Šią savaitę Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota ir geriausia metų aktore išrinkta Airida Gintautaitė. Sėkmę jai atnešęs Mirandos vaidmuo realybėje turi tikrą prototipą - Augustę. Aktorė niekada jos gyvenime nėra sutikusi, tačiau atrado savyje ir jos vaizdinį susikūrė iš spektaklio režisieriaus Oskaro Koršunovo pasakojimų.
- Kas yra Augustė?
- Augustę sutikau fondo „Algojimas“ surengtoje labai gražioje akcijoje Šešuolėlių dvare. Ten fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius surengė fotosesiją, kurios metu garsūs šalies žmonės fotografavosi su negalią turinčiais vaikais. Tokios fotosesijos metu man ir buvo lemta sutikti Augustę. Dažnai manęs žurnalistai klausia, kas yra mūzos, ar jos išvis egzistuoja. Šiuo atveju Augustė yra spektaklio „Miranda“ įkvėpėja.
- Kaip sekėsi bendrauti su Auguste?
- Tai nebuvo lengva fotosesija. Mums, taip vadinamiems „normaliems“, sudėtinga priimti kitokius. Kad galėtume būti arčiau vienas kito, tilptume į kadrą, pradėjau Augustei pasakoti kažkokią istoriją. Ji sėdėjo vežimėlyje ir pasirodė, kad buvo kažkur kitur, paraleliniame pasaulyje. Net nesupratau, ar ji supranta nors vieną mano žodį. Tačiau bekalbant ji darėsi tarsi vis ramesnė. Staiga atsisuko ir pabučiavo mane. Tą jautrią akimirką mane persmelkė mintis, kad meilė yra virš visko: virš fizikos, intelekto, „tokių“ ar "kitokių. Tą akimirką ir išsisprendė spektaklio Miranda (lot. Stebuklas) koncepcija.
- Kokia yra Miranda W. Shakespeare'o pjesėje „Audra“?
- Dažniausiai pjesės pastatymuose princesė Miranda yra tyra gražuolė, dažnai netgi naivi. Tačiau tai nieko bendro neturi su tikru skaistumu. Aš nežinojau, kaip išspręsti svarbiausią klausimą: sielos skaistumą. Todėl mūsų Miranda ir yra taip vadinama „kitokia“, kaip įprasta sakyti, mergaitė su negalia. Tačiau tai jai netrukdo patirti didžiausio pasaulyje stebuklo - skaisčios meilės. Nes ji yra virš visko. Apie tai kalba spektaklis ir toks uždavinys teko aktorei Airidai Gintautaitei.
- A. Gintautaitė už šį vaidmenį pelnė Auksinį scenos kryžių. Kaip buvo kuriama Miranda?
- Suvaidinti tokį vaidmenį yra be galo sudėtinga. Vaidinti „kitokį“ žmogų ir jo nepadaryti sentimentalaus, neperžengti tam tikrų ribų bei išlikti tikroviškam yra be galo sudėtinga. O dar išreikšti tą meilės skaistumą šiais laikais apskritai tarsi neįmanoma. Airidai visa tai pavyko, ji atkūrė savo gyvąjį prototipą Augustę, nors pati jos niekada nematė ir nesusitiko. Aš Airidai tik daug pasakojau apie tą susitikimą, norėjau, kad pati susikurtų vaizduotėje savąją Augustę, savąją skaisčios meilės idėją. Tai tikrai unikalus vaidmuo. Ir aš labai džiaugiuosi, kad būtent jis buvo įvertintas auksiniu kryžiumi, džiaugiuosi, kad neliko nepastebėtas.
- Kuo jums buvo svarbus šis susitikimas?
- Man pačiam ši istorija yra unikali. Tik kai gyvenimas virsta teatru, teatras yra tikras - kaip ši istorija. Už šį spektaklį aš esu dėkingas tam susitikimui su Auguste. Ir Airidai, kuri taip tiksliai sugebėjo atkurti to susitikimo patirtį jo nė nemačius.
Spektaklis „Miranda“ (nuotr. Organizatorių)
