jūratė juškaitė

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė penktadienio rytą pasidalino džiugia žinia – Vilniaus apylinkės teismas J. Juškaite oficialiai pripažino jųdviejų dukros mama. „Nuo šiandien mūsų šeima jaučiasi saugesnė“, – „Facebook“ dalinasi J. Juškaitė.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorei Jūratei Juškaitei naujosios Vyriausybės programa nuostabos nekelia. Pasak jos, apmaudu, kad tarp siekių nėra partnerystės ir Stambulo konvencijos, tačiau šių klausimų laidoti kol kas nederėtų. „Mūsų darbas yra kelti lūkesčius, kalbėti apie problemas ir jas aštrinti.

Viešojoje erdvėje kilo didelis pasipiktinimas dėl žymaus Lietuvos psichiatro, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjo Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo žodžių apie homoseksualumą. Duodamas interviu laikraščiui „Šiaurės Atėnai“ pasakojo, kad sovietmečiu „gydė“ homoseksualius žmones. Interviu jis paminėjo sakęs pacientams, kad jie „nedasivystę“. Ši ir kai kurios kitos psichiatro mintys sukėlė kai kurių visuomenės sluoksnių pasipiktinimą.

52-ejus metus bendrą gyvenimą pragyvenę Vitalius (70 m.) ir Albinas (85 m.) šį pavasarį savo ryšį sutvirtino humanistinėje santuokos ceremonijoje, kurią pirmą kartą istorijoje paliudijo rekordinis kiekis žmonių – daugiau nei 20 tūkst. Sulaukę tokio didžiulio visuomenės palaikymo vyrai išdrįso savo meilės istorija pasidalinti su visais – vakar MO muziejuje įvyko trumpametražio filmo „Vitalius ir Albinas. 52 metus trunkanti meilės istorija“ peržiūra.

Šeštadienį Vilniuje vyksta LGBT eitynės „Už lygybę!“. Jose pasirodė ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė. Į tradicinę eiseną „Už lygybę!“, kuri vyksta nuo 2010 metų, susirinko gausus būrys žmonių. LGBT bendruomenės eitynėse pagyvina 10 specialiai įrengtų ir papuoštų muzikinių platformų, kuriose skamba DJ kuriamos muzikinės kompozicijos, „drag“ kultūros atstovų pasirodymai, žinutės LGBT bendruomenei ir visuomenei.

Daugiau nei dešimt metų partnerystėje esančios Birutė Sabatauskaitė ir Jūratė Juškaitė išgyvena laimingiausias dienas – jau keturis mėnesius jos yra mamos. Gruodžio viduryje Birutė pagimdė mergytę, kurią pora pavadino Elena. Iki šiol moterys apie pokyčius šeimoje viešai nekalbėjo, tačiau laidai „Pasikalbėkim“ sutiko duoti išskirtinį interviu.

Mamos dienos proga „Pasikalbėkim“ laidoje  išskirtinės viešnios – Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. Šiandien jos ne tik ilgametės partnerės, bet ir mamos, mat gruodį porai gimė dukrelė Elena. Tai pirmas kartas, kai Birutė ir Jūratė ryžosi atviram pokalbiui apie naują šeimos narę.

SEB bankas teigia apgailestaujantis dėl Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Jūratės Juškaitės patirties, kai ji kartu su partnere Birute Sabatauskaite panoro pasiskolinti automobiliui, tačiau iš banko sulaukė atsakymo, kad bendraskoliams lizingas suteikiamas tik tada, kai pora yra susituokusi.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir jos partnerė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė susilaukė pirmosios atžalos. Porai gimė dukra. Džiugia žinia pora pasidalijo socialiniuose tinkluose.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė išeina nėštumo ir gimdymo atostogų. Ji kartu su partnere Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite laukia šeimos pagausėjimo. Šia žinia B. Sabatauskaitė pasidalijo socialiniuose tinkluose. Ji taip pat teigė, kad dėl motinystės „ilgesniam laikui jau paliko darbus ir ruošiasi kitam gyvenimo etapui“.  Lygių galimybių kontrolieriaus atstovė Mintautė Jurkutė naujienų portalui 15min.

Konstitucinis Teismas (KT) savo nutarimu dėl neteisėtų migrantų priminė politikams, kad Lietuva yra teisinė valstybė, sako Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. „Konstitucinio Teismo nutarimą vertinu kaip aiškų priminimą Lietuvos politikams, kad Lietuva yra teisinė valstybė. Kad tokie įstatymai, kai be teismo sprendimo sulaikomi asmenys, yra priimtini Lukašenkos režimui, bet ne demokratinei ES valstybei“, – BNS trečiadienį sakė J. Juškaitė.

Daugiau nei pusantro šimto nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus, ragindamos grįžti prie Civilinės sąjungos įstatymo svarstymo. Kreipimasis adresuotas Prezidentui, Ministrei Pirmininkei, Seimo Pirmininkei bei visiems Seimo nariams. „Prieš savivaldos rinkimus girdėjome pažadą prie Civilinės sąjungos įstatymo grįžti po rinkimų. Rinkimai baigėsi, reikia tesėti duotus pažadus.

Buvęs Seimo narys ir pašalinto prezidento Rolando Pakso patarėjas Remigijus Ačas nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė priminė, kuo dar jis yra pasižymėjęs. „Turime bene vieną pirmųjų atvejų Lietuvoje, kai garsiai tautą nuo homoseksualumo gelbėjantys politikai, pasirodo patys esantys tie, nuo kurių gelbėja kitus. Tik priešingai nei absoliuti dauguma LGBT žmonių, prievartautojas.

Žibalo į Kristijono Bartoševičiaus skandalo ugnį šliūkštelėjo profesorius Vytautas Landsbergis. Jis atviraudamas naujienų portalui tv3.lt pasisakė, kad tarp homoseksualų ir pedofilų yra tam tikras ryšys. Šiuos jo žodžius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvertino ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. Ponia Jūrate, jūs skaitėte Vytauto Landsbergio interviu, kur jis paminėjo, kad pedofilai ir homoseksualios orientacijos žmonės galbūt turi panašumų.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė savo socialinio tinklo Facebook paskyroje rašo, kad pirmadienį profesoriaus Vytauto Landsbergio tv3.lt duotas interviu išryškino dar vieną problemą. Ji nurodė, kad sakyti, esą vyresni žmonės galimai nusišneka yra taip pat diskriminacijos forma. Pateikiame visą J. Juškaitės įrašą: „Smerkiam homofobiją, bet neužsiimkime senų žmonių menkinimu dėl jų amžiaus Vakar žiniasklaidoje pasirodė prof.

Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme pralaimėjo bylą prieš pasakų rinkinio vaikams autorę Neringą Macaitę, kuri savo kūriniuose vaizdavo homoseksualių veikėjų meilę. Daugelį metų Lietuvoje teisybės ieškojusi ir per teismus ėjusi autorė Lietuvoje jos nerado, tad kreipėsi į Strasbūrą. Tačiau šio nuosprendžio nesulaukė – mirė dar prieš 2 metus. Skandalas dėl knygos kilo, kai dalis visuomenės pasipiktino dėl esą vaikams žalingos informacijos ir homoseksualizmo skatinimo.

Daugiau teisių vaikus auginančioms homoseksualioms šeimoms. Būtent tai žada Europos Komisija ir siūlo kurti specialų tėvystės pažymėjimą. Jis užtikrintų, kad liberaliose Europos Sąjungos šalyse vaikus aunantys homoseksualūs tėvai turėtų lygiai tokias pačias teises ir ten, kur net partnerystė neįteisinta, pavyzdžiui, Lietuvoje. Lietuvos gėjų lyga pasiūlymą sveikina, o dalis seimūnų pyksta, kad Briuselis iniciatyvą bando stumti buldozeriu.

Nedidelių politinių partijų išnykimas iš žemėlapio nėra nematytas dalykas. Kaip pavyzdį galima prisiminti Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partiją. O pastaruoju metu prasti ženklai ryškėja Laisvės partijos horoskope. Laisvės partija vis dažniau susilaukia buvusių savo rėmėjų kritikos, kad per mažai ir per švelniai siekia įgyvendinti rinkimų metu duotus politinius pažadus, pavyzdžiui, įteisinti partnerystę arba dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą.

Penktadienį Lietuvą valdančioms partijoms ir opozicijoje esantiems socialdemokratams įteikti galioti baigiantys tortai. Partijos taip pasveikintos artėjančios Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga, primenant, kad rinkiminių pažadų galiojimo terminas – priimti partnerystės įstatymą ir Lietuvą paversti vakarietiška valstybe – eina į pabaigą.   Akciją inicijavęs Lietuvos žmogaus teisių centras aplankė keturių partijų būstines, rašoma pranešime spaudai.

Moteris žeminantys pasisakymai, vulgarūs vaizdai ar dviprasmiškos užuominos – neretai tokios apraiškos fiksuojamos ir šiuolaikinėse lietuviškose reklamose. Pastaroji reklama, pakliuvusi į žmogaus teisių gynėjų akiratį – optikos tinklo „Fielmann“ kvietimas atvykti pirmai regos patikrai. Tiesa, kaip skelbiama, „tik suaugusiems“. Nepasitenkinimo banga kilo po komunikacijos agentūros „Idea prima“ paskelbtos optikos tinklo „Fielmann“ vaizdo reklamos.

Lietuvoje iki šiol nėra sistemos, galinčios padėti nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Šalis nėra ratifikavusi ir Stambulo konvencijos, stipriai susijusios su seksualinio smurto prevencija. Ir tai, anot ekspertų, yra didelė problema, apie kurią kalbama nuo nepriklausomybės atkūrimo. Vis tik kalbos kalbomis, tačiau per dešimtmečius mažai kas pasikeitė teigiama kryptimi, kad seksualinį smurtą patyrę asmenys gautų reikiamą pagalbą ir būtų apsaugoti.

Sekmadienį, vykstant renginiui „Visos šeimos svarbios“, nuo scenos į susirinkusius kreipėsi Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė ir Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Šįkart jos kreipėsi ne kaip einančios šias pareigas moterys, bet kaip pora. Moterys atviravo, kad kartu yra jau 9 metus. „Birutė yra žmogus, dėl kurio palikau savo gyvenimą Niujorke“, – sakė J. Juškaitė.

Politikams svarstant išbraukti partnerystės įteisinimą iš Seimo darbotvarkės, pirmadienio vakarą Partnerystės įstatymą palaikantys žmonės rinkosi į surengtą pilietinę akciją „Už partnerystę ir lygybę visiems Lietuvoje!“ Šią akciją inicijavo aktorė Elžbieta Latėnaitė. Palaikyti akcijos susirinko LGBT+ bendruomenė taip pat ir žinomi žmonės.

Ukrainos moterų palaikymo akcijos, sulaukusios daug dėmesio Lietuvoje ir pasaulyje, sumanytojos kviečia visas moteris pasirašyti peticiją, reikalaujančią sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje. Aktyvios Lietuvos moterys nori, kad peticija pasiektų Rusijos moterų organizacijas, rašo pranešime spaudai.

Vos per vieną dieną  aktyvių Lietuvos moterų kvietimas protestuoti Boriso Nemcovo skvere prie Rusijos ambasados subūrė tūkstančius dalyvių ir iškart įkvėpė prie iniciatyvos jungtis kitus Lietuvos miestus, vos per parą Kauno ir Klaipėdos moterys prisijungė prie protesto taip pat.  Taikūs protestai prasidėjo tylos minute ir Ukrainos himnu už tragiškai žuvusius per Rusijos brutalią invaziją į Ukrainos teritoriją, rašoma pranešime spaudai.

Kalbėdamos apie savo gyvenimą Lietuvoje, tos pačios lyties asmenų šeimos sunkiai renka žodžius. Su moterimi šeimą sukūrusi Jugnė su ašaromis akyse sako, kad Lietuvoje jaučiasi lyg antrarūšis žmogus. Lietuvoje pirmą kartą atliktas tyrimas, kaip gyvena tos pačios lyties šeimos. Ištyrus 10 ilgamečių LGBT asmenų porų, paaiškėjo, kad jos Lietuvoje patiria įvairių nelygybės apraiškų, varijuojančių nuo smulkių sunkumų iki didelių teisinių problemų.

Pirmąjį šių metų pusmetį daug audrų ir kalbų Seime bei visuomenėje kėlusi Stambulo konvencija į Seimą rudenį, panašu, negrįš. Užuot ratifikavus konvenciją, nuo smurto artimoje aplinkoje ketinama apsaugoti tobulinant jau egzistuojančius įstatymus. Konvenciją palaikantys Seimo nariai bei žmogaus teisių specialistai tvirtina, kad vien egzistuojančių įstatymų tobulinimo spręsti smurto problemą nepakanka.

Rudenį Seime kils batalijos dėl dviejų įstatymo projektų, kuriais bandoma spręsti tą patį – partnerystės – klausimą. Ir nors klausimas tas pats, Seimo narių siūlomi teisiniai keliai skiriasi kaip diena ir naktis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vienos iš siūlomų pataisų reglamentuoja verslo, o ne šeimos santykius ir atvertų kelia kurti poligamines šeimas ir komunas. Seime šiuo metu kalbama apie du skirtingus projektus, kurie galėtų reglamentuoti asmenų partnerystę.

Dalies Seimo narių sprendimą nepritarti Partnerystės įstatymui ir grąžinti jį tobulinti LGBT bendruomenė pasitiko sunkiai rinkdama žodžius. Dalis jų pyksta, kad Seimas nežiūri į homoseksualius asmenis, kaip į lygiaverčius piliečius. Kiti visgi tikisi, kad įstatymas dar sulauks savo dienos ir galiausiai bus priimtas. Antradienį Seimui sprendžiant dėl Partnerystės įstatymo, Nepriklausomybės aikštėje žmogaus teisių aktyvistai surengė projekto palaikymo akciją.

Ilgai ruoštas Partnerystės įstatymas išvydo dienos šviesą. Tačiau žmogaus teisių specialistai jame pasigenda kelių svarbių detalių. Pavyzdžiui, įstatymas nenumato jokių poros vaiko teisių apsaugos, taip pat besiskiriant partnerystėje esančioms poroms gali kilti problemų dėl turto. Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Apie Lietuvą drebinančius seksualinio priekabiavimo skandalus prabilo ir studentai. Naujausi jų tyrimai atskleidžia, kad 1 iš 20 studentų šalyje kenčia nuo seksualinio smurto. Priekabiauja ne tik dėstytojai, bet ir patys jaunuoliai. Esą lietuvaičiai per daug toleruoja seksualinį priekabiavimą, o valdžia bei universitetai tuo praktiškai nesirūpina. Pirmaisiais metų mėnesiais vienas po kito lietuvius šiurpino seksualinio priekabiavimo skandalai. Beveik visos istorijos liečia aukštąsias mokyklas.