Psichoterapeuto teigimu, abi baimės – tiek dėl pinigų, tiek dėl sveikatos – stiprios. Ir jos žmogui nuo senovės būdingos, nes yra susijusios su išgyvenimu. Tačiau specialistas ramina – tokios baimės yra emocinės ir dažnai gali būti nepagrįstos. Esą nuskursti Lietuvoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Bangladeše ar kitose mažiau išsivysčiusiose šalyse, šiais laikais beveik neįmanoma.
Pensininkas Pranas 50 metų dirbo kūno kultūros mokytoju. Tik neseniai išėjo į pensiją. Sako, kad pinigus tenka skaičiuoti, ypač dabar, kai šildymo sezonas, šventės, o greit dar ir jubiliejus, kurį taip norisi gerai atšvęsti.
„Kiek yra sutaupyta tokiom didžiausioms šventėms, norisi vis tik gimtadienį...“, – sako Pranas.
Tačiau, nepaisant finansinių sunkumų, Pranas sako, kad tai šiais laikais – nedidelė problema, palyginti su tuo, kas vyksta Ukrainoje.
„Iš pat pradžių buvo toks jausmas, kad Lietuva jau gerai gyvena, viskas pigo. Bet tas pirmas šokas buvo, kai pasikeitė iš litų į eurus, sako taip, o įvyko taip, bet paskui niveliavosi. Bet dabar sunkyn, bet kai pagalvoji – geriau kentėt, nei kariaut. Suprantat?“ – tvirtina Pranas.
Tautiečių nerimas įvairiose srityse 2022-aisiais, palyginti su 2019 metais, išaugo. Lietuviai labiausiai baiminasi dėl savo finansinės situacijos, net 76 procentai gyventojų jaučiasi nesaugūs dėl infliacijos. Ir net 45 procentai lietuvių nerimauja, kad dėl kylančių kainų gali nuskursti.
Kai kurie apklausti vilniečiai prisipažįsta, kad labiausiai nerimą kelia kainos parduotuvėse ir šildymo sezonas. O kai kas – nepraranda optimizmo:
„Mes lietuviai verkiam ir verkiam. Neseniai kelionėj buvau, tai, duok Dieve, visiems taip gyventi, kaip mes gyvenam. Bet jau tas verkimas pas mus privalo būt.“
„Reikia mokėti valdyti savo emocijas, pakvėpuoti. Visi dirbam, pagal galimybes ir perkam. Galą su galu suduri ir gerai.“
„Ir finansai, ir kur ką mokėt, nes vis atsiranda, ir už tą, ir už tą, ir už NT, vis galvoja, kaip mus išgręžti, o atlyginimas stovi vietoj.“
„Nerimas jaučiasi, nes kainos vis didėja, tai čia viena priežasčių, kodėl taip vyksta.“
„Nerimas yra, bet bus kaip bus, kad tik karo nebūtų.“
„Žinoma, taip. Nėra čia ko džiaugtis. Bet dar optimizmo užtenka, nebadaujam, einam į parduotuvę.“
Anot psichoterapeuto Olego Lapino, pinigų stygiaus baimė – labai archaiška, mat ji susijusi su baime likti alkanu, prarasti vertę.
„Pinigų stygiaus baimė, ji buvo visada pas žmones, kai tik atsirado pinigai, ji neišvengiama, todėl kad žmogus, iš vienos pusės – vis dar bijo likti alkanas, nors vargu, ar Lietuvoj greitu metu bus tokie laikai, kad kaip Etiopijoje ir Bangladeše, kur yra realus badas. Bet žmonės vis dar bijo to bado, lyg gyventų viduramžiais. Šitos baimės archainės, stiprios, ir susijusios su mirtimi – kad aš neturėsiu ką valgyt, ir numirsiu“, – aiškina O. Lapinas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas gyventojų finansinėmis baimėmis nesistebi. Mat infliacija, bent jau kol kas, vis dar auga sparčiau nei gyventojų pajamos. Tačiau situacija kitais metais esą turėtų gerėti.
„Dauguma tikisi dviženklės infliacijos ir kitais metais, kai kurie netgi tikisi dar 20 proc. infliacijos. Realybė, tikėtina, bus geresnė. Todėl mes galėtume tikėtis kitų metų antroje pusėje geresnių lūkesčių, jeigu nesuprastės situacija darbo rinkoje“, – tvirtina Ž. Mauricas.
Antra po baimės dėl nesaugios finansinės ateities – lietuvių baimė susirgti sunkiomis ligomis. Šią baimę jaučia net 70 proc. lietuvių. Labiausiai tautiečiai bijo susirgti onkologiniais susirgimais, širdies bei kraujagyslių ligomis. COVID-19 baimę jaučia 30 proc. respondentų. Ribojimų dėl koronaviruso bijo dvigubai daugiau apklaustųjų nei paties viruso.
„Visumoj – tos visos trys baimės – mirties, menkumo, kaltės, kurios yra būdingos žmonėms, es tai tampriau susiję su mūsų išgyvenimu“, – tvirtina O. Lapinas.
Anot terapeuto, baimę dėl sveikatos, skirtingai nei dėl infliacijos ir pinigų stygiaus, galima nugalėti, lankantis pas gydytojus, nuolatos tiriantis bei rūpinantis sveikata.
