Pirmaisiais metų mėnesiais vienas po kito lietuvius šiurpino seksualinio priekabiavimo skandalai. Beveik visos istorijos liečia aukštąsias mokyklas. Merginoms pradėjus dalytis anoniminiais laiškais, su Vilniaus dailės akademijos dėstytojo pareigomis turėjo atsisveikinti tapytojas Jonas Gasiūnas. Anot liudijimų, tapytojas galimai seksualiai priekabiavo prie studenčių ir turėjo su jomis lytinių santykių.
Į seksualinio priekabiavimo istorijas taip pat įsivėlė kitas tos pačios akademijos dėstytojas fotografas Gintautas Trimakas, docentas Arvydas Liepuonis, režisierius Jonas Vaitkus. Ir tai, anot Lietuvos studentų sąjungos, tik ledkalnio viršūnė. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad 1–as iš 20–ies studentų šalyje kenčia nuo seksualinio priekabiavimo.
„Iš 2000 studentų, kurie atsakė į mūsų apklausą, 5 procentai sakė, kad jie patyrė seksualinę prievartą. Jeigu išvertus į skaičius, tai čia būtų 100 ir šiek tiek daugiau studentų“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos atstovas Eigirdas Sarkanas.
Populiariausia priekabiavimo forma – žeminantys ir seksistiniai juokeliai – juos mini daugiau nei pusė priekabiavimą patyrusių studentų. Po to seka gašlūs pokalbiai ir užuominos; trečdalis atvirauja, kad priekabiautojai liečia įvairias jų kūno dalis, penktadalis sulaukia seksualinio pobūdžio pasiūlymų, šeštadalis seksualinio turinio žinučių, laiškų, paveikslėlių ir vaizdo įrašų, o dešimtadalis prisipažįsta, kad juos mėgino per prievartą bučiuoti.
„Kiekviena aukštoji mokykla turėtų susirūpinti ir pas save viduje aiškintis, giliau pasiaiškinti įvairias priežastis, ar tikrai nėra tokių galimų atvejų, kurie dar buvo iškilę vasario mėnesį“, – mano E. Sarkanas.
Anot Lietuvos studentų sąjungos, dėstytojas, kuris naudojasi savo autoritetu bei galia nedorais tikslais ir priekabiauja prie jaunuolių, dirbti aukštojoje mokykloje negali ir turi būti baudžiamas. Tačiau įdomu tai, kad ne visada priekabiautojai apklausose įvardijami būtent dėstytojai. Prievartą patyrę studentai atvirauja, kad ne ką rečiau smurtauja ir patys studentai, pavyzdžiui, kurso draugai. Anot studentų atstovų, net tarp jaunimo to toleruoti negalima.
Tiesa, jaunimas situacija vertiną nevienodai. Visos kalbintos studentės pripažįsta, kad dėstytojai priekabiauti negali. Tačiau jei priekabiauja kolega studentas – tai jau vertinama atlaidžiau.
Žmogaus teisių specialistai aiškina, kad toks lengvesnis požiūris į kolegas rodo kitą problemą – esą Lietuvos jaunimas turi skirtingą požiūrį į tai, kas yra seksualinis priekabiavimas, o kas yra norma.
„Žmonės mano, kad švilpimas, pamačius asmenį, kuris jums yra gražus, yra tinkamas elgesys atkreipti dėmesį, kad auditorijose komentavimas studentės arba studento išvaizdos taip pat normalus elgesys. Tai nėra normalus elgesys“, – teigia žmogaus teisių specialistė Jūratė Juškaitė.
Studentai taip pat piktinasi, kad nuo seksualinio priekabiavimo skandalų pradžios nė kiek nepagerėjo sąlygos aukštosiose mokyklose. Esą dalyje jų vis dar nėra psichologinės pagalbos centrų. Švietimo ir mokslo ministerija ginasi, kad tai yra pačių universitetų atsakomybė, o aukštosios mokyklos priduria, kad ne visi universitetai turi pinigų psichologams.
„Ir dabar aukštosiose mokyklose egzistuoja tiek etikos kodeksai, tiek procedūros, kurios yra aprašytos, studentas į ką gali kreiptis, tačiau jos nėra gyvos normos. Kelia klausimą, ar tos procedūros nebuvo sukurtos ganėtinai paviršutiniškai“, – teigia ministrės padėjėjas Andrius Zalitis.
Jaunuoliai aukštosiose mokyklose kenčia ne tik nuo seksualinio priekabiavimo, trečdalis studentų pripažįsta, kad kenčia ir nuo kitokio psichologinio smurto. Tačiau 9–i iš 10–ies savo problemas nutyli. Studentai bijo, kad prabilus suprastės pažymiai arba juos pasmerks visuomenė.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
