Greitosios mašinos į Santaros klinikas atskuba su sunkiai sergančiais pacientais. Tarp jų ir gripo užkluptieji. Vien nuo šios savaitės pradžios iki šiandien, įtarus klastingąjį virusą, čia pakliuvo šešiolika žmonių. Devyni atsidūrė ligoninės palatoje.
Vienos moters gyvybės medikams išgelbėti nepavyko. Tai jau antra mirtis vien Santaros klinikose šį gripo sezoną. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė sako, per visą Lietuvą šis gripo sezonas nusinešė daugiau gyvybių.
„Ši sezoną registruoti keturi, bet dar du atvejai, aiškinamasi iki galo. Gal tikrai tai buvo tikrai gripo viruso priežastis, bet kadangi asmenys gerokai vyresnio amžiaus, tai, kaip visi žinome, asmenys turi lėtinių ligų. Ir dažniausiai mirties priežastis tampa kokios nors lėtinės ligos paūmėjimas, ir tai tampa mirties priežastis“, – sako gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Mirusiųjų amžius nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties metų. Detalių, dėl duomenų apsaugos įstatymo, medikai išduoti negali, tačiau kaip pabrėžia Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo vedėjas, dažniausiai į ligoninę gripo paveikti žmonės pakliūva dėl įvairių komplikacijų. O pasiskiepijęs nuo mirtį sėjančio viruso būna retas jų.
„Dauguma ligonių kuriuos mes gydome stacionare yra nesiskiepyję nuo gripo. Praeitais metais sakykim visi kurie pas mus buvo, sirgo sunkiomis gripo formom, kai kurie iš jų, sakykim taip numirė, jie buvo neskiepyti nuo gripo“, – pasakoja Infekcinių ligų centro atstovas Linas Svetikas.
Pernai Lietuvoje nuo gripo komplikacijų – mirė dvidešimt šeši žmonės. Per dešimt metų mirė šimtas dvidešimt žmonių nuo gripo. Vidutinis mirusiųjų amžius šešiasdešimt metų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė nesiima prognozuoti, kokia bus šio sezono gripo baigtis, bet sako, kad bent kol kas virusas šiemet kerta silpniau nei pernai. Gripu šiuo metu serga aštuoniasdešimt žmonių dešimčiai tūkstančių gyventojų, pernai šis skaičius buvo kelis kartus didesnis. Kaip sako specialistai, gali būti, kad gripas kerta švelniau, nes pasiskiepijo nuo jo daugiau žmonių.
„Kadangi tai labiau vyresnių asmenų, tiek ligos, tiek mirties atvejų išeitys, tai jų noras skiepytis šiais metais buvo tikrai didžiulis“, – teigia D. Razmuvienė.
Tai, kad gripo virusas kerta švelniau, pastebi ir vaistininkai, šiemet sulaukę gerokai mažiau prašančių vaistų ar medicininių kaukių. Jas graibsto nebent bijantys ne tik gripo, bet ir kitų infekcijų.
„Dažniausiai perka tie, kurie nori apsisaugoti. Ypač tie, kurie turi mažų vaikų ir ves juos pas gydytojus, o galbūt patys eisi į polikliniką. Galbūt darbe kas nors serga, gal namiškiai serga. Tai šie žmonės daugiausiai ir perka kaukes“, – kalbėjo vaistininkė Jovita Juodsnukytė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja sako, kad tokios kaukės visiškai sveiko žmogaus tikrai neapsaugos.
„Medicininė kaukė nėra ta apsaugos priemonė, kuri nepraleistų į mūsų kvėpavimo takus virusų bakterijų ir taip toliau. Tiesiog sulaiko tuos lašelius, kurie yra pakibę ore“, – sako gydytoja epidemiologė Galina Zagrebnevienė.
Kaukės labiau skirtos tiems, kas jau serga, ir nenori apkrėsti aplinkinių bet kokia oro lašeliniu būdu platinama infekcija.
„Kas sumažintų lašelių iš jo burnos patekimo į aplinką, ir tuo pačiu ligos sukėlėjų patekimą į aplinką, su lašeliais, tai ligoniui yra privalu, būtina, ir labai rekomenduotina užsidėti medicininę kaukę“, – pasakoja G. Zagrebnevienė.
Bet net ir susirgę, dėvėdami tokią kaukę turime žinoti, kad ji turi būti dėvima taisyklingai – ji turi būti labai prigludusi ir dėvima ne ilgiau nei kelias valandas.
