Vladimiras Simonko

Savaitgalį vykstančio LGBT+ bendruomenės renginio „Lithuanian Pride 2024“ organizatorius Vladimiras Simonko ragina politikus nebijoti palaikyti civilinės sąjungos įstatymo. Visgi, kaip pabrėžia Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas, mažėja vilčių, kad šį klausimą pavyks išspręsti šioje ar ateinančioje Seimo kadencijoje.  „Politikai, išdrįskite paspausti mygtuką, kada balsuosite už civilinės sąjungos įstatymą“, – Eltai teigė V. Simonko.

Po kelių savaičių Vilniuje vyksiančiose LGBT+ bendruomenės eitynėse „Lithuanian Pride 2024“ tikimasi sulaukti Lietuvoje dislokuotų vokiečių karių, sako renginį organizuojančios Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko. Kaip skelbia renginio organizatoriai, tai bus didžiausias LGBT+ bendruomenės festivalis Lietuvos istorijoje. „Šiuo metu kalbamės su Bundesvero karininkais Lietuvoje dėl jų dalyvavimo eitynėse.

Praūžus skandalingajam „Eurovizijos“ finalui, socialinėje erdvėje kilo nemažai diskusijų dėl dainų konkurse pasirodžiusių atlikėjų. Konkurse triumfavo Šveicarijos atstovas(-ė) Nemo. Nemo atvirai kalbėjo apie savo lyties tapatybės paieškas ir pripažino, kad savęs nelaiko nei moteriškos, nei vyriškos lyties atstovu.

Penktadienį humanistinėje ceremonijoje žiedus su savo partneriu sumainęs Vitalius sako nebuvo pasiruošęs tokiai gerumo bangai. Po ceremonijos penkiasdešimt dvejus metus kartus praleidusi pora jautiesi dėkingi bei ilgai negalėjo užmigti.  „Labai sunku apsakyti žodžiais, kaip jaučiamės po penktadieninės jausmų Niagaros. Žinojom, kad būsim geranoriškoje draugijoje, tačiau visi lūkesčiai pasirodė niekingi, palyginus su tuo, ką patyrėme.

Prie Seimo ketvirtadienį vyko du protestai, viename jų LBGTQ bendruomenės atstovai protestuos prieš turinio cenzūrą, o tėvų bendruomenė – dėl mokyklose šį rudenį startavusios gyvenimo įgūdžių programos.

Ketvirtadienį prie Seimo, beveik iškart po gyventojų mitingo prieš gyvenimo įgūdžių programą, Lietuvos gėjų lyga (LGL) surengė savo protestą. Tačiau situacija įkaito, kai proteste pasirodė ne tik prieš LGBT teises pasisakantis Seimo narys Petras Gražulis, bet ir riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas-Celofanas.

Laisvės partija Seime apgavo dalį parlamentarų ir pasiekė pergalę – po pateikimo pavyko pritarti homoseksualų santykius reglamentuojančiam civilinės sąjungos projektui, kitaip tariant, partnerystei. Dar vakar laisviečiai su liberalais blefavo, kad iš darbotvarkės šis klausimas jau išbrauktas, nes nėra pakankamai balsų, tačiau šiandien ryte jis vėl buvo įtrauktas. O galiausiai, dalis nepritariančiųjų partnerystei išsiųsti į komandiruotes, kad jų tiesiog nebūtų salėje.

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo informacijos apie pedofilijos bylą nutekinimo Kristijonui Bartoševičiui. Esą, net jeigu jo pavardė ir buvo įvardyta anksčiau laiko, tokie duomenys negalėjo padaryti žalos tyrimui, todėl ir tirti nėra ką. Bet žibalo į skandalo ugnį šliūkštelėjo profesorius Vytautas Landsbergis. Jis atviraudamas naujienų portalui tv3.lt pasisakė, kad tarp homoseksualų ir pedofilų yra tam tikras ryšys.

Ramūnas Karbauskis reikalauja, kad nuo Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijų būtų nukabintos gėjus, lesbietes, biseksualius ir translyčius asmenis simbolizuojančios vėliavos. Esą joms ant valstybinių įstaigų pastatų ne vieta. Dėl to kviečia žmones pasirašyti specialią peticiją, kreipėsi ir į Prezidentą. Kitų politinių partijų atstovai arba pritaria Karbauskiui, arba piktinasi, kad valstiečiai taip prieš rinkimus bando gauti daugiau dėmesio.

Daugiau teisių vaikus auginančioms homoseksualioms šeimoms. Būtent tai žada Europos Komisija ir siūlo kurti specialų tėvystės pažymėjimą. Jis užtikrintų, kad liberaliose Europos Sąjungos šalyse vaikus aunantys homoseksualūs tėvai turėtų lygiai tokias pačias teises ir ten, kur net partnerystė neįteisinta, pavyzdžiui, Lietuvoje. Lietuvos gėjų lyga pasiūlymą sveikina, o dalis seimūnų pyksta, kad Briuselis iniciatyvą bando stumti buldozeriu.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, kuriomis valstybės narės būtų įpareigotos pripažinti tos pačios lyties tėvų teises, suteiktas kitoje bloko šalyje. Siūloma sukurti Europos tėvystės pažymėjimą, kuris užtikrintų, kad vienoje šalyje suteiktos teisės būtų pripažįstamos visame 27 valstybių bloke.

Pirmieji skiepai nuo beždžionių raupų jau Lietuvoje. Iš viso 1400 vakcinos dozių. Jomis bus skiepijami tie, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais. Visuomenės sveikatos specialistai individualiai vertins kiekvieną didelės rizikos atvejį. Dažniausiai šia liga suserga daug lytinių santykių turintys homoseksualūs, biseksualūs vyrai. Dėl to Lietuvos gėjų lyga prašo valdžios nupirkti daugiau vakcinų ir leisti jomis profilaktiškai skiepyti visus norinčiuosius.

Ne vienerius metus vaivorykštinę vėliavą perėjoje mindžioję vilniečiai tai galės daryti toliau, mat ne vieno aistras kursčiusi vaivorykštinė perėja, bent jau kol kas, lieka. Vilniaus teismas nusprendė nepalaikyti nei policijos, kuriai perėja užkliuvo, nei homoseksualams simpatijas demonstruojančios savivaldybės, kuri policijai nenusileidžia ir perėjos nenaikina.  Ir praeiviai bent jau kol kas ir toliau galės iš vienos Pylimo gatvės pusės į kitą keliauti vaivorykštine perėja.

Šeštadienį Vilniuje pagrindinėmis gatvėmis žygiuos dešimtis tūkstančių žmonių – jau penktą kartą vyks „Baltic Pride“ eitynės. Organizatoriai pabrėžia, kad karas Ukrainoje taip pat nebus pamirštas. Ekspertai pastebi, kad renginys tampa vis mažiau politizuojamas. Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko pasakoja, kad „Baltic Pride“ nėra tik eitynės, tai didžiulis festivalis, kuris prasidėjo jau ketvirtadienį.

Šį šeštadienį Vilniuje vyks „Baltic Pride“ eitynės. Ko galime tikėtis iš renginio ir kokia LGBT bendruomenės padėtis Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vilniuje antradienį prasidėjo iki savaitgalio truksiantis „Baltic Pride“ festivalis.

Šį šeštadienį, birželio 4 dieną, po dviejų metų pertraukos į Vilnių grįžta „Baltic Pride“ eitynės. Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko teigia, kad tokio renginio, kuris organizuojamas, vilniečiams ir sostinės svečiams matyti dar neteko. Šiemet „Baltic Pride“ pakvies ne tik į eitynes, bet ir į penkių dienų festivalį, kuriame lauks įvairūs LGBT bendruomenės renginiai ir staigmenos.

Birželio 4 dieną Vilniuje įvyks finalinis festivalio „Baltic Pride“ įvykis – grandiozinis koncertas prie Baltojo tilto „Išdidūs miestai“, kuris vainikuos dieną vyksiančias eitynes „Už lygybę ir taiką“. Čia savo pasirodymus surengs ryškiausi šalies atlikėjai ir netikėti svečiai.

Lietuvoje bus dar kartą mėginama įteisinti homoseksualių ir heteroseksualių porų partnerystę. Tiesa, ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga, kurią reikės registruoti pas notarą, o asmenys neturės galimybės pasiimti partnerio pavardės. Tai jau sulaukė dalies LGBT bendruomenės nepasitenkinimo, o Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko prisimena, kaip dėl skirtingos pavardės jam nebuvo pranešta, kad jo partneriui atliekama operacija.

Lietuva pagal LGBT bendruomenės teisių užtikrinimą užima tik 34 vietą tarp Europos šalių. Vladimiras Simonko teigė, kad politikai nemato privalumų ginti LGBT bendruomenės teises, o vyriausybės to nelaiko prioritetu. Šią dieną 15 šalių ambasadoriai, reziduojantys Lietuvoje, išreiškė palaikymą Partnerystės įstatymui. Gegužės 17 d. – Tarptautinė diena prieš homofobiją ir transfobiją.

Vatikanas paskelbė, kad nelaimins tos pačios lyties asmenų sąjungos, nes negali pritarti nuodėmei. Šį Šventojo Sosto pareiškimą patvirtino ir popiežius Pranciškus. Visgi kalbinti ekspertai tikina, kad šis Vatikano pareiškimas neprieštarauja praėjusiais metais išsakytai pontifiko paramai homoseksualų partnerystei, o Bažnyčia nelaiko homoseksualumo nuodėme.

Vilniaus senamiestis šeštadienį nusidažė vaivorykštės spalvomis – ketvirtą kartą surengtos masinės „Baltic Pride“ 2019 eitynės „Už lygybę!“, toleruojančios lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų (LGBT) teises. Vienas iš eitynių organizatorių, Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko džiaugėsi, kad šis renginys pritraukė daugybės žmonių dėmesį. Pasak pašnekovo, Vilniaus miesto valdžia turėtų apsvarstyti, kad tokio tipo renginiai būtų finansuojami iš savivaldybės lėšų.

Vilniaus centre šeštadienį startavo ketvirtą kartą rengiamos lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų (LGBT) bei juos palaikančiųjų eitynės „Už lygybę!“. Nuo sostinės Bernardinų sodo pajudėjo tūkstantinė žmonių kolona, nešinų vaivorykštės spalvų vėliavomis, balionais, plakatais. Sostinės centras šurmuliuoja trankia muzika, iš atvirų autobusų eitynių dalyviai mojuoja praeiviams.

Lietuvoje per trejas vykusias homoseksualų eitynes netrūko aistrų. Prieštaraujančių minios, į eitynių dalyvius skriejantys daiktai ir Petro Gražulio protesto akcijos pritraukdavo daugiau dėmesio nei renginio deklaruojamos vertybės: lygybė, laisvė ir tolerancija. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti įsimintiniausias 2010 m., 2013 m. ir 2016 m. „Baltic Pride“ eitynių akimirkas.  Skriejantys akmenys ir šūviai 2010 m. Upės gatvėje palei Nerį vykusiose pirmosiose LGBT eitynėse netrūko aistrų.

Ketvirtą kartą Vilniuje vyksiančios homoseksualų eitynės turėtų pritraukti rekordinį dalyvių skaičių. Eitynių organizatoriai džiaugiasi besikeičiančiu žmonių požiūriu ir verslo dėmesiu, bet apgailestauja, jog politikai vis dar vengia žygiuoti Gedimino prospektu. „Baltic Pride“ yra didžiausias LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių) bendruomenės renginys, kuris kasmet organizuojamas vis kitoje Baltijos šalių sostinėje.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko sveikina Migracijos departamento sprendimą leisti šalyje gyventi užsieniečiams, sudariusiems vienalytes santuokas su Lietuvos piliečiais, tačiau teigia, jog tai yra tik pirmas žingsnis užtikrinant homoseksualių asmenų teises. „Tai yra tas pradinis dalykas ir tai sveikintina.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko kitąmet Lietuvoje žada surengti dar įdomesnes „Baltic Pride“ eitynes, nei šeštadienį vykusios Rygoje. „Džiaugiuosi, kad „Baltic Pride“ eitynės Baltijos sostinėse tampa miesto švente. Šiandien mums pavyko sukurti buvimo kartu stebuklą ir išsiųsti labai aiškią žinutę, kad demokratija, tolerancija ir pagarba kiekvienam žmogui, nepaisant individualių skirtumų, yra būtent tos vertybės, kuriomis vadovaujasi mūsų visuomenės.

Lietuvos gėjai ir lesbietės norėtų atskirų gydymo įstaigų netradicinės orientacijos atstovams. Dauguma jų skundžiasi bijantys eiti pas medikus dėl šių vis dar netolerantiško požiūrio į seksualines mažumas. O dėl tokios baimės plinta ligos. Europoje šiuo kyla panika dėl plintančio virusinio hepatito A tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.

Seksualinių mažumų eitynių organizatoriai trečiadienį pranešė suderinę su Vilniaus savivaldybe, kad kitų metų birželį rengiamos eitynes vyktų Gedimino prospekte. „Baltic Pride“ eitynėse birželio 18 dieną organizatoriai tikisi sulaukti maždaug tūkstančio dalyvių, po jų numatomas mitingas Bernardinų sode. Kasmet eitynės rengiamos vis kitoje Baltijos šalyje.

„Gegužės 17 dieną sueis 24 metai nuo dienos, kai Pasaulio sveikatos organizacija iš psichinių ligų sąrašo išbraukė homoseksualumą. Visame pasaulyje ši diena minima nuo 2004 metų, o Lietuvoje pirmą kartą ši data paminėta 2007 metais asociacijos LGL organizuojamam „Vaivorykštės dienos“ renginyje“, – kalbėjo asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ vadovas Vladimiras Simonko.

„Mūsų pastangos informuoti apie „pokiliminę“ iniciatyvą, kuri atsirado paskutinę dieną prieš balsuojant, atsipirko. Supratome, kad tinkamu laiku galima iškelti šį klausimą į tarptautinį lygį“, - balsui.lt sakė Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko. Ketvirtadienį Seimas planavo balsuoti dėl baudų už „viešą šeimos niekinimą“, tačiau klausimas buvo išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.

„Pastebėjau, kad Lietuvoje yra dažnai diskutuojama apie LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, translyčiai asmenys) teises. Atvykau iš Lenkijos. Ten tokių diskusijų nėra, - penktadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto narių Marijos Aušrinės Pavilionienės ir Dalios Kuodytės inicijuotoje spaudos konferencijoje kalbėjo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pranešėjas, Lenkijos Seimo narys Robertas Biedronis. „Džiugina, kad Jūsų šalyje žmonės keičiasi nuomone, vyksta įvairios diskusijos.

 Seksualinių mažumų eitynių organizatoriai apskundė teismui Vilniaus valdžios draudimą žygiuoti Gedimino prospektu. "Skundas pateiktas vakar", - BNS šeštadienį patvirtino Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko. Teismui skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti leidimą rengti eitynes "Už lygybę" centrine sostinės gatve.

 Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį nurodė sostinės savivaldybei iš naujo nagrinėti Lietuvos gėjų lygos prašymą rengti eitynes Gedimino prospekte Vilniaus centre. Teismas iš dalies patenkino Lietuvos gėjų lygos skundą ir savivaldybės sprendimą panaikino. Lietuvos gėjų lyga kreipėsi į teismą, nes nesutiko su sostinės savivaldybės draudimu eitynes rengti centrine sostinės gatve – Gedimino prospektu.

Ar apkaltinus politinį konkurentą netradicine lytine orientacija galima tikėtis sėkmės sau? O gal atsitiks atvirkščiai – laimės tas, kurį parems lytinės mažumos? Seimo narė Agnė Bilotaitė kaltina savo oponentą Gargždų rinkimų apygardoje – parlamentarą Petrą Gražulį – bandymu prieš rinkimus ją apjuodinti dėl esą netradicinės lytinės orientacijos, rašo „Lietuvos rytas“. Politikė neabejoja, kad kova su homoseksualiais asmenimis pagarsėjęs P. Gražulis pasirūpino, jog vietos spaudoje atsirastų te...