O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui. Tuo metu vyriausybė dėl lengvatos panaikinimo tarpusavy nesutaria – ministrė Armonaitė sako, kad lengvatą restoranams reikia palikti, o premjerė bei finansų ministrė nusileisti neketina – esą sunku visiems, ne tik maitinimo verslui.
Prie vyriausybės restoranų ir kavinių atstovai susirinko į piketą prieš 9 procentų PVM lengvatos panaikinimą. Skambūs plakatai šaukia, kad tai – Lietuvos verslo genocidas, o kai kurie klausia premjerės, kur ji pietaus kitąmet.
Valdžia restoranams nuo 2021 m. liepos vietoj 21 proc. PVM tarifo, leido mokėti 9 proc. Esą taip rėmė per pandemiją nukentėjusius verslininkus, o lengvata baigiasi gruodžio 31-ą. Tačiau maitinimo įstaigos reikalauja ją pratęsti. Esą nors COVID-19 ir baigėsi, dabar jiems smogė infliacija, karas bei energetikos kainų kosmosas.
„Mūsų sektorius yra 3 metai pandemijoj, nes pasibaigė pandemija, prasidėjo karas, nebeliko turistų, nes visi įsivaizduoja, kad čia yra karas. Ir dabar dar pakilo energijos kaštai“, – teigia viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Šiškauskienė sako, kad net lengvata restoranus dabar sunkiai gelbėja, o esą ją panaikinus, vienas po kito pasipils restoranų bankrotai.
„Tiesiog neapsimoka dirbti, kai nėra pagalbos. Ir darbuotojus išlaikyti tai tiesiog, kiek tu gali eit į minusą? Viskas kaupiasi į dar didesnę skolą, tai tada skelbs bankrotus, eis į užimtumo tarnybą, ir mes visi mokėsim bedarbiams“, – tvirtina E. Šiškauskienė.
O Palangoje kai kurie restoranai jau užsidaro.
„Visi sėdo skaičiuot scenarijus ir gavo rezultatą. Klausimas – ar užteks vasaros uždirbtų pajamų išgyventi iki kito sezono, dauguma gavo atsakymą, kad niekaip neužteks“, – kalba Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.
Kad lengvatos panaikinimas pražudys verslus, sako ir garsus šefas ir restorano savininkas Liutauras Čeprackas.
„Vien tas faktas, kad nuo metų pradžios užsidarė 80 restoranų, kavinių Lietuvoje, ir tai tik pradžia lavinos, reiškia, kad mes galbūt, nekalbėkim kad bus 50 proc. Bet greitu laiku kas 2–3 restoranas iš tiesų bus uždarytas. Mes nuskurdinsim save – geras klausimas, štai ten vienas yra plakatas – premjere, kur kitąmet pietausit?“, – kalba L. Čeprackas.
Tačiau bent jau kol kas „Credininfo“ duomenys rodo, kad bankrutavusių maitinimo įstaigų šiemet vos 2,5 proc. Iš 3394 įstaigų bankrutavo 88. O tarkime 2018, kai dar nebuvo nei tokios aukštos infliacijos, nei pandemijos, bankrutavusių restoranų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis.
„Kol kas tas procentas nesudaro esminio poveikio bendram sektoriui, bet tendencija aiški“, – tvirtina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
O ir restoranų apyvarta rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, ūgtelėjo 13 procentų. Izgorodinas priduria, kad restoranų apyvartos gali nugrimzti į dugną žiemą, kai žmonės pradės gauti sąskaitas už šildymą ir elektrą ir vakarais rinksis linksmybes namuose.
„Dalis gyventojų gali pradėti labai riboti savo išlaidas, ir viena tų kategorijų bus viešbučiai ir restoranai“, – sako A. Izgorodinas.
Izgorodinas sako, kad sprendžiant, ar palikti PVM, valdantiesiems vertėtų pažvelgti į užsienio šalių praktiką. O ji rodo, kad daugelis ES šalių taiko lengvatinį PVM. Tarkim, Belgijoje jis siekia 6 procentus, Vokietijoje – 7 proc., o kaimyninėje Lenkijoje – 8. Būtent tai kaip argumentą naudoja ir piketuotojai sustatę staliukus su skirtingų šalių vėliavomis, kurie reprezentavo kokios tose šalyse PVM lengvatos.
„Įdomus dalykas, kad tos 22 šalys, kurios sumažinusios PVM, tai dažniausiai, finansų ministerija inicijuodavo sumažinimą. Tai mes esam vieninteliai Europoje, kur finansų ministerija inicijuoja padidinimą“, – tvirtina „Amber food“ vadovas Gediminas Balnis.
Tačiau tiek premjerė, tiek finansų ministrė sako, kad 9 procentų PVM lengvata restoranas – buvo laikinas susitarimas, kurio niekas laužyt neketina.
„Ir tuomet visi žinojo, kad ta 2022 metų pabaiga ateis, ir ji atėjo, tai dabar vėl prie to klausimo grįžti, naudoti įvairius argumentus, normalu turbūt, bet noriu priminti tai, dėl ko tarėmės tuomet“, – kalba I. Šimonytė.
„Energetinė krizė visiems verslams, ne tik šiam sektoriui, yra sudėtinga vienodai, todėl visiems verslams yra rengiama priemonė dėl mokesčių atidėjimo, tom įmonėm, kuriom energetikos sąnaudos sudaro nemažiau kaip 10 proc. visų sąnaudų“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tačiau konservatoriams Vyriausybėje priešintis žada Ministrė Armonaitė – laisviečiai tradiciškai palaiko linksmybių verslininkus.
„Aš asmeniškai palaikyčiau, tą esu sakius ne kartą. Yra restoranų, kurie už elektrą mokėdavo kelis šimtus eurų vasarą, dabar moka tūkstančiais, tai bent toks nedidelis pratęsimas, manau, būtų prasmingas“, – tvirtina A. Armonaitė.
Viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, komunaliniai mokesčiai viešojo maitinimo sektoriui per dvejus metus didėjo pustrečio karto, žaliavos – 51 procento, o darbo užmokestis – 25 procentais.
