių žmonių Lietuvoje kasmet padaugėja vidutiniškai po 4,5 tūkstančio. Minint pasaulinę diabeto dieną, ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas šiai pacientų grupei. Pernai net 155 tūkst. šalies gyventojų sirgo 1 arba 2 tipo cukriniu diabetu, rodo Higienos instituto duomenys.

Praėjusią parą nustatyti 47 nauji COVID-19 atvejai, mirusiųjų išvengta, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 223,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33,2 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Milžiniški darbo krūviai, apverktini atlyginimai, patiriamas mobingas, medikų emigracija – slaugytojai metai iš metų vardija šio sektoriaus problemas, tačiau postūmio situacijai keisti nemato. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu tvirtina, kad atlyginimai yra didinami, nors pripažįsta, kad netolygumai išlieka dideli.

Kulinarinė aistra Sveikatos mokslų universiteto mokslininkei diktuoja ir naujus tyrimus. Dabar komanda pluša kurdama alternatyvą rinkoje jau esančiam užkandžiui, tik naudoja vien augalines žaliavas, o ypač daržoves, vaisius, kuriuose daug geležies. Toks batonėlis tinka ne tik viską valgantiems, bet ir sveikesnę ar veganišką mitybą pasirinkusiems gyventojams.

Nepaisant naujų ribojimų, šalyje toliau plinta elektroninių cigarečių epidemija. Ypač gąsdina tai, kad šis liūnas vis labiau įtraukia nepilnamečius. Naujas politikų užmojis – apskritai uždrausti tokių gaminių prekybą ir leisti tą daryti vaistinėse su gydytojo receptu. Tiesa, prieš tai turėtų būti įrodyta, kad tokios priemonės gali būti veiksmingos padedant mesti rūkyti. Medikai ir verslas tokius pasiūlymus deda į šuns dienas.

Artėjant žiemai ir vis labiau vėstant orui, gyventojai iš vaistinių lentynų šluoja įvairiausius papildus, vitaminus bei peršalimo simptomams gydyti skirtus vaistus. Vaistininkai tvirtina, kad pastarąjį mėnesį dažnai perkami ir greitieji gripo bei COVID-19 testai. Įdomu tai, kad tarp labiausiai perkamų vaistų patenka ir valerijono preparatai.

Vaistų nuo sunkios ir mirtinos ligos yra, tačiau jie neprieinami – su tokia skaudžia realybe tenka susidurti onkologiniams pacientams Lietuvoje. Medikai ir pacientų atstovai konstatuoja, kad situacija, nors šiek tiek ir stumiasi į priekį, iš esmės nesikeičia metai iš metų. To kaina – žmonių gyvybės ir sutrumpėję kokybiško gyvenimo metai. Jauna, darbingo amžiaus moteris prieš porą mėnesių išgirdo skausmingą diagnozę – 4 stadijos skrandžio vėžys.

Įkopus į penktąją dešimtį, daugelis moterų ima justi pirmuosius artėjančios menopauzės simptomus. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kokie nemalonūs pojūčiai dažniausiai kamuoja pacientes ir kaip menopauzės metu tinkamai prižiūrėti kūną bei veido odą. Danutė iš Jonavos uždavė klausimą profesoriui A. Unikauskui: „Gerbiamas profesoriau, nebežinau, ką daryti, todėl kreipiuosi į Jus.

Vis labiau populiarėjant veganizmui, kyla klausimų – būti veganu sveika ar žalinga sveikatai? Dalis veganizmą propaguojančių žmonių teigia, kad toks gyvenimo būdas prisideda ir prie gamtos saugojimo. Ar išties taip yra ir kokių maistinių medžiagų rizikuoja stokoti pasirinkusieji šią mitybą? Apie veganizmo poveikį organizmui „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ plačiau kalbėtasi su biomedicinos mokslų daktaru Artūru Sujeta.

Praėjusią parą nustatyti 65 nauji COVID-19 atvejai, mirė vienas žmogus, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 224 atvejų, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33,2 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorijoje gimsta alternatyvos mums įprastai vaistažolių arbatai. Milteliai, gelis ar traputis – o poveikis lyg išgėrus užplikytų vaistažolių arbatos puodelį. Kūrėjos ieško būdų, kaip sveikatai naudingus augalus vartoti kuo paprasčiau ir patogiau, bet gauti reikiamą kiekį vertingų medžiagų.

Cukrinis diabetas – klastinga liga, apie kurią dalis pacientų nė neįtaria. Deja, sergančiųjų skaičiai auga kasmet. Tuo metu gyventi su šia liga pacientui būtina išmokti, mat kitaip gali grėsti labai liūdnos komplikacijos. Cukrinis diabetas – su aukštu gliukozės (cukraus) kiekiu kraujyje susijusi lėtinė liga, paliečianti vis daugiau planetos gyventojų. Nors yra išskiriami du pagrindiniai diabeto tipai, didžioji visuomenės dalis serga 2 tipo cukrinio diabetu.

Seimo neįtikino argumentai už perėjimą prie numatomo sutikimo organų donorystės modelio, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusiuosius jais būti. Parlamentas šią savaitę apsvarstęs tokias Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas grąžino jas tobulinti iniciatoriams. Už tokį Sveikatos reikalų komiteto (SRK) siūlymą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 41 ir susilaikė 13 parlamentarų.

Gydaisi slogą – gausi insultą ar infarktą. Kad taip gali nutikti vartojant populiarius ir Lietuvoje gausiai vartojamus vaistus nuo peršalimo ir nosies užgulimo, perspėja Prancūzijos vaistų saugos agentūra. Specialistai sunerimo dėl šiuose vaistuose esančios veikliosios medžiagos – pseudofedrino. Tai medžiaga, kuri susiaurina kraujagysles, gali ne tik palengvinti slogą, bet ir sukelti kraujotakos sutrikimus, sako specialistai.  Dėl šio medikamento tyrimą pradėjo Europos vaistų agentūra.

Socialiniams tinklams diktuojant grožio standartus, dažna moteris ryžtasi įvairioms procedūroms ir pokyčiams. Nors kiek rečiau jos renkasi plastinės chirurgijos specialisto skalpelį, nereta lengvai pasiryžta lūpų putlinimo, veido formos, nosies ar raukšlių korekcijoms įvairiausių užpildų injekcijomis. O lietuvės, norėdamos pataupyti ar tiesiog nepasidomėjusios, tokias procedūras atlieka ne pas licencijuotus medikus, bet pas savamoksles specialistes.

Lietuvos statistika nedžiugina – net 4 iš 10 darbingo amžiaus žmonių amžiaus serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Vis tik nemažai gyventojų, nepaisydami didelės rizikos patirti insultą ar infarktą ir net mirti nuo šių ligų, spjauna į tai ir neskuba kreiptis į gydytojus bei keisti gyvenseną. Gydytojai gi pažymi, kad daug kam yra prieinama nemokama sveikatos patikra, kuri gali padovanoti žymiai kokybiškesnį gyvenimą ir užbėgti šioms ligoms už akių.

Lapkritis – skrandžio vėžio žinomumo mėnuo. Lietuvoje ši liga – šeštas dažniausias onkologinis susirgimas. Pagrindiniu skrandžio vėžio gydymo būdu išlieka chirurgija. Neseniai Nacionalinio vėžio instituto, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Vilniaus universiteto atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad perpus sumažinti komplikacijas po skrandžio vėžio operacijos padeda tinkamas fizinis, mitybinis ir psichologinis pasiruošimas.

Svogūnus tikriausiai arba mėgstate, arba jų nekenčiate. Jei priklausote pastarajai kategorijai, galbūt vertėtų pakeisti savo nuomonę. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, svogūnas – ne tik pigi daržovė, be kurios neįsivaizduojama daugybė lietuviškų patiekalų, bet ir sveikatai palankus produktas, kurį verta įtraukti į kasdieninę mitybą.

Respublikinei Vilniaus psichiatrinei ligoninei (RVPL) toliau vadovaus ligšiolinis ligoninės direktorius Arūnas Germanavičius. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jis ligoninės direktoriaus pareigas laimėjęs konkursą antrąjai kadencijai tęs nuo penktadienio. Liepos viduryje paskelbtame konkurse į ligoninės vadovus iš viso dalyvavo šeši kandidatai. Kandidatų tinkamumą pareigoms vertino steigėjai – Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto (VU) sudaryta komisija.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, iki 2024 m. pab. bus atnaujinti du Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) skyriai. Tai padės sustiprinti ligoninės teikiamas paslaugas pacientams ir pagerins darbo sąlygas ligoninės sveikatos priežiūros specialistams.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siekiant stiprinti skubiosios pagalbos ir infekcinių ligų gydymo paslaugas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje jau artimiausiu metu bus pradėti Skubiosios pagalbos bei Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių modernizavimo darbai. Pokyčiai, kurie bus įgyvendinti iki 2024 m. pab., leis užtikrinti paslaugų teikimą didesniems pacientų srautams ir sudarys geresnes darbo sąlygas ligoninės darbuotojams.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NTB) praneša apie Lietuvą pasiekusį neįkainojamos vertės krovinį. Šių metų lapkričio 9 dienos 23 val. 57 min. Vilniuje Santariškių žiede, Policijai sustabdžius eismą, leidosi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis.

Dar viena šalies gydymo įstaiga pranešė, kad medicininių kaukių dėvėjimas tampa privalomas. Kaip paskelbė Alytaus poliklinika, taisyklės pasikeitė nuo lapkričio 6 d. Augant sergamumui viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis ir COVID-19, siekiant sumažinti infekcijos plitimo riziką, nuo lapkričio 6 d. į įstaigą bus įleidžiami tik apsaugines veido kaukes dėvintys asmenys. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad privalomas kaukes jau grąžino Panevėžio miesto poliklinika.

Sergant sunkia liga, jai užsitęsus ar esant lėtinei ligai, kai nepakanka sveikatos priežiūros paslaugų namuose, o gydymo ligoninėje nereikia, pacientai gali būti siunčiami gauti ligonių kasų apmokamų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų ligoninėje. Šios paslaugos gali būti teikiamos bet kurioje paciento pasirinktoje gydymo įstaigoje, dėl jų turinčioje sutartį su ligonių kasa.

Nuo lapkričio 7 d. įsigaliojo įstatymų pakeitimai, kuriais padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) laikotarpiu sudaryta galimybė nedarbingumo pažymėjimus išduoti supaprastinta tvarka, rašoma pranešime žiniasklaidai.

66-erių p. Jonas pasakoja pas gydytoją nesilankęs net kelis dešimtmečius ir nė nenutuokęs, kad serga onkologine liga. Vizito pas medikus vyrui prireikė, kai valgant jį sukaustė itin stiprus skausmas. Paaiškėjo, kad p. Jonui – kepenų vėžys. Tai klastinga liga, kuri ankstyvose stadijose paprastai nepasireiškia jokiais simptomais. Sėkmingo kepenų vėžio gydymo galimybes didina daugiadalykės onkologų komandos darbas – pacientui parenkamas efektyviausias kepenų vėžio gydymas.

Tragiškas įvykis Vilniuje, kai moteris, kaip įtariama, upėje nuskandino savo du mažamečius vaikus, atkreipė visuomenės dėmesį į opią problemą – pogimdyvinę depresiją. Nors oficialiai per metus diagnozuojamos kelios dešimtys šios ligos atvejų, Lietuvoje ir užsienyje atliekami tyrimai rodo, kad depresijos po gimdymo simptomus patiria viena iš keturių moterų.

Ligonių kasos sulaukia teigiamų atsiliepimų iš gyventojų, kuriems jau pavyko sukaupti kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelį. Šiemet šis krepšelis siekia 48,36 euro, o jį sukaupusiems gyventojams iki metų pabaigos nebereikia mokėti priemokų už kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia. Skaičiuojama, kad pacientai jau sutaupė milijoną eurų.

Vitaminas E kartais dar vadinamas grožio vitaminu, nes dėl savo antioksidacinio poveikio padeda gerinti odos, plaukų bei nagų būklę. Vis dėlto tai ne vienintelė priežastis, kuo šis vitaminas gali būti naudingas – sveikatos specialistai sako, kad jis gali sustiprinti organizmo atsparumą kovojant su infekcijomis ir sumažinti menstruacijų sukeliamus skausmus. Tačiau patiems pradėti vartoti vitaminų, maisto papildų, nepasitarus su specialistais, neatlikus reikalingų tyrimų, tikrai nereikėtų.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinta lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka padės sumažinti biurokratinę naštą gydytojams ir paciento kelią padaryti aiškesnį bei tiesesnį. Atsisakius perteklinių administracinių reikalavimų, gydytojai turės pildyti mažiau dokumentų ir galės skirti daugiau laiko pacientui, o pacientai greičiau gaus jiems reikalingas paslaugas.

Įsibėgėjus rudeniui toliau daugėja užsikrėtimų peršalimo ligomis, tarp jų – ir gripu bei COVID-19. Mirtys nuo koronaviruso jau kurį laiką fiksuojamos kone kasdien, antradienį paskelbta ir apie pirmąją šį sezoną mirtį nuo gripo. Sveikatos specialistams raginant nedelsti ir pasirūpinti skiepais nuo šios ligos, kai kurios gydymo įstaigos sako jau skaičiuojančios paskutines nemokamas vakcinas.

Akcija „Rožinė dovana moterims“ tęsiasi: lapkričio 8 d., minint Tarptautinę radiologijos dieną, prevenciškai išsitirti dėl krūties vėžio į NVI atvyko 20 moterų iš Mažeikių ir jų apylinkių. Moterims iš regionų atliekami prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai. Akciją „Rožinė dovana moterims“ NVI organizuoja kartu Tarptautine moterų asociacija Vilniuje, Nacionaline krūties ligų asociacija , Vilniaus kolegija, moterų atvežimą į NVI organizuoti padeda savivaldybės.

Radiologiniai tyrimai atliekami naudojant įvairių rūšių spindulius, kurių metu galima pamatyti žmogaus vidaus organus ir jų pakitimus, diagnozuoti ligas. Per metus Kauno klinikose atliekama apie pusę milijono įvairių radiologinių tyrimų ir šiuo metu tikriausiai nėra nei vienos ligos, kuriai diagnozuoti nebūtų pritaikomi tokie tyrimai. „Visa eiga medicinoje pasikeitė.

Siūlymas elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis prekiauti vaistinėse ir tik su receptu galėtų būti įgyvendintas tik tada, jeigu šios prekės būtų pripažintos vaistiniais preparatais. Tačiau, pasak vieno siūlymo autorių „valstiečio“ Aurelijaus Verygos, tai būtų tik teorinė galimybė, todėl jis siūlo jų prekybą Lietuvoje visiškai uždrausti. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė sako, kad Lietuva galėtų būti pirmoji Europos Sąjungoje, uždraudusi prekybą e. cigaretėmis.