Įspūdžiais po kiek neįprastos operacijos dalijosi ir kompiuterio ekrane tik pašalintą, dar besiraitančią kirmėlę rodė chirurgas Nikas Samuolis. Jauno mediko praktikoje toks atvejis, kai iš žmogaus paodžio traukiamas parazitas, pirmas.
„Nebuvo aišku, tai buvo įtariamas kaip ir pūlinys. Ir keliavome į operacinę, nes pacientui skaudėjo. Jautė keturias dienas, ir tas skausmas stiprėjo. Kreipėsi į šeimos gydytoją, ir šeimos gydytoja atsiuntė mums“, – sako chirurgas N. Samuolis.
Operacija truko keturiasdešimt minučių. Tačiau pacientas dar kelias dienas turės ragauti ligoninės maisto, nes parazitas sukėlė uždegimą, tad gydytojai namo jo paleisti dar nenori. Operuotasis bus stebimas.
Į vyro organizmą parazitas pakliuvo įgėlus lietuviškam uodui. Pacientas daug laiko leidžia po atviru dangumi, tad apsisaugoti nuo uodų, kaip sako medikams, nebuvo įmanoma. Be to, jis laiko šių parazitų nešiotojus – šunis.
Pats operuotasis su žurnalistais kalbėti atsisakė. O štai kirmėlę ligoninės laborantės jau apžiūrėjo ir ji jau perduota į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL). Beje, dar befilmuojant medikas gavo patvirtinimą: parazitas specialistams gerai žinomas, tai – uodų platinama dirofilaria.
Parazitologijos specialistė sako, kad iš ukmergiškio bambos ištraukta kirmėlės dirofiliaria repens patelė.
Paprastai, kaip pastebi specialistė, dirofiliaria repens patelės yra ilgesnės už patinėlius. Jų ilgis gali siekti dvidešimt centimetrų ir daugiau. Iš ukmergiškio bambos ištraukta kiek trumpesnė.
Parazitologijos specialistė sudėlioja schemą, kaip toks štai parazitas pakliūva į mūsų organizmą. Šios ligos platintojai mūsų lietuviški uodai.
„Šuo sirgdamas dirofiliaria repens, turėdamas savyje tą patelę, po oda… ta patelė išskiria gyvas lervutes. Jos pakliūva į kraują, į periferiją. Pas šunį du su puse metų gali išgyventi ta patelė. Septyniolikos centimetrų, dešimties centimetrų“, – pasakoja NVSPL parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.
Ir dvejus su puse metų ji veda gyvas lervutes, kurios pakliūva į gyvūno kraują.
„Uodas atsitupia ant šunio pagerti kraujo, ir kartu įsiurbia tas mažytes lervutes. Dabar tos lervutės pas uodą organizme subręsta iki vadinamosios trečios stadijos. Uodas įkandęs žmogui tą lervutę ir perduoda“, – teigia D. Veitienė.
Po oda kirmėlė mėgsta migruoti iš vienos vietos į kitą, ieškodama kuo žemesnės žmogaus temperatūros. Plika akimi pamatyti, kaip po oda kirmėlė migruoja – galima. Dažniausiai žmonės tas kirmėles pastebi ant rankų, kojų, kaktoje, krūtinės srityje, vyrai ant lyties organų, moterys krūtyse. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistės, medikams nustatyti ligą pavyksta ne iš karto. Mat pasiekusi galutinį tikslą kirmėlė susisuka į gumbelį primenantį onkologinį darinį.
„Kuo netipiškesnėje vietoje tas darinys atsiranda, tuo sunkiau nustatyti. Lengviau nustatyti, kai yra veido srityje. Geriausia aplink akis. Susidaręs mazgelis būna maždaug vieno centimetro. Jis migruoja, keičia savo lokalizacijos vietą. Sudaro kartais, kaip ir atvaizdą kirminuko“, – kalbėjo medicinos entomologė Milda Žygutienė.
Bet pajusti, kad lervutės jau yra mūsų organizme – galima. Mat uodo įgeltą vietą niežti ilgiau – nuo penkių iki aštuonių dienų. Toje vietoje, kaip aiškina specialistai, jaučiamas ir patinimas, ir paraudimas. Praeityje tik Indijai būdingas susirgimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dažnėja. Vien šioje laboratorijoje patvirtinta daugiau, kaip dešimt panašių atvejų.
