Lietuvos gėjų lyga pasiūlymą sveikina, o dalis seimūnų pyksta, kad Briuselis iniciatyvą bando stumti buldozeriu.
„Nenurimsiu, kol nesukursiu lygybės sąjungos“, – tokiais žodžiais į Bendrijos piliečius kreipiasi Ursula von der Leyen. Jos vadovaujama Europos Komisija ruošia naujovę – kad vaikų turinčių homoseksualių tėvų teisės būtų pripažįstamos visoje Europos Sąjungoje.
Lietuvos gėjų lygos vadovas sveikina ilgai lauktą iniciatyvą.
„Tai yra lygybės esmė. Mes turime suprasti. Šeima vienoje šalyje turi būti šeima ir kitoje šalyje“, – teigia gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Ir duoda pavyzdį: Danijoje dvi lietuvės auginančios vaiką, turi visas teises ir privilegijas, o atvykus į Lietuvą, viena jų, ne biologinė mama, tampa tarsi niekuo.
„Ir jeigu kas nors, neduok Dieve, atsitinka su biologine motina, tas vaikas netenka dalies teisių ir yra pažeidžiamas“, – sako V. Simonko.
Taigi Europos Komisija siūlo sukurti Europos tėvystės pažymėjimą, kuris užtikrintų, kad vienoje šalyje tos pačios lyties tėvams suteiktos teisės būtų pripažįstamos visame 27 valstybių bloke.
„Kuo galbūt būtų gera ta teisėkūros iniciatyva ES lygmeniu – ji nepaliktų mums didelių galimybių negerbti ar kažkaip kitaip žiūrėti į žmogaus teises likusioje ES. Tai aš manau, kad šitas žingsnis yra reikalingas“, – tvirtina teisės docentė Ingrida Danelienė.
Siūlomi sprendimai galiotų visose šalyse, net tose, kur homoseksualūs santykiai, kaip Lietuvoje, vis dar niekaip neįteisinti. Žmogaus teisių gynėjai sako, kad tai – būtinas žingsnis.
„Tos pačios lyties poros, jeigu jos turi vaikų, pavyzdžiui, Švedijoje, Vokietijoje arba kažkurioje kitoje progresyvioje Vakarų valstybėje, tai, įsivaizduokit, kai jie atvažiuoja čia ir formaliai klausimas, kas vienas kitam yra, kaip valstybės institucijos traktuoja? Didele dalimi tai reiškia, kad tokios šeimos neturi teisinių aiškių garantijų“, – kalba žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
„To reikia ne todėl, kad ES liepia, o todėl, kad mums patiems, kaip visuomenei, reikia sveikti. Aš tik džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje tą supranta“, – tvirtina žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras.
Kovotojas už gėjų teises ir Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius mūsų šalies galimos pozicijos visuomenei paaiškinti nepanoro. Gal dėl artėjančių mero rinkimų, o gal dėl to, kad iki šiol nepavyko įtikinti Seimo dėl partnerystės įstatymo. Tačiau kiti seimūnai turi, ką pasakyti.
„Šitą dalyką vertinčiau taip, kad, matyt, kai kuriose institucijose dirbantys darbuotojai nebeturi ką veikti ir pradėjo ir pradėjo kurti tam tikras nesąmones“, – sako socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
„Akivaizdu, kad tikslas yra vienos lyties asmenų santykius įteisinti kaip pilnaverčius šeimos santykius su visomis išplaukiančiomis pasekmėmis ir matome, kad vaikų auginimas ar galimybė tokiose šeimose ar tokiuose santykiuose turėti vaikus irgi yra kaip vienas iš tų tikslų. Šitas pasiūlymas labai aiškiai atskleidžia“, – tikina „darbietis“ Andrius Mazuronis.
„Čia yra, turbūt, dvejopas klausimas. Viena vertus, problema suprantama. Bet, kita vertus, neturėtų šitas reglamentas tapti prievartiniu mechanizmu mums eiti vienu ar kitu keliu“, – kalba konservatorius Paulius Saudargas.
Savo ruožtu Lietuvos žmonių nuomonės dėl vaivorykštinių šeimų teisių išsiskiria:
„Aš tame dalyke tolerantiškas ir tuom gal ir viskas pasakyta.“
„Dar kokio velnio? Nu kam? Tegul jie tik nesirodo, ką jie ten daro... Man, atrodo, nereikia. Teisių... Kokios teisės čia dabar jiems?“
„Pradės nuo pirmo žingsnelio. Iš karto gal šitą? Paskui santuoka, o paskui dar ir vaikus? Na, jeigu įsivaikintų vaikus homoseksualai, na, jūs atleiskit man, jūs atleiskit.“
„Kiekvienas žmogus turi teisę į save, į ką nori, tą mylėti. Nežinau... Jeigu jie netrukdo kitiems žmonėms gyventi, tai jie man irgi netrukdo.“
„Aš manau, kad čia nieko tokio. Reikia priimti visus žmones.“
„Mačiau tas poras ir ką aš jose mačiau? Aš mačiau laimę, mačiau meilę ir nėra nieko kito. Tai, aš manyčiau, čia nėra jokios bėdos.“
„Aš to nepripažįstu. Atsiprašau, žinokit. Aš už normalią šeimą, kur tėvas yra su motina yra auginantys vaikus. Kur mama – mama, tėvas – tėvas, ne. Tikrai ne.“
„Lai mylisi ir dauginasi... – Ir vaikus augina? – Taip. Koks čia gali būti išskirtinumas? Lietuvoj gyvenam. Pasaulyje visur jau seniai tokie dalykai reglamentuoti. O čia. Širinskienė, Širinskienė, Širinskienė, Širinskienė. Viskas jai blogai.“
Pati Agnė Širinskienė sako, kad toks Europos Komisijos siūlymas tik dar labiau supriešins Bendrijos šalis.
„Turime pripažinti, kad tokie skaldantys pasiūlymai, kurie yra pakankamai kontroversiški, be abejo, jie nepadeda Europai vienytis tokiu sunkiu metu“, – teigia A. Širinskienė.
Kad Europos Komisijos iniciatyva įsigaliotų, jai turi pritarti visos valstybės narės, tačiau tam priešinasi bloko konservatyvios valstybės. Pagrindinės jų – Lenkija ir Vengrija.
