Kijevo oro uoste iš lėktuvų iškraunamos britų atsiųstos prieštankinės sistemos, kuriomis naudotis ukrainiečius apmokys britų kariai. Tiesa, ir Londonas, ir Kijevas pabrėžia, kad tai nėra strateginiai ginklai ir grėsmės Rusijai jie nekelia.
„Tai sustiprins mūsų pajėgas, sustiprins mūsų gynybinius pajėgumus. Noriu pabrėžti, kad ši pagalba bus naudojama išskirtinai savigynos tikslais – mūsų kariams, ypatingos svarbos infrastruktūrai ir civiliams apsaugoti“, – teigia Ukrainos vyriausybės atstovas Anatolij Petrenko.
Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Anthony’io Blinkeno ir Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio susitikimas – neslūgstant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Amerikos diplomatijos vadovas į Kijevą atvyko solidarumo vizito ir pranešti žinios, kad Vašingtonas patvirtino beveik 200 milijonų eurų saugumo paramą Ukrainai.
„Norėčiau asmeniškai padėkoti jums, prezidentui J. Bidenui ir Jungtinių Valstijų administracijai už paramą, už karinę pagalbą Ukrainai ir už šios pagalbos didinimą“, – sako V. Zelenskiy.
A. Blinkenas sako, kad Rusija vis dar turi du pasirinkimus.
„Vienas kelias yra diplomatija ir dialogas. Bet jei Rusija pasirinks atnaujinti agresiją ir konfrontaciją, laukia pasekmės“, – kalba A. Blinkena.s
Tačiau Amerikos diplomatijos vadovas atkreipia dėmesį, kad šimtatūkstantinė V. Putino kariuomenė Ukrainos pašonėje – dar ne riba ir reiškia susirūpinimą, kad Kremlius gali bet kuriuo metu pulti Ukrainą.
„Žinome, kad yra planų dar labiau didinti pajėgas neįspėjus iš anksto, ir tai suteikia prezidentui V. Putinui galią taip pat be išankstinio įspėjimo imtis tolesnių agresyvių veiksmų prieš Ukrainą“, – teigia A. Blinkenas.
Apie tai, kas laukia Ukrainos, šiandien diskutuota ir Vilniaus Saugumo forume. Tarp įvardijamų scenarijų – Ukrainos pakrantės Juodojoje ir Azovo jūrose užėmimas ar net visos Ukrainos okupacija. Tačiau realiausia, pasak ekspertų, naujos kovos Donbase ir Rusijos atakos minėtose jūrose. Esą V. Putinui naudingiausia rengti kelias mažas operacijas, dėl kurių Vakarų lyderiai esą neskubėtų priimti naujų sankcijų.
„Tikimybė, kad Rusija vėl puls Ukrainą per artimiausias kelias savaites – nėra neišvengiama, bet viskas yra paruošta, kad tai įvyktų“, – komentuoja buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Ben Hodges.
Be to, ekspertai pažymi, kad Rusija su Vakarais susitarti tikrai nesiekia, o tik manevruoja ir testuoja Vakarų vienybę.
„V. Putinas save pastatė į kampą, ir jis suvienijo Vakarus taip, kaip niekas kitas to nepadarė daugelį metų“, – sako B. Hodhes.
Lietuvos krašto apsaugos ministras įsitikinęs, kad tik laiko klausimas, kada Jungtinės Valstijos į Europą atsiųs papildomus pajėgumus. Tokią prielaidą jis Arvydas Anušauskas daro po žinių, kad V. Putinas karius neva pratyboms siunčia jau ir į Baltarusija...
„Tai yra ne pratybos. Tai yra eskalavimas. Tai yra situacijos dar didesnis sugrėsminimas“, – sako A. Anušauskas.
….ir galimai ketina Lietuvos pašonėje dislokuoti branduolinį ginklą.
„Taip, branduolinio ginklo šiuo metu Baltarusijoje nėra dislokuota, bet galimybės tam visada yra, politinis noras iš A. Lukašenkos pusės egzistuoja. Jis tą aiškiai deklaravo. Kiek tuo noru pasinaudos Rusija, tai čia jau kitas, matyt, ateities klausimas“, – sako A. Anušauskas.
Beje, artėjant A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimui Ženevoje penktadienį, Rusija įspėjo Vakarus nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai.
