„Skubu į pasimatymą su savo nuostabiu vyru, tai dėl to...“, – juokauja švarkelį nusimetusi ir trumparankovę palaidinę užsivilkusi senjorė Gražina. Susirgti peršalimo liga, ar dar baisiau gripu, moteris nebijo. Nes ir sveikai maitinasi, daug juda, ir svarbiausia, kaip sako nevalgo ledų:
„Šalto negalima staigiai, ir visuose amžiuose. Ne tik vaikams, bet ir mums. Reikia saugotis. Saugotis. Kadangi vistiek… gerklę tu persišaldysi daug kalbant per šaltį, juokiantis, iš karto atviras takas šaltam orui.“
Senjorė tikra – kol gerklė sveika, joks peršalimas nebaisus. Neprisimena, kada sirgo peršalimo liga, o ir gripas ją aplenkęs – nėra niekada juo sirgusi, sako dėl to, kad turi stiprų imunitetą.
Specialistai sako, kad tokių laimės kūdikių nedaug. Ypač dabar, įsismarkavus gripo ir kitų vadinamųjų peršalimo ligų sezonui. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites sergančiųjų gripu šalyje padaugėjo du kartus.
Centro direktorius paaiškina, kodėl už lango bobų vasara, o sergamumas auga it ant mielių. Dažnas ne tik išsirengia, bet ir duris bei langus skuba atsidaryti ieškodamas vėsos.
„Labai pavojingas yra skersvėjis. Paprastai sako taip, jeigu viduje ir lauke temperatūra skiriasi septyniais laipsniais, jau atsiranda pavojus. O kuo skirtumas didesnis, tuo pavojus didesnis. Ir lygiai taip pat peršalti galima ir vasarą, bet vasarą temperatūrų skirtumas nebus toks didelis. Atsiranda pavojus, kai mes esame suprakaitavę, netinkamai apsirengę ir panašiai“, – teigia ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.
Perkaitus, suprakaitavus taip pat rizikuoju užkimti. Pasak gydytojos, rizikuoja susirgti ir per plonai apsirengę, daug valandų leidžiantys gryname ore. Tačiau kur kas svarbiau už aprangą tai, kad sirgdami žmonės eina į darbą, ir taip virusus platina. Štai todėl sergamumas tik didėja.
„Iš tikrųjų mes kalbame apie visada rudeniop suaktyvėjančias viršutinių kvėpavimo takų virusines ligas. Kurios plinta oro lašeliniu būdu čiaudint, kosint, kalbant. Taip pat ir kontaktiniu būdu – valgant tais pačiais įrankiais, arba bučiuojantis, ta prasme, kai yra tiesioginis kontaktas“, – pasakoja „Tavo klinikos“ šeimos gydytoja Rūta Maciulevičienė.
Todėl, pasak gydytojos, higiena ir imuniteto stiprinimas – du svarbiausi dalykai kovojant su virusais. O štai gripo plitimą galima sustabdyti dar ir skiepais. Ypač skiepytis, kaip sako specialistai, turi senjorai bei mažylius auginantys tėvai. Taip pat sergantys lėtinėmis ligomis. Jiems ši infekcija ypač pavojinga. Po skiepo jeigu ir pagautume virusą, jis nebūtų toks piktas.
