Trijų vaikų mama Virginija į Šeškinės polikliniką atvežė paskiepyti savo vienerių metų pagranduką Aroną. Moteris sako planiniais skiepais skiepijusi visus tris savo vaikus. Tačiau moteris įsitikinusi, kad tėvai patys turėtų spręsti, ar skiepyti atžalas ar ne. Niekas kitas už juos priimti šio sprendimo negali:
„Aš manau, tėvai turi turėti galimybę pasirinkti, čia nuo jų pačių priklauso – ar jie nori, ar nenori. Ir kaip jie vertina vaiko sveikatą, nes vis tiek tų ligų daugėja ir daugėja.“
„Aš manau, kad turi būti pasirinkimo galimybė. Bet gydytojas turėtų labai rekomenduoti paskiepyti vaikus. Negalim, demokratinėje šalyje gyvename, negalime priversti visų, bet pasirinkti ir rekomenduoti turėtų būti privaloma.“
Šeškinės poliklinikoje dirbanti šeimos gydytoja sako, kad pasitaiko atvejų, kai tėvai be aiškios priežasties atsisako skiepyti vaiką. Tiesa, kartais skiepai vaikams nukeliami ir dėl jų pačių sveikatos problemų ar galimų komplikacijų.
„Tai yra pavieniai atvejai, kada yra kontraindikacijos, vėliau keliamas skiepų planas, jei neišnešioti naujagimiai, truputėlį keičiasi tam tikra taktika. Ar tai yra sunkūs gretutiniai susirgimai, ar raidos defektai. Tada yra truputį koreguojama ir adaptuojama konkretaus vaikučio atvejui“, – sako šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė.
Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė siūlo, kad tėvai negalėtų atsisakyti skiepyti vaikų, esant epidemijos grėsmei arba ligos protrūkiui, kai tos ligos plitimo negalima suvaldyti jokiomis kitomis priemonėmis tik skiepijantis vakcina.
Taip pat, pasak Seimo narės, dažnai tėvai nepagrįstai atsisako skiepyti vaiką, todėl siūloma, kad vaiko sveikatą papildomai įvertintų gydytojai. Netgi numatoma galimybė sušaukti gydytojų konsiliumą.
„Tėvams nesutinkant, gydytojai papildomai įvertintų individualią skiepo riziką vaikui. Aišku, gydytojai nėra Dievai, bet jie turi objektyvius duomenis apie vaiko sveikatą ir gali pasakyti – galbūt jūsų vaikas labai alergiškas, gal susilaikykime nuo skiepo. Arba, atvirkščiai, nematome jokių objektyvių priežasčių neskiepyti“, –pasakoja konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šalyje paskiepytų vaikų mažėja jau nuo 2009 metų. Štai, pavyzdžiui, skiepijant nuo tymų ir raudonukės pastebima, kad nuo 2011-ųjų dvejų metų amžiaus vaikų skiepijimo apimtys nesiekia Pasaulio sveikatos rekomendacijų. Kad šalyje nekiltų ligos protrūkis, turi būti paskiepyta ne mažiau kaip 95 procentai vaikų.
Tėvų forumo atstovai neneigia skiepų naudos, tačiau tikina, kad priversti tėvų skiepyti savo vaikus, net ir esant epidemijai, negalima.
„Skiepai tikrai yra geras atradimas, be jų neįmanoma. Tačiau prievartinis būdas jisai neduos to rezultato, ką gali duoti. Prievartinis būdas neduos jokio rezultato, tai yra tikrai blogas būdas. Tai suprantama, kad gali būti epidemijos, bet tiktai švietimas, tiktai sąmoningumas gali padėti“, – teigia Tėvų forumo narys Kęstutis Mikolajūnas.
Dėl Seimo narės siūlymo pasisakė ir Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, tai jau antras kartas, kai Seimo nariai bando grįžti prie priverstinio skiepijimo. Išvadą parengusios Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, priverstinis skiepijimas pažeistų įstatymuose įtvirtintą paciento teisę skiepytis tik jam pačiam ar jo tėvams sutikus. Sveikatos apsaugos ministerijos kartu akcentuoja, kad savanoriškų skiepijimų apimtys didesnės tose šalyse, kuriose skiepai nėra privalomi.
„Ministerija tikrai laikosi ir toliau laikysis tos pačios pozicijos, kad negali būti priverstinio, kažkokio privalomo skiepijimo vaikams, nes tai priešintų bendruomenę. Tai yra medikų bendruomenę, tėvus ir tikrai nebūtų, mūsų manymu, kažkokio didelio teigiamo efekto būtų priešingai“, – kalbėjo ministro patarėja Lina Bušinskaitė.
Vyriausybė tai pat nepritarė Seimo narės siūlymui įteisinti priverstinį vaikų skiepijimą, esant epidemijos grėsmei arba ligos protrūkiui. Tiesa, nors ministrai Seimo narės siūlymui nepritaria, projektą dar svarstys Seimas.
